Dalis garbingų svečių. Iš k.: S. Savickas, ALT‘o pirm. S. Kuprys, A. Kėželis, M. Šatienė, J. Variakojienė, dr. J. Prunskis, D. Hogan, LR gen. konsulas M. Gudynas, S. Balzekas, jr. ir J. ir P. Jurkai.
Jono Kuprio nuotraukos

ALT’o minėjime prisimintas Kersten komitetas ir jo indėlis


Vasario 10 dieną Amerikos lietuvių tarybos (ALT), kartu su Lietuvos Respublikos gen. konsulatu Čikagoje ir Šiaurės Amerikos lietuvių studentų sąjunga, surengtame Lietuvos Nepriklausomybės 95-ųjų metų minėjime Jaunimo centre prisimintas ir 1953 metais ALT’o pastangomis JAV Kongrese įsteigtas komitetas ,,The Select Committee to Investigate Communist Aggression and the Forced Incorporation of the Baltic States into the U.S.S.R.”, kuriam vadovavo JAV Kongreso narys nuo Wisconsin valstijos respublikonas Charles J. Kersten (1902–1972), todėl komitetas dar žinomas kaip Kersten Committee. Komiteto veikla rėmėsi Atstovų rūmų priimtu nutarimu nr. 346 pradėti specialų tyrimą dėl Baltijos kraštų inkorporavimo į Sovietų Sąjungą. Tai buvo pirmas kartas, kai Jungtinės Amerikos Valstijos ėmėsi oficialiai tirti Baltijos kraštų neteisėtą okupaciją ir sovietinio režimo žiaurumus.

Kersten vadovaujamas komitetas Kongrese apklausė apie 100 liudininkų (per dvejus metus apklausti 335 liudininkai), tarp kurių minimos pavardės tokių politikų kaip buvęs Estijos vyriausybės narys Johannes Klesment, buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Jonas Černius, Lietuvos laikinosios vyriausybės ministras pirmininkas Juozas Brazaitis ir buvęs JAV prezidentas Herbert Hoover. Be Brazaičio ir Černiaus, dar 40 lietuvių liudijo apie sovietų žiaurumus Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje 1940 metais.
Komiteto įkūrimas ir 1953 metų lapkritį-gruodį vykusios liudininkų apklausos susilaukė didelio Amerikos žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Jo nutarimai buvo išleisti atskirais leidiniais. Juos į lietuvių kalbą išvertė ir Lietuvoje savo lėšomis išleido buvęs ALT’o pirmininkas Antanas Rudis (,,Baltijos valstybių užgrobimo byla: JAV kongreso Ch. J. Kersteno komiteto dokumentai 1953– 1954 m.”, Vilnius, 1997).

Apie Kersten komitetą ir savo dalyvavimą jo veikloje ALT’o minėjime kalbėjo du Amerikos lietuviai – teisininkas ir ekonomistas Pranas Jurkus ir advokatas Algimantas Kėželis. Pranas Jurkus, tada dar studentas Bonnos universitete, VLIK’o paprašytas, sutiko vieną vasarą praleisti apklausinėdamas šiaurės Vokietijoje gyvenusius liudininkus – iš Sibiro sugrįžusius belaisvius. Pasak Jurkaus, tada kelionė po Vokietiją nebuvo iš lengvųjų, be to, kai kurie jo ieškomi liudininkai buvo pakeitę savo gyvenamąją vietą, todėl teko nemažai pavargti juos surandant. Suradus lietuvis turėjo pasitelkti visus savo diplomatinius gabumus, nes, sakė Jurkus, žmonės, tik ką grįžę iš Sibiro lagerių, nepasitikėjo aplinkiniais, nesuprato, kokiems tikslams renkama informacija. Žinoma, pastebėjo lietuvis, vėliau reikėjo įsitikinti ir liudijimų autentiškumu. Bet turbūt labiausiai įstrigo ir iki šiol Jurkaus nepalieka tas skausmas, kurį jis jautė, klausydamasis žmonių pasakojimų apie Sibiro žiaurumus. Tą vasarą Jurkus apklausė 25 liudininkus.

Išgyventą skausmą dėl sovietų vykdytų nusikaltimų ir žiaurumo minėjo ir Algimantas Kėželis, Kersten komiteto apklausose dalyvavęs kaip vertėjas. Pasak Kėželio, Kersten komitetas pasiekė tris tikslus: įrodė Baltijos kraštų neteisėtą okupaciją; atskleidė KGB ir komunizmo sadizmą ir sustiprino Amerikos nepripažinimo politiką.

Kersten komiteto surinkti dokumentai pasiekė JAV Valstybės departamentą, Kongresą bei Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) JAV atstovą. Kaip pastebi dr. Juozas Banionis, nors dauguma dokumente įvardytų išvadų nebuvo įgyvendintos ir nesulaukė JAV Valstybės departamento pritarimo, jos tapo svarbiu ramsčiu formuojant Amerikos užsienio politiką SSRS atžvilgiu. Vienu iš tokių ramsčių buvo ir ALT’o pastangomis pasiekta ir 1955 m. JAV Senate priimta rezoliucija, kurioje pritarta prezidentų Roosevelt, Truman ir Eisenhower laikysenai nepripažinti Baltijos kraštų inkorporavimo į Sovietų Sąjungą. Kerstent komitetas veiklą baigė 1954 metais, kai vietoj jo pradėjo veikti kitas komitetas – The Select Committee on Communist Aggression.

ALT’o minėjime su pranešimu taip pat dalyvavo JAV Valstybės departamento Šiaurės Europos ir Baltijos reikalų skyriaus direktorius Dereck Hogan, susirinkusius pasveikino LR gen. konsulas Marijus Gudynas. Invokaciją sukalbėjo kun. Gediminas Keršys. Meninės programos metu dainavo Lietuvių operos choras (dirigentė Jūratė Grabliauskienė) ir solistė Nida Grigalavičiūtė.

,,Draugo” info





Šventės prelegentas Dereck Hogan.


LR gen. konsulas M. Gudynas.



Programos vedėjai I. Bielskutė ir M. Bulskis.


Lietuvių operos chorui diriguoja J. Grabliauskienė.


Solistė N. Grigalavičiūtė.


P. Jurkus.


A. Kėželis.