lai
Paroda pasakoja apie Lietuvos laivininkystės pradžią. Burlaivio ,,Jūratė” maketas.

Šalies laivininkystės istorija – parodoje ,,Pirmosios Lietuvos burės’’

ALGIS VAŠKEVIČIUS

Pernai, minint Lietuvos laivininkystės 90ąsias metines, kelionę per šalį pradėjo paroda „Pirmosios Lietuvos burės’’, jau pabuvojusi Klaipėdoje, Jurbarke, Kaune, Vilniuje, Marijampolėje. Parodos rodiniai pasakoja apie šalies laivininkystės pradžią, pirmuosius burlaivius „Jūratė’’, „Kastytis’’ ir „Budys’’.

Pirmosios šių laivų burės simbolizuoja valstybės, tautos ir jūros jungtį. Jų pavadinimai atsirado iš lietuvių mitologijos, taip pat rašytojo Vydūno vaizduotės. Praėjus metams po Nepriklausomos Lietuvos paskelbimo, 1919 m. vasario 1 dieną Kaune įsikūrė laivininkystės ,,Lietuvos garlaivių bendrovė’’ (LGB), kuri siekė savo laivais aptarnauti Nemuno ir Kuršių marių pakrantes, Baltijos ir Šiaurės jūros krantus, pasiekti tolimąją Ameriką.

laivValdyboje ir tarp dalininkų buvo ne vienas žymus visuomenininkas: Martynas Yčas, Saliamonas Banaitis, Jonas Šliūpas, Voldemaras Čarneckis ir kiti. Bendrovės veikloje dalyvavo ir kapitonas Liudvikas Stulpinas. Pradėjusi sėkmingą veiklą upių laivininkystėje, bendrovė Vokietijos Kylio uoste prie Baltijos jūros ,,Fried. Krupp A.G. Germaniawerft’’ statykloje užsakė kelis jūrų laivus.

Motoriniai burlaiviai ,,Jūratė’’ ir ,,Kastytis’’ 1921 m. kovą atplaukė į Klaipėdą. Jie – pirmieji su lietuviška trispalve į jūrą išplaukę laivai. Dvistiebius laivus bendrovė priregistravo prie Nemuno įsikūrusiame Jurbarke, nes Lietuva tada Klaipėdos uosto neturėjo. Jurbarkas tapo pirmuoju Lietuvos jūrų uostu, nors tie laivai ten niekada neatplaukė.

,,Jūratė’’ ir ,,Kastytis’’ gabeno krovinius (druską, miltus, anglis) tarp Baltijos jūros valstybių.

Žinoma, kad motorinių burlaivių įgulas sudarė daugiausia užsieniečiai (vokiečiai), nors buvo ir lietuvių. Jūriniai laivai laivininkystės bendrovei nešė nuostolius. 1925 m. užplaukus ant akmenų ,,Kastyčiui’’, Kauno bendrovė buvo priversta parduoti ,,Jūratę’’, kuri atsidūrė net Karibų jūroje. 1920 m. ,,Fried. Krupp A.G. Germaniawerft’’ pastatė trijų stiebų škuną ,,Palanga’’, bet dėl nežinomų priežasčių laivas Kauno bendrovei nebuvo pristatytas.

Klaipėdos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius, vienas šios parodos rengėjų, pasakojo, kad pirmosios Lietuvos burės – tai ne tik prekiniai burlaiviai. Tą primena tarpukario Lietuvos jūrų skautų sąjūdis. Skautai – žmogiškąsias, dvasines ir tautines vertybes puoselėjantis jaunimas, jų organizaciją tarpukario Lietuvoje rėmė Vyriausybė, globojo šalies prezidentas. 1924 m. Klaipėdoje Martynas Brakas subūrė jūrų skautus. Lietuvoje jūrų skautų ideologinė programa rėmėsi geopolitinėmis profesoriaus Kazio Pakšto teorijomis. Skelbęs jūrą valstybės pajamų, politinių galimybių ir nepriklausomybės šaltiniu, profesorius ragino imtis jūrinės kultūros sklaidos Lietuvoje.
laiv
Naujoji paroda skirta ir dar vienai sukakčiai – praėjo 85 metai nuo to laiko, kai 1926 m. spalį Klaipėdos jūrų skautai vienstiebiu burlaiviu ,,Budys’’ išplaukė į atvirą jūrą iš Klaipėdos į Liepojos uostą Latvijoje. Laivo pavadinimą įkvėpė lietuvininkų kultūros veikėjas, muzikas ir filosofas Vydūnas, pritaikęs skautų šūkį – ,,Budėk!’’. Nuo šio laivo prasidėjo lietuvių buriuotojų kelionės išskleistomis baltosiomis burėmis į užjūrio kraštus. Jaunimas buriavo į Latviją, Vokietiją, Švediją, Daniją ir Laisvąjį Dancigo miestą. Deja, 1933 m. liepos mėn. 15 d. ,,Budys’’ sudužo bandydamas išplaukti pro Klaipėdos uosto vartus. Tragiška jo ir trijų įgulos narių žūtis sutapo su Stepono Dariaus ir Stasio Girėno lemtingu ,,Lituanicos’’ skrydžiu.

Tarp parodos rodinių – burlaivių maketai, nuotraukos, pelnyti apdovanojimai. Čia galima pamatyti ir Petro Jurgėlos 1975 metais išleistą knygą „Lietuviška skautija”.

Lietuvos skautų įkūrėju vadinamas Petras Jurgelevičius-Jurgėla (1901–1992) buvo karininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas, publicistas. Jis gimė Jersey City, grįžęs į Lietuvą, 1919 m. baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją Vilniuje, buvo Lietuvos kariuomenės savanoris. Baigęs Karo mokyklą, iki 1930 m. tarnavo kariuomenėje, 1925–1930 m. buvo kariuomenės štabo skyriaus redaktorius, kalbos taisytojas, vertėjas.

1931 metais Jurgėla vėl grįžo į JAV. 1931–1932 m. dirbo laikraštyje „Draugas”, 1937–1938 m. – laikraščio „Vienybė’’ redakcijoje. 1933–1935 m. jis buvo lietuvių mokyklos Čikagoje vedėjas. Jurgėla 1932–1935 m. buvo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą komiteto sekretorius ir propaguotojas, taip pat dalyvavo Amerikos lietuvių sąjungos veikloje, buvo Amerikos lietuvių tarybos sekretorius ir vicepirmininkas.

laiSkautų veikloje Jurgėla dalyvavo nuo 1915 metų. 1918 m. Vytauto gimnazijoje įvyko ateitininkų susirinkimas, kuriame Jurgelevičius skaitė paskaitą apie skautus. Po šios paskaitos 2 mergaitės ir 10 berniukų susibūrė į skiltį. Skautiška šeima augo ir 1918 m. lapkričio 1 d. gimnazijos salėje įvyko Vilniaus lietuvių skautų ir skaučių draugovės pirmoji sueiga. Ši data yra laikoma oficialia skautų veiklos Lietuvoje pradžia.

Nepaisant tragiškos lietuviško laivyno pirmeivių lemties, jūrų skautai ir „Budys’’ išugdė tikruosius Lietuvos jūrininkus, vėliau tapusius jau bendrovės ,,Lietuvos Baltijos Lloydas’’ kapitonais ir jūrininkais. Parodos atidaryme dalyvavę buriuotojai apgailestavo, kad valstybės galimybės juos paremti dabar yra menkos, tačiau kartu pasidžiaugė, kad buriavimas nėra pamirštas ir vis populiarėja. Tą liudija ir neseniai išleista bei artėjančiai Londono olimpiadai skirta 50 litų moneta, kurioje vaizduojamos burės.

Buriavimas turi gražias tradicijas ir Sūduvos krašte. Pernai vasarą sukako 40 metų, kai buvo užpilta Šešupės senvagė ir atsirado Kvietiškio marios. Įkurtas jachtų klubas, jo nariai sėkmingai dalyvauja varžybose, patys konstruoja burlaivius. Minint jubiliejų, surengta buriuotojų ir Lietuvos Jūrų skautijos narių savaitinė stovykla.