putnamNekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos Seserų Vienuolyno koplycioje.

Dvasinio atsinaujinimo centras buria lietuvius

IRENA NAKIENĖ-VALYS

Kažkada pirmosios seserys vienuolės į JAV atvyko kviečiamos Tėvų Marijonų namų apyvokos darbams jų įsteigtose įstaigose: Marianapolis kolegijoje, Kunigų seminarijoje Hinsdale, IL. Marianapolio vidurinė mokykla nuo 1941 metų buvo didelis lietuvybės židinys. Pirmieji moksleiviai joje buvo visi lietuviai. Ten vykdavo įvairių organizacijų suvažiavimai, buvo rengiamos Lietuvių dienos, o 1932 m. čia buvo įsteigta Lietuvių katalikų studentų sąjunga, buvo leidžiamas sąjungos „Studentų žodis” (1933–1943 m.), iš čia į platųjį pasaulį buvo išleista nemažai pasauliečių inteligentų ir kunigų.

Palaimintasis ark. Jurgis Matulaitis, steigdamas Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos seserų kongregaciją, tikėjo, kad vienuolės eis pas žmones, prie jų priartės, pritrauks juos prie Dievo. Šioje šventovėje buvo organizuojamos uždaros rekolekcijos mergaitėms ir suaugusioms moterims. Seserys visada tarnavo žmonėms. Buvo įkurti J. Matulaičio slaugos namai, kuriuose globojami senjorai ir pasiligoję žmonės. Seserys moko vaikus katekizmo lietuvių parapijose, rengia pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimui, dirba lietuvių šeštadieninėse mokyklose. Jų namai yra visada atviri jaunimo susibūrimams. Kiekvieną vasarą veikia moksleivių, jaunimo „Neringos’’ stovykla, kur jie atostogauja, žaidžia, mokosi lietuviškų dainų, tautinių šokių, gilina lietuvių kalbos žinias, susipažįsta su lietuvių literatūra ir tautos kūryba. Ne tik vasarą, bet ir žiemą netrūksta jaunimo Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos Seserų vienuolyne.

Po eilinių sekmadieninių šv. Mišių vietiniams parapijiečiams gražu buvo matyti jaunimo grupę iš Marianapolio, studentų veiduose – trykštantį jaunatvišką džiaugsmą, atėjus pas Dievą. Jaunimas nori veikti, dalyvauti gyvenime, sukurti geresnį pasaulį, kuris laukia jaunimo kūrybingo entuziazmo. Jaunimui reikia suaugusių pagalbos, kad jam padėtų tą entuziazmą naudingai panaudoti. „Gyvenimas gražus, jei moki gyventi’’ – jaunimas turi progos mokytis ne tik iš vadovėlių, knygų, bet ir iš žmonių bei aplinkos. Marianapolio dabartiniai studentai, gyvendami šalia Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos seserų kongregacijos vienuolijos, turi galimybę plėsti savo pažiūras, atrasti save, ruoštis ateičiai.

Aplinkinių vietovių lietuvių bendruomenės nariai į šv. Mišias susirenka sekmadieniais, atvyksta ir į vienuolyne veikiantį Dvasinio atsinaujinimo centrą rekolekcijoms. Renkasi grupės ne tik pasauliečių vyrų, moterų, jaunimo, vedusios poros (sutuoktiniai), bet ir vienuolės seserys, kunigai iš kitų valstijų. Kongregacijos ryšiai su žmonėmis yra artimi. Vadovės pareigas atlieka vyr. ses. Ignė Marijošiūtė, jai talkina sesuo Eugenija Lukošius. JAV LB Krašto valdybos Religinių reikalų tarybai vadovauja Rytinės Connecticut apylinkės narė ir šios vienuolijos seselė Margarita Bareikaitė.

Nors vienuolijos narių mažėja ir jų amžius gana senjoriškas, seserys pasiryžusios būti artimos gyvenimo reikalavimams, rūpinasi dvasiniu ugdymu, akylai stebi mūsų lietuvių ir šio krašto gyvybinius reikalus bei Bažnyčios atsinaujinimo kryptis. Jo lietuvių kalba skelbia Kristaus Evangeliją, puoselėja lietuviškas religines tradicijas ir papročius, katalikiškai auklėja jaunimą lietuviškoje aplinkoje. Šv. Mišias ir rekolekcijas veda kun. dr. Arvydas Petras Žygas, kuris šioje vienuolijoje yra kapelionas. Tai kunigas, kuris atsidavusiai dirba Dvasinio atsinaujinimo centre, yra labai mėgstamas parapijiečių ir aplinkinėse vietovėse gyvenančių ne tik lietuvių, bet ir Amerikos katalikų, kviečiamas skaityti paskaitas ir pranešimus konferencijose ar seminaruose, dar vis studijuojantis (ruošiantis antrą doktoratą), buvęs „Ateities’’ žurnalo redaktorius, dirbantis su moksleiviais, studentais, ypač vasaromis „Neringos’’ stovykloje, bendradarbiaujantis su katalikiškomis organizacijomis Amerikoje ir Lietuvoje.

Sunku nematyti šių dienų tautos ir visuomenės krizės, sunku ieškoti tos krizės įveikimo būdų, nesivadovaujant tiesa apie nepakartojamą kiekvieno žmogaus paskirtį ir atsakomybę prieš savo artimą ir savąjį Kūrėją. Socialinis godumas, nepastebint greta esančio žmogaus, pagaliau net tikinčiojo dvasią alinanti žemiškųjų rūpesčių našta sekina asmenybes, stumia jas į nykų dvasinį ir socialinį skurdą. Todėl visi tikintys turime galimybę būti kartu ir glaustis arčiau Dievo – dalyvauti Dvasinio atsinaujinimo centro susiartinime Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos Seserų kongregacijos vienuolijoje Putnam. Dievas tikintiesiems – amžinoji dvasinė būtis, kuriai būdinga tiesos, gėrio ir grožio pilnatvė. Artėti prie Dievo – tai artėti prie aukštųjų dvasios vertybių.

Juk daug yra gražių dalykų pasaulyje, bet nieko nėra gražesnio kaip gyvenimas. Yra daug skaudžių dalykų pasaulyje, bet nieko nėra skaudesnio kaip gyvenimas. Ir net jei žmogus gyvena ar žaidžia gyvenimu, – likimas žaidžia žmogumi.

putnam
Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos Seserų vienuolynas, Putname.

putnam
 Kun. Arvydas Žygas

putnam
Marianapolio studentai Dvasinio atsinaujinimo rekolekcijose Putname.