Auksučių eksperimentinis ūkis: antrąjį dešimtmetį pasitinkant

AURELIJA TAMOŠIŪNAITĖ

ukis
Auksučių ūkio panorama iš vakarų pusės 2008 m. vasarą. Tolumoje matyti šimtametis ąžuolas, ūkio technikos sandėlis, Jurgio Gudaičio centras, ūkvedžio pastatas.



1999 metais inžinierius Vytautas Šliū­pas, gyvenantis Burlingame, CA, tarp Šiaulių ir Kuršėnų atgautoje se­ne­lių tėvonijoje įsteigė mokomąjį ūkį, siek­damas padėti smulkiesiems Lie­tuvos ūkininkams. Šiais, 2009-aisiais me­tais, sueina 10 metų nuo pelno ne­sie­kiančios organizacijos įkūrimo. Kaip gyvuoja Auksučiai po 10 metų? Ko­kių naujovių šis eksperimentinis ūkis atnešė Lietuvos žemės ūkiui? Apie tai ,,Draugui” sutiko papasakoti šio centro sumanytojas ir įkūrėjas Vy­tautas Šliūpas, neseniai nuaidėju­sia­me XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume Pasaulio lie­tu­vių centre surengęs ir vadovavęs mok­slinei sesijai apie Auksučius. 

ukis

Auksučiuose 2005 metais. Iš kairės: Vaida Šileikaitė, Auksučių direktoriaus asistentė, Darius Malinauskas, Auksučių ūkio ir miškų centro direktorius, Stephen D. Mull, JAV ambasadorius, Vladas Kavaliauskas, Kuršėnų miškininkas, prof. Vacolovas Tričys, Šiaulių universiteto prodektorius.

Sumanymo pradžia

Kaip pasakojo Šliūpas, pats bū­damas inžinierius, apie ūkininkavi­mą, gyvendamas netoli San Fran­cis­co, CA, ne daug nusimanė. Tačiau Lie­tu­vai atgavus nepriklausomybę, Kur­šėnų miškininko Vlado Kava­liausko paskatintas ir padedamas jis su­sigrąžino buvusį savo senelių ūkį, prik­lausiusį tėvui, aušrininkui Jonui Šliūpui.

,,Galvojau ką daryti, kaip pa­gel­bėti skurstantiems smulkiesiems apy­linkės ūkininkams?” – teigė Šliūpas. Pašnekovas nuvyko į University of California, Davis, pagarsėjusį tyrimais ūki­ninkystės srityje, ir čia susipažino su prof. dr. Calvin Qualset, ku­ris ir pasiūlė įkurti parodomąjį, mo­komąjį ūkį. Taip buvo suburta ke­tu­rių kolegų grupė, kuri nuvyko į Lie­tuvą susipažinti su tuolaike ūkio padėtimi. ,,Apsilankėme Žemės ūkio ministerijoje Vilniuje, Lietuvos že­mės ūkio universitete Kaune, Dot­nuvos akademijoje ir susitikome su apy­linkės ūkininkais, – pasakojo Šliū­­pas. – Jiems mūsų idėja labai pa­tiko, nes visiems reikėjo pagalbos, o ne­žinojo, kur jos gauti.”

1999 metais, grįžus iš Lietuvos į Ka­liforniją, buvo įkurtas Auksučių fon­das, skirtas žemės ūkiui ir miš­kininkystei skatinti. Jis įregistruotas kaip pelno nesiekianti organizacija. Šliū­po teigimu, buvo suburtas aukšto ly­gio specialistų būrelis, kuris dirba sa­vanoriškai, be atlyginimo ir patys na­riai dosniai aukoja siekdami ūkio tikslų įgyvendinimo.

ukis

2006 m. Auksučiuose atidarytas Jurgio Gudaičio centras.

Ūkis

Auksučių ūkis yra 157 ha (389 ak­rų) dydžio, maždaug trečdalį žemės užima miškas. Pirmiausia ūkis 30 metų buvo ,,išnuomotas” už 1 dol. per metus Auksučių fondui, su galimybe pratęsti šią ,,nuomą” tomis pačiomis sąlygomis ir vėliau. 6 ha žemės Šliūpas padovanojo Fondui, kad juose būtų atliekami tiriamieji, parodomieji ir mokomieji darbai. Likusią že­mę Fondas išnuomavo kaimynui ūki­ninkui. Taip Fondas gauna pa­ja­mų, tiesa, nedidelių.

Ūkyje yra du gyvenami ir du pagalbiniai (ūkiniai) pastatai. Pirmasis gyvenamasis pastatas yra skirtas projekto reikalams. Jame nuolat gyvena ūkvedys Gintautas Valantinas bei atvykstantys talkininkai. Prieš keletą metų buvo pastatytas antrasis, didesnis pastatas, kuriame įrengtos kompiuterių laboratorijos, susirinkimų salė (joje telpa 70 žmonių) ir keturi miegamieji kambariai. Šiame pastate gyvena tyrimų asistentė Vaida Šileikaitė bei apsilankantys už­sienio talkininkai. Pastatas pavadintas miškininko Jurgio Gudaičio centru. Jo pastatymo išlaidas padengė Či­kagoje gyvenanti filantropė Gražina Gudaitytė-Liautaud, siekdama įamžinti savo tėvelio atminimą. 

ukisVienas iš Kalifornijos ūkininko G. Dierrsen padovanotų John Deere traktorių.

Parama

Auksučių ūkis išlaikomas daugiausia iš dosnių Amerikos lietuvių aukotojų. Kaip pasakojo Šliūpas, amerikietis ūkininkas George Dierssen, išėjęs į pensiją, padovanojo Auksučiams visą savo turėtą ir gerai išlaikytą ūkio techniką, kurios perve­žimą į Lietuvą rėmė Salt Lake City esantis Mormonų labdaros fondas; New York lietuvis Aleksandras Wesey Vasiliauskas padovanojo didžiulį angarinį sandėlį – pastatą, kuriame lai­koma technika; amerikietė Deborah Ruth ir jos vyras Leo Ruth užrašė dalį savo gauto palikimo; Amerikos karo misija Vilniuje padovanojo 4 sunkvežimius ir keltuvą. Kalifornijos ir Šiaulių Rotary klubai remia smulkiosios technikos dovanomis, o šiais me­tais jie padovanojo Auksučiams šaldomą talpintuvą, skirtą šparagams/smidrams laikyti.

Tačiau pasaulio ekonomiką sukrėtusi krizė palietė ir Auksučių ūkį. Kaip pasakojo Šliūpas, dosniųjų aukotojų smarkiai sumažėjo. 2008 metais gauta tik 35 proc. reikiamų pinigų. ,,Nesinorėtų prognozuoti, bet jei Amerikos lietuviai greitai neparems stam­besnėmis aukomis, vasarą reikės mažinti užsibrėžtus darbus, – teigė Šliūpas. – Dėl to smarkiai nukentės smulkieji žemdirbiai, kurie labai daug pasimoko iš Auksučių projekto.”

Iš Lietuvos organizacijų pinigais, do­vanomis arba darbais remia Lie­tu­vos žemės ūkio ministerija, Šiaulių apskrities ir rajono administracijos, Kur­šėnų kaimiškoji seniūnija, Šiau­lių Rotary klubas, ,,Nutrilita”, Šiau­lių universitetas, JAV ambasada Lietuvoje bei keletas kitų smulkesnių rėmėjų. Prie projekto nemažai prisideda ir darbuojasi Kuršėnų miškininkas Vladas Kavaliauskas, Darius Malinauskas, dr. Edvardas Gedvilas, Aldas Kikutis.

Šiaulių apskritis sutiko padėti užpildyti dokumentus ir formas paramai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tad pavasarį Auksučiai planuoja paduoti prašymą paramai iš ES gauti.

ukis

2006 m. Auksučių ūkyje įvyko jau antroji ,,Lauko darbų diena”. Vietiniai ūkinininkai ir svečiai, apžiūri eksperimentinius laukelius

Valgomųjų šparagų/smidrų projektas

Praėjusiais 2008 metais Auksučių eksperimentiniame ūkyje užderėjo naujas augalas – valgomasis šparagas/smidras. Lietuvoje plačiau žinomi tik vadinamieji šparai – darže­liuose auginamos gėlės, kurios iš tiesų ir yra tie patys valgomieji šparagai. Pavasarį bu­vo suruošti seminarai žemdirbiams, kuriuose Auksučių specialistai ir keli Lietuvos universitetų dėstytojai supažindino ūkininkus su šparagais, jų auginimo ypatybėmis. Iš apylinkės žemdirbių buvo sukurta ,,Šparagų/smidrų augintojų bendrija”, kurią planuojama greit užregistruoti, kad būtų skatinami platesnio masto auginimai. Valgomieji šparagai populiarūs Vakarų Europoje ir Skandinavijoje, tad gali Lietuvos žemdirbiams atnešti gražaus pelno.

2009 metams toliau numatyta plėsti ,,Šparagų/smidrų augintojų bendriją”. Kiekvienas į bendriją įstojęs ūkininkas jau gavo arba gaus maždaug po 1,000 šparagų daigų. Šliūpo teigimu, Auksučiai už Rotary dovanotus pinigus žada nupirkti 20 pėdų šaldymą tal­pintuvą, kuriame bus laikomos daržovės prieš ūkininkams išvežant jas parduoti.

Ankstyvą pavasarį planuojama pasikviesti Auksučių ūkvedį į Kaliforniją, kad jis susipažintų, kaip šios šalies ūkininkai augina šparagus. Žadama populiarinti ir dar vieną ūkinės kultūros produktą – saldžiųjų valgomųjų kukurūzų auginimą Lietuvoje. Ši kultūra puikiai auga Auksučių ūkyje. 


ukis

Latvis Martins Ritters, Rygos restorano savininkas, rodo, kaip paruošti šparagus/smidrus per seminarą Auksučiuose 2008 m. gegužės 31 d.2005 m. 

Akademiniai ryšiai

Auksučių eksperimentinis ūkis turi pasirašęs bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos žemės ūkio universitetu Kaune ir su Šiaulių universitetu (ŠU). Pasak Šliūpo, Šiauliai yra ar­čiau, tad ir santykiai glaudesni: praeitais metais ŠU prorektorius V. Tričys ir Botanikos sodas sodino topinambus, darė tyrimus. Su šiuo universitetu ruošiami bendri susirinkimai, simpoziumai, bendraujama ,,Lauko darbų dienų” programose. Atei­nančiais metais universiteto žmonės tikisi praplėsti savo veiklą, jei nebus sumažintas biudžetas.

ukis

XIII Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas vyko Vilniuje. Simpoziumo užbaigtuvių gegužinė įvyko Auksučių ūkyje.

Kažin ar pradėtų iš naujo

Auksučių ūkio sumanytojas, paklaustas, ar būtų pradėjęs šį projektą, jeigu būtų žinojęs, su kokia biurokratija Lietuvoje jam teks susidurti, teigė, jog nebūtų šio projekto ėmęsis. Pasak Šliūpo, jam teko dirbti ir įgyvendinti įvairius projektus daugelyje šalių, tačiau Lietuvos biurokratija viena iš didžiausių. Didesnė, jo manymu, tik Bangladeše. Nemažai Lie­tuvoje jam pasitarnavo tai, kad pašnekovo tėvas, Jonas Šliūpas, gerai žinoma asmenybė. Tad pareigūnai rodė jam prielankumą. Tačiau su tokia biurokratija, kasdien susiduria smulkūs ūkininkai, kuriems kovoti daug sunkiau.

Visi, norintys paremti Lietuvos žemės ūkio darbus ir Auksučių ūkio tyrimus, aukas galite siųsti pelno nesiekiančiam Auksučių fondui, 2907 Frontera Way, Burlingame, CA 94010 USA. Išsamesnę informaciją ga­lite rasti tinklalapyje www.aukfoundation.org arba el. paštu sliupas­vyt @sbcglobal.net.

ukis

Gražina Gudaitytė-Liautaud, Jurgio Gudaičio centro rėmėja, priima simbolinį namo raktą iš inžinie­riaus Vytauto Šliūpo. Toliau nuotraukoje matyti dr. Lawrence Clement.
ukis