V. Adamkaus knyga – lietuviškasis ,,WikiLeaks”

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS


Sausio 4 d. ,,Tauragės žinių” internetiniame puslapyje skelbiama, kad lietuviškuoju ,,Wiki-Leaks” vadinama prezidento Valdo Adamkaus knyga ,,Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai” sumušė visus populiarumo rekordus: ,,Ir pirmasis, ir antrasis knygos tiražas knygų lentynose ištirpo per kelias dienas.” Prezidento atsiminimai buvo išgraibstyti net ir Tauragės knygynuose.

adamkusTurbūt daug kas žino, kad praėjusiais metais 85 metų jubiliejų šventęs V. Adamkus knygą parašė su literatūriniu bendraautoriumi Valdu Bartasevičiumi. Sumaniau bent glaustai parašyti apie praėjusių metų lapkričio mėnesį ,,Tyto alba” išleistos knygos atsiliepimus Lietuvoje. Vien internete apie šią Adamkaus knygą radau per 300 šaltinių. Iš jų galėtų susidaryti rimta studija, bet aš pasitenkinsiu, paminėdamas tik labai mažą dalį mano užtiktos medžiagos.

Balsas.lt naujienose rašoma, kad ,,Vagos” knygynų vadovė Asta Mielionytė patvirtino žinias apie didelį susidomėjimą šia knyga. Paklausta, kokiam skaitytojui knyga yra įdomi, ji atsakė, kad pirkėjų įvairovė yra plati, ir pridūrė, kad šią knygą pirko ir politikai, gal net paminėti Adamkaus knygoje. ,,Vagos” knygynuose, įsikūrusiuose Vilniaus Gedimino prospekte, netoli Seimo, knygos buvo išpirktos greičiausiai. Internetinis dienraštis Delfi.lt rašo, kad trečdalis Lietuvoje Adamkaus knygų buvo parduotos Gedimino prospekte. Jame cituojama ,,Vagos” darbuotoja Aušra Vinkevičienė teigė, jog knyga tapo tikru bestseleriu – nebuvo kitos politinės knygos, kuri būtų buvusi taip greitai išgraibstyta. Šalia Adamkaus knygos, minimos dvi kulinarinės knygos, irgi greitai parsidavusius.

Tik knygai pasirodžius, Lietuvos Generalinė prokuratūra dėl jos kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD), norėdama išaiškinti, ar prezidentas neatskleidė valstybės paslapčių. Delfi.lt pastebėjo, kad jei VSD nutartų, kad taip galėjo būti, Adamkui gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Apie tokius gandus knygą išleidusios leidyklos ,,Tyto alba” direktorė Lolita Varnavičienė yra girdėjusi, tačiau į tai nekreipė dėmesio ir užsakė naujos laidos spausdinimą, kuri, atrodo, taip pat jau išparduota. Kaip praneša Balsas.lt, ilgai nelaukęs VSD generalinis direktorius Gediminas Grina pranešė, kad Adamkaus knygoje jokių valstybės paslapčių nebuvo atskleista.

Nespėjusiems knygos gauti, Biržų rajono laikraštis ,,Šiaurės rytai” sugavojo būdą, kaip tokius žmones nuraminti. Laikraštis siūlo knygą paskolinti dešimčiai dienų už dešimt litų. Tačiau norintys išsinuomoti knygą turi su savim turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Matyt, taip norima apsidrausti nuo vagių.

Blogas.lt kalba apie dėl Adamkaus knygos kilusį sąmyšį tarp politikų elito. ,,Vieni svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl jų garbės ir orumo teisių pažeidimo, galimo šmeižto, kiti kelia klausimą, ar nebus Prezidentas atskleidęs valstybės paslapties… Iš kur toks šurmulys? Galbūt tiesa, jog tai yra dėl to, kad ši knyga nemažai grupei žmonių yra tiesiog ‘nepatogi ir per atvira?’” Straipsnio autorius stebisi, kad kai kurie knygoje minimi asmenys susilaiko nuo komentarų, neatsako į žurnalistų klausimus, grąsindami vien tyrimais ir teismais.

Ilgametis prezidento bendražygis Lauras Bielinis knygą pavadino subjektyviu aprašymu to, kas vyko Lietuvoje. ,,Aš pats dalyvavau istorijoje, kuri aprašoma šioje knygoje. Dabar mes linkę greitai pamiršti, kas buvo, o atsivertęs šią knygą pajunti, kad dulkės nupūstos, – dėstė jis. – Perskaitę šią knygą rasime ir atsakymą, kodėl V. Adamkus vėl tapo Prezidentu, o svarbiausia taps aišku, kaip Lietuva buvo išvesta iš tos duobės, kurioje ji buvo atsidūrus.” Čia galvoje turimas Rolando Pakso skandalas ir jo pašalinimas iš Lietuvos prezidento pareigų.

Kasdien.lt pakalbino patį knygos autorių prezidentą Valdą Adamkų. ,,Kaip vertinti šią mano knygą?, – klausė prezidentas ir čia pat atsakė – Sakyti, kad tai metraštis – būtų per sunku. Save pavadinčiau rašeiva, kuris fiksavo įvykius. Viliuosi, kad ateityje ši knyga istorikams ir studentams taps atramos tašku vertinant tai, kas vyko. Kitoks požiūrio taškas.” Paklaustas, ar greitai turėsime dar vieną prezidento parašytą knygą, jis atsakė, kad mintyse brandina vieną idėją. ,,Galvoje kirba mintis, kad reikėtų parašyti gyvenimiškesnę, linksmesnę knygą apie tai, kokia yra svarbių sprendimų priešistorė. Nuvykęs į tarptautinius susitikimus susidurdavau su įvairiais žmonėmis. Kitokių kultūrų, pažiūrų, religijų, o bendrus sprendimus vis tiek reikėdavo rasti. Galvoje dar daug ko liko, tad manau, kad jei ryšiuosi tokią knygą rašyti, ji pasaulį gali išvysti gana greitai”, – su šypsena svarstė buvęs Lietuvos prezidentas.

Ką tik čia mano minėtame interneto puslapyje cituojamas istorikas Egidijus Aleksandravičius sako: ,,Gal kas ir paklaus, kiek ši knyga objektyvi. Ir aš atsakysiu… Objektyvumas kvepia naftalinu. Svarbiausia nuoširdumas ir patikimumas. Vertindamas Prezidentą ir jo veiklą būtent taip galiu pasakyti. Prezidentas, parašęs šią knygą, metė iššūkį istorikams. Istorikai linkę rašyti apie tai, kas mirę. Rašyti apie tai, kas gyva, sunku. Kaip rašyti, kad neužgautum? Ką paminėti, o ko ne? Tai sunkus darbas. Knyga galėtų padėti šiandieniniam politikui pristabdyti savo ‘ego’. Pamiršti save ir dirbti visuomenei”, – mano istorikas.

Buvo ir kitų, Bernardinai.lt žodžiais, mažiau liaupsinančių atsiliepimų. ,,Lietuvos žinių” svetainėje Saulius Spurga rašo, kad nežinia kada turėsime kitą prezidentą, galintį pasigirti tokiu tarptautiniu autoritetu, nes Adamkus – daugelio prezidentų ir premjerų, karalių ir herzogų, visuomenės veikėjų ir menininkų draugas ir bičiulis (išskyrus Vladimir Putin). ,,Prezidentas sakosi Lietuvoje pasigendąs pagarbos žmogui, tačiau ši knyga, deja, – blogo tono, dažnai nepagrįstų įžeidinėjimų, etikečių klijavimo pavyzdys… Vienoje vietoje dienoraščiuose Adamkus rašo, kad pasibaisėjo interneto portaluose skelbiamų komentarų kultūra. Deja, pats ‘Paskutines kadencijos’ autorius tampa nauju drabstymosi purvais lyderiu.”

Aptardama Adamkaus knygą Rita Grumadaitė prisiminė prezidento žmoną Almą Adamkienę, kuri ,,buvo ta uola, į kurią Prezidentas visada galėdavo atsiremti… Dažnai mes rengdavome Prezidentui pranešimus, o jo ekscelencija juos perskaitydavo ir grįžęs kitą rytą į darbą sakydavo, kad ‘na, mes čia su Alma pasitarėme, tai bus taip ir taip”, – pagarbiai apie Prezidento žmoną Kasdien.lt atsiliepė buvusi jo atstovė spaudai. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto direktorius Ramūnas Vilišauskas taip pat pabrėžė knygoje juntamą A. Adamkienės buvimą.

Aš pats, ,,Drauge” aptardamas prezidento knygą, gundžiausi prezidentienę pavadinti Adamkaus angelu sargu, bet, nenorėdamas būti blogai suprastas, susivaldžiau, tad dabar belieka tik gailėtis. Tuo tarpu su tam tikra doze kantrybės pradedu laukti prezidento kitos, jau lyg ir pažadėtos knygos.