mokytojos
Audronė Elvikienė (k.) ir Jūratė Dovilienė.  Bruno Dovilas nuotr.

Paskirtos JAV LB ŠVIETIMO PREMIJOS

RENATA NOVOGRECKAITĖ

JAV LB Švietimo taryba 2010 metų pabaigoje kvietė lietuvių visuomenę siūlyti kandidatus Švietimo premijai 2010 gauti. Kandidatais galėjo būti siūlomi JAV lituanistinių mokyklų mokytojai, pasižymėję lietuviško švietimo srityje leidžiant ir redaguojant vadovėlius bei knygas, tobulinant programas, gaires taip pat ilgus metus dirbę ar tebedirbantys mokytojo vedėjo darbą. Atsižvelgus į iki 2010 m. gruodžio 31 d. pateiktus siūlymus, Švietimo taryba 2011 m. sausio 8 d. posėdyje vienbalsiai nutarė įteikti ne vieną, kaip įprasta, bet dvi „Švietimo premijas”. Jos už ilgus metus darbo JAV lituanistinėse mokyklose šiais metais skirtos dabartinei Čikagos lituanistinės mokyklos direktorei Jūratei Dovilienei bei buvusiai Maironio lituanistinės mokyklos (Lemont) direktorei Audronei Elvikienei.


Supažindiname skaitytojus su JAV LB
Švietimo tarybos Švietimo premijos 2010 laimėtojomis

Jūratė Dovilienė Čikagos lituanistinės mokyklos (ČLM) direktore tapo 1992 metais ir šias pareigas eina iki šiol. Apie pedagoginio kelio pasirinkimą Jūratė kalbėjo: „Beveik prieš 20 metų, mažėjant mokinių skaičiui lituanistinėse mokyklose buvo nutarta sujungti į vieną mokyklą tris Čikagoje veikusias mokyklas – Čikagos aukštesniąją, K. Donelaičio bei Dariaus ir Girėno. Naujai susikūrusios mokyklos, kuri buvo pavadinta Čikagos lituanistine mokykla, tėvų komitetas šiai mokyklai vadovauti pakvietė mane.

Esu apsigynusi logopedės magistro laipsnį, baigusi administravimo kursus. Manau, kad meilę darbui lituanistinėje mokykloje įskiepijo mama – Eugenija Bielskienė, buvusi ,,Aušros Vartų” parapijos lituanistinės mokyklos vedėja. Kai ši mokykla užsidarė, mama mokytojavo Čikagos aukštesniojoje lituanistinėje mokykloje (ČALM).

Dar studijuojant universitete, kartkartėmis būdavau kviečiama į mokyklą, kurioje dirbo mama, arba į čia pat, Jaunimo centre, įsikūrusią Dariaus ir Girėno mokyklą pavaduoti pradinių klasių mokytojus. Vėliau dariaus ir Girėno mokykloje pradėjau dirbti mokytoja”.

Paklausta apie labiausiai įsiminusias akimirkas vadovaujant mokyklai, Jūratė dalijosi prisiminimais: „Tokių akimirkų buvo tikrai ne viena. Tai ir Baltijos kelias, Čikagos lituanistinėje mokykloje ruošiamos Dainų dienos, naujai įkurtos mokyklos pirmoji diena, kai tuometinė JAV LB Švietimo tarybos pirmininkė Regina Kučienė, atidarydama naujos mokyklos duris, perkirpo juostą. Ir be abejonės – mokytojų šiluma”.

Pasak Jūratės, Lituanistinės mokyklos Amerikoje gyvuos dar bent 15 metų, nes auga vis nauja lietuvių karta: „ČLM šiemet užsirašė 45 trimečiai į kiškių ratelį. Jie dešimtą klasę baigs tik po 13 metų. Taip yra ne tik mūsų mokykloje. Kasmet daugiau mokinių registruojasi ir į kitas mokyklas. Lituanistinių mokyklų poreikis didėja – kuriasi vis naujos mokyklos. Kiek žinau, visose JAV šiuo metu veikia net 37 lituanistinės mokyklos”.

Buvo įdomu sužinoti, už kokius nuopelnus Jūratei Dovilienei skirta „Švietimo premija”, tad užklausiau, kokiomis veiklomis be vadovavimo mokyklai ji dar užsiima, kokiomis labiausiai didžiuojasi?

„Kasdien einu į amerikietišką mokyklą, kur dirbu logopede. Šiuo metu esu paskirta vyriausiąja darbovietės logopede.

Lietuviškoje veikloje daugelį metų kartu su Audrone Elvikiene, buvusia Maironio lituanistinės mokyklos, Lemont, direktore, pavasariais ruošdavome JAV LB Vidurio Vakarų apygardos Mokytojų konferenciją.

Kas vasarą, daugiau nei dešimt metų, abi ruošėme Mokytojų kursus Dainavoje, Michigan. Į stovyklą suvažiuodavo lituanistinių mokyklų mokytojos iš visos Amerikos. Vykdavo trys atskiros programos: kursai mokytojams, užsiėmimai vaikams ir kursai lietuvių kalbą besimokantiems suaugusiems.

Labiausiai didžiuojuosi tuo, jog vadovauju ČLM mokyklai ir kad joje vyrauja šiluma bei draugiškumas. Kiekvieną šeštadienį gėriuosi čia ateinančiais 400 mokinių ir 60 mokytojų, džiaugiuosi, jog visi taip darniai ir gražiai sugyvena. O kai visi mokytojai į darbą ateina gerai nusiteikę, kai dirba su noru, su ‘ugnele’ – tai ir mokiniams mokslai lengviau einasi”.

„Švietimo premijos” Jūratė tikrai nesitikėjo. ,,Nuoširdžiai dėkoju JAV LB Švietimo tarybai už tokį gražų mano darbo įvertinimą. Manau, kad tokios premijos reikalingos ne tik patiems apdovanotiesiems. Jos primena visuomenei lituanistinio švietimo svarbą”, – sakė Jūratė. – Ši premija – tai padėka ir visiems Čikagos lituanistinės mokyklos mokytojams už jų ‘nematomą’ darbą, ugdant jaunąją lietuviukų kartą.”

Savo ruožtu „Draugo” skaitytojams ji linkėjo: „Norint išauginti lietuviuką, reikia, kad jį suptų lietuvybės banga – banga, susidedanti iš namų, mokyklos, užsiėmimų, spaudos ir kultūrinio gyvenimo. Tad linkiu ‘Draugui’ toliau gyvuoti ir išlaikyti savo bangos dalį, o skaitytojams ir toliau domėtis augančios kartos lietuvišku gyvenimu.”

Audronė Elvikienė Maironio lituanistinės mokyklos (Lemont) vairą 2001 metais perėmė iš buvusios šios mokyklos direktorės Eglės Novak ir direktorės pareigas ėjo iki 2010 metų rugsėjo.

Audronei, kaip ir Jūratei, pedagoginio kelio pasirinkimui didelės įtakos turėjo šeima. ,,Pirmiausia mes turime būti dėkingi savo tėveliams – jiems buvo svarbu išlaikyti lietuvybę, jie norėjo, kad vaikai užaugtų lietuviais. Mano tėveliai Aldona ir dr. Vladas Šimaičiai buvo aktyvūs JAV Lietuvių Bendruomenės nariai. Mama buvo mokytoja. Taigi, klausimas apie lietuvybės išlaikymą net nekilo.

Įtakos turėjo ir seneliai, nuo mažumės pasakoję apie lietuvybės išsaugojimo svarbą’‘, – apie tai, kodėl jai rūpi lietuvybės išsaugojimas, kalbėjo A. Elvikienė. Nors Audronė gimusi JAV, tačiau tėvų ir senelių įdiegtas supratimas, kaip svarbu išsaugoti lietuvybę ir savo šaknis, pažinti lietuvišką kultūrą, išmokti kalbą, ir noras visa tai perduoti ateinančioms kartoms, nepaliko jokio kito pasirinkimo kaip tik tapti pedagoge. Audronės manymu, jei lietuviai, gyvenantys svečioje šalyje, nepraras noro skiepyti lietuvybę savo vaikams, tai lituanistinės mokyklos dar ilgai gyvuos.

,,Vaikas niekada pats savo noru nelankys lituanistinės mokyklos (gal – vienas kitas?). Taigi ant tėvelių pečių gula didžiulė našta ir atsakomybė ne tik išmokyti vaiką kalbos, bet ir išauklėti jį lietuviu. Todėl, manau, kad tėveliai, nevedantys vaikų į lituanistinę mokyklą, daro klaidą.

Kartais stebina kai kurių neseniai atvažiavusių tėvelių nenoras leisti vaikus į lituanistinę mokyklą. Bet gal turi praeiti laikas, kad tokie tėveliai suprastų, jog neauklėjami vaikai niekada nebus nei tikri lietuviai, nei Lietuvos patriotai. Nors turiu pasakyti, kad ir tarp neseniai atvažiavusių daug tėvelių supranta, kad, norint išsaugoti lietuvybę, būtina auklėti vaikus lietuviška dvasia. Ir tas labai džiugina”, – apie lituanistinių mokyklų reikalingumą kalba A. Elvikienė.

„Džiaugiuosi išaugusia Maironio mokykla (Lemont), su mano vyro Antano ir mūsų sūnų – Pauliaus ir Ariaus – pagalba atsiradusiu mokyklos internetiniu puslapiu, su bendradarbių pagalba organizuotomis konferencijomis, stovyklomis bei tobulinimosi kursais, daug metų vykusiais Dainavoje, MI, lituanistinių mokyklų mokytojams.

Nors šiuo metu jau nebedirbu lituanistinėje mokykloje, tačiau ir toliau, kol turėsiu energijos, savo patirtį stengsiuos perduoti jauniesiems mokytojams, prisidėsiu prie lietuvybės išsaugojimo”, – apie nuveiktus darbus ir ateities planus kalbėjo Audronė.

Paklausta, ką jai reiškia JAV LB Švietimo tarybos įvertinimas – visuomenės siūlymu skirta „Švietimo premija” – Audronė kalbėjo: „Buvau tikrai nustebinta, kai sužinojau apie gautą premiją. Niekada nebuvau pagalvojusi, jog mano darbas bus taip įvertintas. Tiesiog dirbau iš visos širdies, nesitikėdama jokių apdovanojimų, kaip, manau, ir Jūratė Dovilienė. Ji buvo mano ‘dešinioji’ ranka, kai reikėjo planuoti, organizuoti įvairias konferencijas ir įgyvendinti kitus projektus. Mes abi dirbame amerikietiškose mokyklose, esame gerai susipažinusios su Amerikos švietimo sistema ir žinojome, ko trūksta lituanistinėse mokyklose. Kartu bandėme JAV lituanistinėse mokyklose dirbančioms mokytojoms parodyti Amerikos pedagogikos kelią ir išlaikyti lietuvybę.”

„Draugo” skaitytojus Audronė ragino remti lituanistines mokyklas, nes be jų nebus Amerikoje lietuvių : ,,Man labai aišku – lietuvybės išlaikymas yra svarbiausia. Kad ją išlaikytume svetimame krašte, reikalingas pasiaukojantis darbas. Tai nėra darbas dėl pinigų. Tai yra darbas, reikalaujantis pasiaukojimo, pasišventimo. Jei jis bus dirbamas iš širdies, bus ir teigiami rezultatai. Manau, kad naujai besikuriančių mokyklų mokytojai turėtų pasimokyti iš mūsų mokytojų ryžtingumo ir tikėjimo savo darbo vaisiais.

Džiaukimės šita nuostabia akimirka, didžiuokimės atliktais darbais, tačiau atsiminkime ir praeitį. Ji buvo sunki, bet žmonės niekada nesvyravo, jie dirbo savo idealų vedami.

Na, ir toliau žiūrėkime į ateitį ir nebijokime dirbti ir keistis, domėkimės naujovėmis. Mūsų pasaulis keičiasi, ir mes taip pat turime keistis. Visada atsiminkime svarbiausią mūsų tikslą – auklėti jaunąją kartą lietuviais. Pasaulis yra didelis, lietuvių mažai. Kiekvienas yra svarbus norint išlaikyti lietuvybę.”

Renata Novogreckaitė – VDU magistrantė, ,,Draugo” stažuotoja, šauniausio studentiško leidinio „Njuspeipis” redaktorė.