Žmoniškas žingsnis

DALIA CIDZIKAITĖ

Dažnai, kalbėdami apie lietuvius JAV, pamirštame dar vieną savo vi­­­suo­menės ląstelę – nelegaliai šalyje gyvenančius lietuvius bei jų vaikus. Tiesa, šiandien dalis jų jau yra tapę legaliais – vestuvių (tikrų ar už pinigus), lai­mėjus žalią kortelę ar dar kitais ke­liais. Dalies jų šalyje jau nebėra, jie (už nu­sikaltimus ar kitų – neretai pačių lietuvių – įskųsti) buvo deportuoti iš šalies arba, praradę bet kokią viltį tapti visateisiais šios šalies gy­ven­tojais, patys išvyko.   

Amerikoje nėra šešėlinės ekonomikos, užtat jo­je jau daugiau nei dešimtmetis visuomenės paribyje gyvena apie 11 milijonų (pasak kitų duomenų, iki 13 mln.) nelegalių imigrantų. Kadangi nelegali imi­gra­cija ir nelegalių imigrantų problema praktiškai nuo pat pradžių yra tapusi politine (skiriasi net par­tijų vartojami žodžiai: demokratai pirmenybę teikia „nelegaliems imigrantams”, o respublikonai – „imigrantams be dokumentų”), ją JAV ad­ministracija bandė spręsti jau du kartus – 2006 ir 2007 me­tais. Deja, abiem kartais nesėkmingai. To­dėl į šiomis dienomis paskelbtą trečią bandymą spręs­ti ne tik politinę, bet ir žmogišką problemą žiūrima ir at­sar­giai, ir su viltimi, jog trečias kartas nemeluos ir bus sėkmingas.

Praėjusią savaitę aštuoni Demokratų ir Res­pub­likonų partijoms priklausantys JAV senatoriai pasiūlė principus, pagal kuriuos turėtų būti vykdoma imigracijos reforma. Siūloma nauja reforma se­­na­toriai nori suteikti nelegaliems imigrantams galimybę gauti pilietybę, sustiprinti JAV sienų sau­gumą ir pakeisti teisinę imigracijos sistemą, skatinant ekonomiką bei apsaugant amerikiečius darbininkus. Pasak vieno iš naujos reformos autorių, se­natoriaus Dick Durbin (D-IL), nelegaliems imigrantams turi būti suteikta pilietybė, jeigu jie atitinka ke­letą griežtų, bet teisingų reikalavimų (baudos už įstatymo pažeidimą mokestis; praeities patikrinimas; mokesčių sumokėjimas; anglų kalbos mokėjimas; įrodymas, jog turimas darbas ir kt.). Jauniems žmonėms, kurie imigravo būdami vaikai, reikalavimai turėtų būti švelnesni.

Už imigracijos reformą pasisakantys senatoriai (be jau minėto Durbin – John McCain, Chuck Schumer, Lindsey Graham, Robert Menendez, Mar­co Rubio, Michael Bennet ir Jeff Flake) pabrėžia būtinybę geriau saugoti pasienį, pasitelkiant naujausias technologijas. Tai manoma daryti padidinus bepiločių patruliuojančių lėktuvių skaičių, pa­ge­rinus radijo ryšį ir sustiprinus pasieniečių pajėgas. Naujas įstatymas taip pat numatytų saugumo sistemos sukūrimą, kuri užtikrintų, jog visi JAV oro ir jūros uostų keleiviai, turintys laikinas vizas, laiku išvyktų iš šalies, kaip to reikalauja įstatymas.

Nelegaliai šalyje gyvenantys žmonės galėtų įgy­ti laikiną legalų statusą, jei būtų kruopščiai pa­tikrinti ir turėtų nepriekaištingą praeitį. Žmonės su kriminaline istorija būtų iš karto deportuoti. Pe­rėję šį pradinį patikrinimą, šie žmonės turėtų parodyti, jog moka anglų kalbą, turi darbą ir tik pradirbę tam tikrą laiką galėtų prašyti neriboto leidimo gyventi JAV. Išimtiniai atvejai būtų taikomi žmonėms, kurie ne savo valia nelegaliai imigravo į šalį – būdami vaikai. Taip pat sistema nebūtų tokia griežta žmonėms, nelegaliai dirbantiems žemdir­bys­tės srityje, kadangi ši sritis yra gyvybiškai svarbi JAV.

Pasak imigracijos reformą siūlančių senatorių, svarbu sukurti patogesnę imigracijos sistemą, kuri pritrauktų į JAV talentingus jaunus žmones. Todėl būsimame įstatyme galvojama numatyti ža­lios kortos suteikimą imigrantams, JAV įgijusiems magistro arba daktaro laipsnį mokslo, inžinerijos ar matematikos srityse. Senatorių manymu, neprasminga teikti išsilavinimą bū­si­miems at­radėjams ir verslininkams, jeigu po to iš jų reikalaujama išvykti iš šalies. Žalia kortelė numatoma ir tiems imigrantams, kurie ilgus metus sėkmingai dirbo, yra aktyvūs vietinių bendruomenių nariai.

Senatoriai įžvelgia, kad žmonės į JAV nelegaliai imigruoja arba, vizai pa­sibaigus, pasilieka šalyje dėl darbo. Todėl naujame imigracijos įstatyme darb­daviai bus skatinami priimti naujus darbuotojus dirbti legaliai. Se­na­torių nuo­mone, turi būti sukurta sistema, ne­lei­džianti žmonėms padirbinėti ne­tikrus dokumentus, o darbdaviai, nesilaikantys įstatymų, turėtų bū­ti griežtai baudžiami.

Bet bene svarbiausia reformos dalimi senatoriai laiko žmoniškumą kelyje į legalumą. Todėl įsta­tyme turėtų būti numatyta, kad darbdaviai galėtų greitai ir paprastai priimti į darbą darbuotojus užsieniečius, jei akivaizdu, jog nėra amerikiečių, kurie galėtų užimti šią darbo vie­tą. Se­na­toriai įsitikinę, jog imigracijos sistema turi būti lanksti, sąlygos privalo lengvėti, jei JAV ekonomikai reikalinga nauja darbo jėga, ir sunkėti – jei ji nereikalinga.

Turbūt niekas neturi daug iliuzijų, jog siūloma nauja imigracijos reforma įvyks per mėnesį ar du. Kaip pastebima „The New York Times” vedamajame (2012 m. sausio 29 d.), lengva tapti skeptiku, nes senatorių siūlomas sąlygų sąrašas yra iš­ties ilgas, tačiau retas abejoja, jog su šiuo nauju pa­siūlymu prasidėjo ilgas – tūkstančio mylių – ke­lias link šių dienų aplinkybes atitinkančios ir svar­biau­sia – žmo­niškos reformos. Kaip pastebima anks­čiau mi­nėtame vedamajame, egzistuoja ne tik praktinė, bet ir moralinė būtinybė sutvarkyti „su­lūžusią imigracijos sistemą”.

Milijonai imigrantų (tarp jų – ir lietuviai), ne vienerius metus gyvenantys nuolatinėje baimėje, ne­galintys išvykti iš šalies susirgus jų artimiesiems ar net jiems mirus, turi anksčiau ar vėliau galėti tapti visaverčiais Amerikos piliečiais. Ma­nau, jog tokiems JAV senatorių ketinimams turėtų pritarti ir JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba ir taryba, lietuviškos parapijos bei kitos organizacijos, nes nauja imigracijos reforma į lietuvišką bendruomenę Amerikoje sugrąžintų gal ir ne tokį gausų, bet ne mažiau vertingą būrį lietuvių, iki šiol gyvenančių mūsų visų šešėlyje.