Žmoniškas žingsnis
DALIA CIDZIKAITĖ
Dažnai, kalbėdami apie lietuvius JAV, pamirštame dar vieną savo
visuomenės ląstelę – nelegaliai šalyje
gyvenančius lietuvius bei jų vaikus. Tiesa, šiandien dalis jų
jau yra tapę legaliais – vestuvių (tikrų ar už pinigus),
laimėjus žalią kortelę ar dar kitais keliais. Dalies jų
šalyje jau nebėra, jie (už nusikaltimus ar kitų –
neretai pačių lietuvių – įskųsti) buvo deportuoti iš
šalies arba, praradę bet kokią viltį tapti visateisiais
šios šalies gyventojais, patys
išvyko.
Amerikoje nėra šešėlinės ekonomikos, užtat joje jau
daugiau nei dešimtmetis visuomenės paribyje gyvena apie 11
milijonų (pasak kitų duomenų, iki 13 mln.) nelegalių imigrantų. Kadangi
nelegali imigracija ir nelegalių imigrantų problema
praktiškai nuo pat pradžių yra tapusi politine (skiriasi net
partijų vartojami žodžiai: demokratai pirmenybę teikia
„nelegaliems imigrantams”, o respublikonai –
„imigrantams be dokumentų”), ją JAV administracija
bandė spręsti jau du kartus – 2006 ir 2007 metais. Deja,
abiem kartais nesėkmingai. Todėl į šiomis dienomis
paskelbtą trečią bandymą spręsti ne tik politinę, bet ir
žmogišką problemą žiūrima ir atsargiai, ir su viltimi,
jog trečias kartas nemeluos ir bus sėkmingas.
Praėjusią savaitę aštuoni Demokratų ir Respublikonų
partijoms priklausantys JAV senatoriai pasiūlė principus, pagal kuriuos
turėtų būti vykdoma imigracijos reforma. Siūloma nauja reforma
senatoriai nori suteikti nelegaliems imigrantams
galimybę gauti pilietybę, sustiprinti JAV sienų saugumą ir
pakeisti teisinę imigracijos sistemą, skatinant ekonomiką bei apsaugant
amerikiečius darbininkus. Pasak vieno iš naujos reformos
autorių, senatoriaus Dick Durbin (D-IL), nelegaliems imigrantams
turi būti suteikta pilietybė, jeigu jie atitinka keletą griežtų,
bet teisingų reikalavimų (baudos už įstatymo pažeidimą mokestis;
praeities patikrinimas; mokesčių sumokėjimas; anglų kalbos mokėjimas;
įrodymas, jog turimas darbas ir kt.). Jauniems žmonėms, kurie imigravo
būdami vaikai, reikalavimai turėtų būti švelnesni.
Už imigracijos reformą pasisakantys senatoriai (be jau minėto Durbin
– John McCain, Chuck Schumer, Lindsey Graham, Robert Menendez,
Marco Rubio, Michael Bennet ir Jeff Flake) pabrėžia būtinybę
geriau saugoti pasienį, pasitelkiant naujausias technologijas. Tai
manoma daryti padidinus bepiločių patruliuojančių lėktuvių skaičių,
pagerinus radijo ryšį ir sustiprinus pasieniečių
pajėgas. Naujas įstatymas taip pat numatytų saugumo sistemos sukūrimą,
kuri užtikrintų, jog visi JAV oro ir jūros uostų keleiviai, turintys
laikinas vizas, laiku išvyktų iš šalies, kaip to
reikalauja įstatymas.
Nelegaliai šalyje gyvenantys žmonės galėtų įgyti laikiną
legalų statusą, jei būtų kruopščiai patikrinti ir turėtų
nepriekaištingą praeitį. Žmonės su kriminaline istorija būtų
iš karto deportuoti. Perėję šį pradinį patikrinimą,
šie žmonės turėtų parodyti, jog moka anglų kalbą, turi darbą ir
tik pradirbę tam tikrą laiką galėtų prašyti neriboto leidimo
gyventi JAV. Išimtiniai atvejai būtų taikomi žmonėms, kurie ne
savo valia nelegaliai imigravo į šalį – būdami vaikai.
Taip pat sistema nebūtų tokia griežta žmonėms, nelegaliai dirbantiems
žemdirbystės srityje, kadangi ši sritis yra
gyvybiškai svarbi JAV.
Pasak imigracijos reformą siūlančių senatorių, svarbu sukurti patogesnę
imigracijos sistemą, kuri pritrauktų į JAV talentingus jaunus žmones.
Todėl būsimame įstatyme galvojama numatyti žalios kortos suteikimą
imigrantams, JAV įgijusiems magistro arba daktaro laipsnį mokslo,
inžinerijos ar matematikos srityse. Senatorių manymu, neprasminga
teikti išsilavinimą būsimiems atradėjams ir
verslininkams, jeigu po to iš jų reikalaujama išvykti
iš šalies. Žalia kortelė numatoma ir tiems imigrantams,
kurie ilgus metus sėkmingai dirbo, yra aktyvūs vietinių bendruomenių
nariai.
Senatoriai įžvelgia, kad žmonės į JAV nelegaliai imigruoja arba, vizai
pasibaigus, pasilieka šalyje dėl darbo. Todėl naujame
imigracijos įstatyme darbdaviai bus skatinami priimti naujus
darbuotojus dirbti legaliai. Senatorių nuomone, turi
būti sukurta sistema, neleidžianti žmonėms padirbinėti
netikrus dokumentus, o darbdaviai, nesilaikantys įstatymų, turėtų
būti griežtai baudžiami.
Bet bene svarbiausia reformos dalimi senatoriai laiko žmoniškumą
kelyje į legalumą. Todėl įstatyme turėtų būti numatyta, kad
darbdaviai galėtų greitai ir paprastai priimti į darbą darbuotojus
užsieniečius, jei akivaizdu, jog nėra amerikiečių, kurie galėtų užimti
šią darbo vietą. Senatoriai įsitikinę, jog
imigracijos sistema turi būti lanksti, sąlygos privalo lengvėti, jei
JAV ekonomikai reikalinga nauja darbo jėga, ir sunkėti – jei ji
nereikalinga.
Turbūt niekas neturi daug iliuzijų, jog siūloma nauja imigracijos
reforma įvyks per mėnesį ar du. Kaip pastebima „The New York
Times” vedamajame (2012 m. sausio 29 d.), lengva tapti skeptiku,
nes senatorių siūlomas sąlygų sąrašas yra išties
ilgas, tačiau retas abejoja, jog su šiuo nauju pasiūlymu
prasidėjo ilgas – tūkstančio mylių – kelias link
šių dienų aplinkybes atitinkančios ir svarbiausia
– žmoniškos reformos. Kaip pastebima anksčiau
minėtame vedamajame, egzistuoja ne tik praktinė, bet ir moralinė
būtinybė sutvarkyti „sulūžusią imigracijos sistemą”.
Milijonai imigrantų (tarp jų – ir lietuviai), ne vienerius metus
gyvenantys nuolatinėje baimėje, negalintys išvykti
iš šalies susirgus jų artimiesiems ar net jiems mirus,
turi anksčiau ar vėliau galėti tapti visaverčiais Amerikos piliečiais.
Manau, jog tokiems JAV senatorių ketinimams turėtų pritarti ir JAV
Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba ir taryba,
lietuviškos parapijos bei kitos organizacijos, nes nauja
imigracijos reforma į lietuvišką bendruomenę Amerikoje
sugrąžintų gal ir ne tokį gausų, bet ne mažiau vertingą būrį lietuvių,
iki šiol gyvenančių mūsų visų šešėlyje.