Auksučių eksperimentinis ūkis: antrąjį dešimtmetį pasitinkant
AURELIJA TAMOŠIŪNAITĖ
Auksučių ūkio panorama iš
vakarų pusės 2008 m. vasarą. Tolumoje matyti šimtametis ąžuolas,
ūkio technikos sandėlis, Jurgio Gudaičio centras, ūkvedžio pastatas.
1999 metais inžinierius Vytautas Šliūpas, gyvenantis
Burlingame, CA, tarp Šiaulių ir Kuršėnų atgautoje
senelių tėvonijoje įsteigė mokomąjį ūkį, siekdamas
padėti smulkiesiems Lietuvos ūkininkams. Šiais,
2009-aisiais metais, sueina 10 metų nuo pelno
nesiekiančios organizacijos įkūrimo. Kaip gyvuoja Auksučiai
po 10 metų? Kokių naujovių šis eksperimentinis ūkis
atnešė Lietuvos žemės ūkiui? Apie tai ,,Draugui” sutiko
papasakoti šio centro sumanytojas ir įkūrėjas Vytautas
Šliūpas, neseniai nuaidėjusiame XIV Pasaulio lietuvių
mokslo ir kūrybos simpoziume Pasaulio lietuvių centre
surengęs ir vadovavęs mokslinei sesijai apie Auksučius.
Auksučiuose 2005 metais. Iš kairės: Vaida Šileikaitė, Auksučių direktoriaus asistentė, Darius Malinauskas, Auksučių ūkio ir miškų centro direktorius, Stephen D. Mull, JAV ambasadorius, Vladas Kavaliauskas, Kuršėnų miškininkas, prof. Vacolovas Tričys, Šiaulių universiteto prodektorius.
Sumanymo pradžia
Kaip pasakojo Šliūpas, pats būdamas inžinierius, apie
ūkininkavimą, gyvendamas netoli San Francisco, CA, ne
daug nusimanė. Tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę,
Kuršėnų miškininko Vlado Kavaliausko
paskatintas ir padedamas jis susigrąžino buvusį savo senelių ūkį,
priklausiusį tėvui, aušrininkui Jonui Šliūpui.
,,Galvojau ką daryti, kaip pagelbėti skurstantiems
smulkiesiems apylinkės ūkininkams?” – teigė
Šliūpas. Pašnekovas nuvyko į University of California,
Davis, pagarsėjusį tyrimais ūkininkystės srityje, ir čia
susipažino su prof. dr. Calvin Qualset, kuris ir pasiūlė įkurti
parodomąjį, mokomąjį ūkį. Taip buvo suburta keturių
kolegų grupė, kuri nuvyko į Lietuvą susipažinti su tuolaike ūkio
padėtimi. ,,Apsilankėme Žemės ūkio ministerijoje Vilniuje, Lietuvos
žemės ūkio universitete Kaune, Dotnuvos akademijoje ir
susitikome su apylinkės ūkininkais, – pasakojo
Šliūpas. – Jiems mūsų idėja labai patiko,
nes visiems reikėjo pagalbos, o nežinojo, kur jos gauti.”
1999 metais, grįžus iš Lietuvos į Kaliforniją, buvo įkurtas
Auksučių fondas, skirtas žemės ūkiui ir miškininkystei
skatinti. Jis įregistruotas kaip pelno nesiekianti organizacija.
Šliūpo teigimu, buvo suburtas aukšto lygio
specialistų būrelis, kuris dirba savanoriškai, be
atlyginimo ir patys nariai dosniai aukoja siekdami ūkio tikslų
įgyvendinimo.
2006 m. Auksučiuose atidarytas Jurgio Gudaičio centras.
Ūkis
Auksučių ūkis yra 157 ha (389 akrų) dydžio, maždaug trečdalį žemės
užima miškas. Pirmiausia ūkis 30 metų buvo
,,išnuomotas” už 1 dol. per metus Auksučių fondui, su
galimybe pratęsti šią ,,nuomą” tomis pačiomis sąlygomis ir
vėliau. 6 ha žemės Šliūpas padovanojo Fondui, kad juose būtų
atliekami tiriamieji, parodomieji ir mokomieji darbai. Likusią
žemę Fondas išnuomavo kaimynui ūkininkui. Taip Fondas
gauna pajamų, tiesa, nedidelių.
Ūkyje yra du gyvenami ir du pagalbiniai (ūkiniai) pastatai. Pirmasis
gyvenamasis pastatas yra skirtas projekto reikalams. Jame nuolat gyvena
ūkvedys Gintautas Valantinas bei atvykstantys talkininkai. Prieš
keletą metų buvo pastatytas antrasis, didesnis pastatas, kuriame
įrengtos kompiuterių laboratorijos, susirinkimų salė (joje telpa 70
žmonių) ir keturi miegamieji kambariai. Šiame pastate gyvena
tyrimų asistentė Vaida Šileikaitė bei apsilankantys
užsienio talkininkai. Pastatas pavadintas miškininko Jurgio
Gudaičio centru. Jo pastatymo išlaidas padengė Čikagoje
gyvenanti filantropė Gražina Gudaitytė-Liautaud, siekdama įamžinti savo
tėvelio atminimą.
Vienas iš Kalifornijos ūkininko G. Dierrsen padovanotų John Deere traktorių.
Parama
Auksučių ūkis išlaikomas daugiausia iš dosnių Amerikos
lietuvių aukotojų. Kaip pasakojo Šliūpas, amerikietis ūkininkas
George Dierssen, išėjęs į pensiją, padovanojo Auksučiams visą
savo turėtą ir gerai išlaikytą ūkio techniką, kurios
pervežimą į Lietuvą rėmė Salt Lake City esantis Mormonų labdaros
fondas; New York lietuvis Aleksandras Wesey Vasiliauskas padovanojo
didžiulį angarinį sandėlį – pastatą, kuriame laikoma
technika; amerikietė Deborah Ruth ir jos vyras Leo Ruth užrašė
dalį savo gauto palikimo; Amerikos karo misija Vilniuje padovanojo 4
sunkvežimius ir keltuvą. Kalifornijos ir Šiaulių Rotary klubai
remia smulkiosios technikos dovanomis, o šiais metais jie
padovanojo Auksučiams šaldomą talpintuvą, skirtą
šparagams/smidrams laikyti.
Tačiau pasaulio ekonomiką sukrėtusi krizė palietė ir Auksučių ūkį. Kaip
pasakojo Šliūpas, dosniųjų aukotojų smarkiai sumažėjo. 2008
metais gauta tik 35 proc. reikiamų pinigų. ,,Nesinorėtų prognozuoti,
bet jei Amerikos lietuviai greitai neparems stambesnėmis aukomis,
vasarą reikės mažinti užsibrėžtus darbus, – teigė Šliūpas.
– Dėl to smarkiai nukentės smulkieji žemdirbiai, kurie labai daug
pasimoko iš Auksučių projekto.”
Iš Lietuvos organizacijų pinigais, dovanomis arba darbais
remia Lietuvos žemės ūkio ministerija, Šiaulių
apskrities ir rajono administracijos, Kuršėnų
kaimiškoji seniūnija, Šiaulių Rotary klubas,
,,Nutrilita”, Šiaulių universitetas, JAV ambasada
Lietuvoje bei keletas kitų smulkesnių rėmėjų. Prie projekto nemažai
prisideda ir darbuojasi Kuršėnų miškininkas Vladas
Kavaliauskas, Darius Malinauskas, dr. Edvardas Gedvilas, Aldas Kikutis.
Šiaulių apskritis sutiko padėti užpildyti dokumentus ir formas
paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tad pavasarį
Auksučiai planuoja paduoti prašymą paramai iš ES gauti.
2006 m. Auksučių ūkyje įvyko jau antroji ,,Lauko darbų diena”. Vietiniai ūkinininkai ir svečiai, apžiūri eksperimentinius laukelius
Valgomųjų šparagų/smidrų projektas
Praėjusiais 2008 metais Auksučių eksperimentiniame ūkyje užderėjo
naujas augalas – valgomasis šparagas/smidras. Lietuvoje
plačiau žinomi tik vadinamieji šparai – darželiuose
auginamos gėlės, kurios iš tiesų ir yra tie patys valgomieji
šparagai. Pavasarį buvo suruošti seminarai
žemdirbiams, kuriuose Auksučių specialistai ir keli Lietuvos
universitetų dėstytojai supažindino ūkininkus su šparagais, jų
auginimo ypatybėmis. Iš apylinkės žemdirbių buvo sukurta
,,Šparagų/smidrų augintojų bendrija”, kurią planuojama
greit užregistruoti, kad būtų skatinami platesnio masto auginimai.
Valgomieji šparagai populiarūs Vakarų Europoje ir
Skandinavijoje, tad gali Lietuvos žemdirbiams atnešti gražaus
pelno.
2009 metams toliau numatyta plėsti ,,Šparagų/smidrų augintojų
bendriją”. Kiekvienas į bendriją įstojęs ūkininkas jau gavo arba
gaus maždaug po 1,000 šparagų daigų. Šliūpo teigimu,
Auksučiai už Rotary dovanotus pinigus žada nupirkti 20 pėdų
šaldymą talpintuvą, kuriame bus laikomos daržovės
prieš ūkininkams išvežant jas parduoti.
Ankstyvą pavasarį planuojama pasikviesti Auksučių ūkvedį į Kaliforniją,
kad jis susipažintų, kaip šios šalies ūkininkai augina
šparagus. Žadama populiarinti ir dar vieną ūkinės kultūros
produktą – saldžiųjų valgomųjų kukurūzų auginimą Lietuvoje.
Ši kultūra puikiai auga Auksučių ūkyje.
Latvis Martins Ritters, Rygos restorano savininkas, rodo, kaip paruošti šparagus/smidrus per seminarą Auksučiuose 2008 m. gegužės 31 d.2005 m.
Akademiniai ryšiai
Auksučių eksperimentinis ūkis turi pasirašęs bendradarbiavimo
sutartis su Lietuvos žemės ūkio universitetu Kaune ir su Šiaulių
universitetu (ŠU). Pasak Šliūpo, Šiauliai yra
arčiau, tad ir santykiai glaudesni: praeitais metais ŠU
prorektorius V. Tričys ir Botanikos sodas sodino topinambus, darė
tyrimus. Su šiuo universitetu ruošiami bendri
susirinkimai, simpoziumai, bendraujama ,,Lauko darbų dienų”
programose. Ateinančiais metais universiteto žmonės tikisi
praplėsti savo veiklą, jei nebus sumažintas biudžetas.
XIII Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas vyko Vilniuje. Simpoziumo užbaigtuvių gegužinė įvyko Auksučių ūkyje.
Kažin ar pradėtų iš naujo
Auksučių ūkio sumanytojas, paklaustas, ar būtų pradėjęs šį
projektą, jeigu būtų žinojęs, su kokia biurokratija Lietuvoje jam teks
susidurti, teigė, jog nebūtų šio projekto ėmęsis. Pasak
Šliūpo, jam teko dirbti ir įgyvendinti įvairius projektus
daugelyje šalių, tačiau Lietuvos biurokratija viena iš
didžiausių. Didesnė, jo manymu, tik Bangladeše. Nemažai
Lietuvoje jam pasitarnavo tai, kad pašnekovo tėvas, Jonas
Šliūpas, gerai žinoma asmenybė. Tad pareigūnai rodė jam
prielankumą. Tačiau su tokia biurokratija, kasdien susiduria smulkūs
ūkininkai, kuriems kovoti daug sunkiau.
Visi, norintys paremti Lietuvos žemės ūkio darbus ir Auksučių ūkio
tyrimus, aukas galite siųsti pelno nesiekiančiam Auksučių fondui, 2907
Frontera Way, Burlingame, CA 94010 USA. Išsamesnę informaciją
galite rasti tinklalapyje www.aukfoundation.org arba el.
paštu sliupasvyt @sbcglobal.net.