Senatorius Voinovich ir jo žmona Janet Voinovich (v.) su Pietų Korėjos, Slovakijos, Estijos, Latvijos, Maltos, Čekijos ir Lietuvos ambasadoriais. Audrius Brūzga – pirmas iš k.
Ingos Lukavičiūtės nuotr.

Apie patirtį siekiant bevizio režimo ir jį įgyvendinus

MONIKA RAMANAUSKAITĖ
Specialiai ,,Draugui”
iš Washington, DC

Šiek tiek istorijos

Remiantis Baltijos šalių ambasadų Washington, DC duomenimis, kelias link bevizio režimo (angl. Visa Waiver Program – VWP) truko keletą metų. Tai buvo intensyvus vyriausybių bendradarbiavimas ir ryžtingas abipusiškai naudingo tikslo siekimas.

Tiesa, Vizų atsisakymo programa nuo 1999 iki 2008 m. išgyveno sąstingio periodą. Vis dėlto, Lietuvai jau 1994 metais vienašališkai panaikinus vizų režimą JAV piliečiams, tikėtasi tuo pačiu principu pagrįsto Jungtinių Valstijų atsako. Galiausiai, praėjus 11 metų, viltis be vizų keliauti į Vakarus pasiekė įgyvendinimo pradžią.

JAV prezidentas George W. Bush 2005 metų vasario mėnesį per savo apsilankymą Slovakijoje pasiūlė bevizio režimo ,,Kelio gairių” planą (angl. Road Map) Lietuvai ir dar šešioms 2004 m. Europos Sąjungos narėmis tapusioms šalims. Prasidėjo pokalbiai, derybos tarp valstybių vadovų ir vyriausybių atstovų, imtasi įgyvendinti JAV keliamus reikalavimus. 2006 metais darbo vizitu viešėdamas Estijos sostinėje Taline JAV prezidentas Bush teigė suprantąs būtinybę peržiūrėti Vizų atsisakymo programą. Ateityje šiam klausimui pažadėjo skirti didesnį dėmesį, bendradarbiaujant su Jungtinių Valstijų Kongreso nariais ir tarptautiniais partneriais. 2007 metais JAV Kongresas priėmė įstatymą ,,Secure Travel and Counterterrorism Partnership Act” (110– 53), kuris įteisino bevizio režimo plėtrą. Tai lėmė šalių kandidačių tolimesnį įsipareigojimų vykdymą, abipusių sutarčių derinimą.

Šalys, pasirašydamos tarpusavio supratimo memorandumą dėl JAV bevizio režimo programos ir su ja susijusių padidinto saugumo priemonių, priartėjo prie susitarimo dėl JAV vizų panaikinimo jų piliečiams. Šį susitarimą Baltijos valstybės įtvirtino 2008 m. kovo mėnesį. Praėjusių metų spalio 17 dieną baigdamas kadenciją ir tęsėdamas pažadą Jungtinių Valstijų draugams, ištikimiems partneriams NATO misijose, JAV prezidentas Bush paskelbė bevizio režimo programos, kurios naujomis narėmis tapo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Slovakijos, Maltos, Čekijos ir Pietų Korėjos valstybės, plėtrą.

Po mėnesio, 2008 m. lapkričio 17 d., kaip teigia Lietuvos Respublikos ambasada Washington, DC, atlikus reikalingus techninius darbus, susijusius su elektroniniu pagrindu pagrįsta sistema ESTA (angl. Electronic System for Travel Authorization – ESTA), ir užtikrinus JAV Saugumo departamento sąlygas, LR piliečiai galėjo pilnai naudotis VWP narystės privalumais, teikdami savo prašymus bevizėms kelionėms į JAV per ESTA programą.

Trumpa statistikos apžvalga

JAV Krašto saugumo departamentas (angl. Department of Homeland Security – DHS) praneša, kad nuo š. m. sausio 12 d. visų 35 valstybių, dalyvaujančių Vizų atsisakymo programoje, piliečiai, norėdami keliauti į JAV verslo reikalais arba turistiniais tikslais be vizos, privalo apsilankyti Elektroninės leidimo keliauti sistemos tinklalapyje (ESTA) ir gauti kelionės patvirtinimą. Šis patvirtinimas galioja 2 metus ir suteikia teisę JAV praleisti ne daugiau kaip 90 dienų.

ESTA sistema pradėjo veikti 2008 m. rugpjūčio mėn. Remiantis DHS informacija, iki sausio 12 d. sulaukta apie 1.2 mln., t.y. kiek daugiau nei 8,000, prašymų per dieną. Iš jų teigiami atsakymai sudarė 99,6 proc. Nors atsakymo paprastai tenka laukti vos keletą sekundžių, šalių diplomatinės atstovybės pataria juo pasirūpinti ne vėliau kaip dvi savaitės iki planuojamo išvykimo.

Pasiteiravus, kaip aktyviai JAV vizų supaprastinimo programoje dalyvauja Baltijos šalių piliečiai, paaiškėjo, kad preliminariais duomenimis, gruodžio 1 dienai, t.y. praėjus 2 savaitėms po to, kai piliečiai gavo teisę į JAV keliauti be vizos, mažiausiai prašymų per ESTA pateikė Latvijos gyventojai – tik 518. Estijos piliečiai buvo kiek aktyvesni, užsiregistravo – 828 asmenys. O iš Lietuvos sulaukta 1,685 prašymų. Palyginimui, pavyzdžiui, Didžioji Britanija pralenkia visas tris Baltijos šalis kartu – net 155,205 asmenys 2 savaičių laikotarpiu išreiškė norą vykti į JAV.

Šis skaičius nuolat kinta – auga, pastebi Lietuvos, Latvijos ir Estijos ambasadų darbuotojai. Tiesa, tai dar nereiškia, kad visi piliečiai, užpildę paraišką kelionės leidimui gauti, išvyko į JAV: dalis jų galėjo gauti neigiamą atsakymą, kita dalis – galėjo pateikti prašymą iš anksto, net neketindami keliauti artimiausiu metu.

Vizų atsisakymo programos plėtros šventė Capitol Hill

Jungtinių Valstijų Kongrese 2009 m. vasario 3 d. vyko Vizų atsisakymo programos plėtros šventė, kurioje dalyvavo daugiau nei šimtas svečių. Renginį organizavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos, Vengrijos, Slovakijos, Maltos ir Pietų korėjos ambasados Washington, DC. Vakaro metu padėkos žodžiai buvo skirti pradėjusiems, parėmusiems ir padėjusiems įgyvendinti bevizio režimo programos vystymą ir jos stiprinimą. Į šventę atvykę JAV Kongreso ir Senato nariai, minėtų šalių ambasadų atstovai džiaugėsi pasiektais darbo rezultatais ir sakė suprantą būtinybę pradėtą darbą tęsti.

Senatorius George Voinovich (R-OH) teigė, kad jo pasiūlytas įstatymas – ,,Secure Travel and Counter-terrorism Partnership Act” (110–53) buvo stipri VWP plėtros ašis. Tuo metu 2007 m. JAV Krašto saugumo departamento, Vidaus ir Užsienio reikalų komiteto narys tvirtino, kad laikas atnaujinti bevizio režimo programą, išlaikant stiprius santykius su šalies draugais. JAV Senate šiam pasiūlymui pritarė sen. Daniel Akaka (D-HI), Richard Lugar (R-IN), Barbara Mikulski (D-MD) ir Ted Stevens (R-AK). O Kongrese pagrindiniai šio klausimo šalininkai buvo R. Emanuel (D-IL) ir John Shimkus (R-IL). Įdomu tai, kad Emanuel šiuo metu yra dešinioji JAV prezidento Barack Obama ranka – Baltųjų Rūmų administracijos vadovas.

Emanuel kolegos remia vizų atsisakymo programą. Vienas jų – pats Obama. Susitikęs su Lenkijos valstybės vadovu Lech Kaczynski 2007 m. liepos 16 d. jis sakė: ,,Šalys, esančios ES ir NATO narės, kaip šiuo atveju – Lenkija, turi teisę dalyvauti bevizio režimo programoje.” Toks aukštų JAV pareigūnų požiūris į VWP leidžia ateityje tikėtis permainų Vizų atsisakymo programoje, kurios narystės šiuo metu siekia aštuonios šalys: Lenkija, Malta, Bulgarija, Rumunija, Graikija, Kipras, Kroatija ir Taivanas.

Kongreso narys Robert Waxler (D-FL) renginio metu pažymėjo, kad VWP yra esminis įrankis JAV saugumo, ekonomikos, kultūros ir diplomatijos srityse, suteikiantis teisę 27 valstybių piliečiams į JAV keliauti be vizų jau daugiau nei 22 metus. Žinoma, kad ,,VWP keliu kasmet Amerikos ekonomika pasipildo 60 milijardų dolerių. Tai svarbus postūmis šaliai sunkiu ekonomikos metu”, – sakė Kongreso narys.

Tarp vakaro svečių Vizų atsisakymo programos plėtros šventėje dalyvavo ir sen. Ben Cardin (D-MD), Kongreso nariai Dennis Kuchinich (D-OH), Mario DiazBalart (R-FL), Lincoln Diaz-Balart (R-FL) ir Jeff Fortenberry (R-NE).

Taip pat dalyvavo Kongreso personalo nariai, administracijos pareigūnai, diplomatinio korpuso ir nacionalinių organizacijų atstovai, įskaitant Stephanie Urban iš JAV Lietuvių Bendruomenės Washington, DC, Jungtinio Baltijos Amerikos nacionalinio komiteto direktorių Karl Altau, prezidentę Marju RinkAbel ir Moniką Ramanauskaitę.