Pasipriešinęs sovietinio melo dvasiai
Dr. Tomo Remeikio mokslinio darbo 50-sios sukakties proga

ALGMANTAS S. GEČYS

Prieš kiek daugiau kaip 60 metų, Lietuvai tebesant okupuotai, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto paskelbta „Lietuvių Charta” teigė, kad valstybinė nepriklausomybė yra tautinės kultūros ugdymo ir išlikimo sąlyga, o lietuvio pareiga – darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu kovoti, kad būtų apginta ir išlaikyta nepriklausoma Lietuvos valstybė. „Chartą” skelbiant tikėta, kad atsakomybė už tautos išlikimą dalinama jos nariams vienodai, būtent – tiek krašte gyvenantiems, tiek ir išeivijoje. Filosofo Juozo Girniaus žodžiais, „tautos likimas yra sprendžiamas ne tik krašte, bet ir visur, kur yra jos vaikų.”

Išeivijoje vienu iš geriausiai supratusių ir tvirčiausiai „Lietuvių Chartos” uždavinius įsisąmoninusių yra politologas prof. dr. Tomas Remeikis, šiais metais minintis mokslinio darbo 50-ties metų sukaktį. Lietuvoje gimęs ir į JAV tėvų atsivežtas dešimties metų, Tomas svečioje šalyje įgytą išsimokslinimą bei didžiąją gyvenimo dalį skyrė tėvynei Lietuvai. Neabejotinai jis yra vienas iš pagrindinių mokslininkų, pasipriešinusių sovietinio melo dvasiai, nepailstantis mokslininkas-kovotojas, siekiant išsaugoti JAV Lietuvos inkorporacijos į Sovietų Sąjungą nepripažinimą. Išsaugota Lietuvos aneksijos nepripažinimo politika lengvino pirmuosius Lietuvos Sąjūdžio žingsnius link nepriklausomybės.

Asmeniniai duomenys

Tomas Remeikis gimė 1934 m. gruodžio 7 d. Skliausčiuose, Tauragės apskr. Jis – Antrojo pasaulinio karo metu į Vakarus pasitraukusių tėvų sūnus, politologas, visuomenės veikėjas. 1952 m. baigęs gimnaziją Cicero, IL, University of Illinois studijavo sociologiją ir politinius mokslus (bakalauras, magistras); šiame universitete 1963 m. apgynė disertaciją „Communist Party of Lithuania: Historical and Political Study”, studijas apvainikuodamas daktaro (Ph.D.) laipsniu. Nuo 1963 m. politologijos dėstytojas ir studijų vadovas Calumet College of St. Joseph, IN, nuo 1967 m. – profesorius. 1997 m. dr. Remeikiui išeinant į pensiją, Calumet College jam suteikė garbingą ,,professor emeritus” titulą. Jis taip pat Vilniaus universiteto garbės daktaras (1994). Šiuo metu gyvena Palos Hills, IL. Su žmona dr. Nijole turi tris suaugusius vaikus.

Pagrindiniai moksliniai darbai

Pagrindiniai prof. Remeikio moksliniai darbai yra skirti XX amžiaus Lietuvos politikai ir istorijai. Vienu iš aktualiausių mokslinių darbų neabejotinai laikytini 1971–1981 metais paruošti aštuoni tomai metinių apžvalgų apie disidentinį judėjimą Lietuvoje „The Violations of Human Rights in Soviet Occupied Lithuania”. Sumanymas leisti šio pobūdžio apžvalgas priskirtinas tuo metu JAV LB Krašto valdybos pirmininko kadenciją tik ką baigusiam Broniui Nainiui, sugebėjusiam Tomą prikalbinti būti apžvalgų autoriumi. Metų pradžioje, keletą savaičių prieš Vasario 16-ąją, knygos formato apžvalgos būdavo paruoštos siuntinėjimui. Metinių apžvalgų leidybą finansavo JAV Lietuvių Bendruomenė. Leidiniu buvo aprūpinamos JAV valdžios įstaigos, JAV Kongreso nariai, Jungtinių Tautų Organizacijoje atstovaujamos valstybės ir universitetų bibliotekos.

Tuo metu pasaulyje vyravo susirūpinimas žmogaus teisių padėtimi Sovietų Sąjungoje ir dr. Remeikio dokumentuotomis apžvalgomis ypač domėtasi ruošiantis 1975 m. Helsinkio akto konferencijai. Prof. Remeikis buvo kviečiamas liudyti JAV Kongrese. 1979 m. jis dalyvavo JAV LB vadovybės susitikime su prezidentu Jimmy Carter. Paminėtina, kad, atsiradus lėšų, kelios dr. Remeikio apžvalgos buvo išverstos bei išleistos ir ispanų kalba. Paskutinioji „The Violations...” laida JAV LB buvo išleista 1988 m., Lietuvai jau sparčiai žengiant link nepriklausomybės.

Vienas iš svarbių prof. Remeikio mokslinių darbų yra jo išsami studija apie pasipriešinimą sovietinei santvarkai Lietuvoje „Opposition to the Soviet Rule in Lithuania: 1945–1980”. Knyga (680 psl.) 1980 m. išleista su Lituanistikos instituto ir JAV LB parama. Veikalas užpildė atsiradusią nemažą informacijos apie okupuotos Lietuvos padėtį spragą. Lietuvai baigiant įteisinti atkovotą nepriklausomybę, prof. Remeikis, bendradarbiaudamas su prof. Arūnu Liulevičiumi, paruošė albumą apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius „The Gift of Vilnius – a Terrible Beauty is Born”.

Atkovota nepriklausomybė – paskata mokslinę veiklą tęsti

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, prof. Remeikis pagrindinį dėmesį telkia į įvairius laikotarpius atspindinčių dokumentų kaupimą bei jų paskelbimą. 2005 m. Vilniaus universiteto leidykla išleidžia jo sudarytą bei redaguotą 730 psl. veikalą „Lithuania Under German Occupation 1941–1945”, kurio pagrindą sudaro Lietuvos pasiuntinybės Stockholme pranešimai apie padėtį nacistinės Vokietijos replėse. Knyga vertinga tuo, kad išleista anglų kalba.

Pradedant 2003 m., Lietuvos archyvų tarnybos rūpesčiu Vilniuje išleidžiami keturi Lietuvos partizanų pasipriešinimą dokumentuojantys veikalai. Prof. Remeikis – vienas iš keleto tų veikalų redakcinės kolegijos narių. Savo dokumentine medžiaga ypač įdomus rinkinys „Lietuvos partizanų Dainavos apygarda 1945–1952”.

2009 m. Vytauto Didžiojo universiteto leidykla išleidžia prof. Remeikio akademinių straipsnių rinkinį „Lithuanian Phoenix”, apimantį 1940–1990 m. Lietuvos istorinį laikotarpį.

2010–2011 m., bendradarbiaujant su Vilniaus Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu, Lietuvos Vyriausiojo archyvaro tarnyba ir Užsienio reikalų ministerija (URM), prof. Remeikis suredagavo keturių tomų dokumentų rinkinį „Lietuvos Respublikos užsienio politika”, apimantį 1938–1940 m. laikotarpį. Įvadų autoriai yra prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas ir URM buvęs vadovas Vygaudas Ušackas.

Mokslinė ir visuomeninė veikla

Prof. Remeikio mokslinė bei visuomeninė veikla apima jo aktyvų dalyvavimą tarptautinėse ir lietuvių organizacinėse institucijose. Jis – Amerikos politologų sąjungos (American Political Science Association), Amerikos slavų studijų (American Association for Advancement of Slavic Studies), Sovietų Sąjungos ir Rytų Europos tautinių studijų (American Association for the Study of Nationalities of the USSR and Eastern Europe) bei Baltų studijų (Association for Advancement of the Baltic Studies) draugijų narys, daug metų ėjęs vadovaujančias pareigas.

Lietuviškoje veikloje prof. Remeikis reiškėsi kaip redaktorius, publicistas ir visuomenininkas. 1959–1961 m. redagavo studentijos žurnalą „Studentų gairės”, 1963–1968 m. anglų kalba leidžiamo žurnalo „Lituanus” vyr. redaktorius, 1968 m. mėnraščio „Akiračiai” vienas iš steigėjų ir redaktorius. ,,Akademinės skautijos leidyklos” steigėjas ir redaktorius. Aktyvus JAV LB darbuotojas. 1983–1988 m. – Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos vykdomasis vicepirmininkas. Sąjūdžio ir Lietuvos atgimimo laikotarpiu prof. Remeikis su Arvydu Barzduku dalinosi vadovavimo JAV LB Visuomeninių reikalų tarybai pareigomis.

Po Nepriklausomybės atkūrimo prof. Remeikis skaitė paskaitas Vilniaus universitete, jo Tarptautinių santykių ir politinių mokslų institute, leido žurnalą „Politologija” (su Polybdijaus fondo parama), buvo šio žurnalo ir žurnalo „Kultūros barai” redaktorių tarybos narys, leidyklos vadovas ir redaktorius. 2002 m. dalį savo archyvų padovanojo Lietuvos centriniam valstybės archyvui (čia įsteigtas prof. T. Remeikio asmens fondas). 2002 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Baigiamosios pastabos

Sovietinės okupacijos metais pavergtiems lietuviams kovojant už išlikimą, tauta bei užsienio kraštuose gyvenanti jos išeivija jautė pareigą vesti kovą už tautos teisę savarankiškai tvarkytis savo valstybėje. Prof. Remeikis tapo vienu iš pagrindinių politologų laisvajame pasaulyje, tvirtai pasipriešinusių sovietinio melo dvasiai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis tęsia veiklą, talkindamas Lietuvos universitetui, URM, Vyriausiojo archyvaro tarnybai, tuo parodydamas, kad galime Lietuvai padėti ir nesugrįžę į ją gyventi.

Š. m. vasario 24 d. 12:30 val. p. p. Skautų akademikų Vydūno sąjūdis Lemont, IL, rengia prof. Tomo Remeikio pagerbimą. Dalyvaudami jame pagerbsime šį nusipelniusį žymų mokslininką ir visuomenininką.