Dainuosime Jums ir Lietuvai
NOMEDA LUKOŠEVIČIENĖ
Yra toks puikus lietuviškas žodis „kirba”. Taigi,
mintis suburti Seattle lietuvių chorą jau seniai kirbėjo norinčių
dainuoti galvose. Bet, kaip ir kiekvienam rimtam žingsniui, taip ir
šiam, vis trūko kiek rimtesnės – nei individualūs norai
– priežasties.
Praėjusį pavasarį ėmus planuoti Roslyn lietuvių kapinaičių paminklų
šventinimo iškilmes, pajutome, kad be dainos nebus
šventė tokia, kokią norėtume ir patys pamatyti, ir kitiems
parodyti. Dainius Vaičekonis garsiai paskelbė: ,,Laikas.
Buriamės.” Nereikėjo to kartoti keletą kartų. Jau kitą savaitgalį
sklaidėme natomis primargintus lapus, susėdę aplink Vaičekonių
fortepijoną. Ir pradžia buvo labai įspūdinga mums patiems. Pasirodo,
kad ne tik norime, bet ir galime dainuoti.
Pasirodo, pirma reikia suvaldyti savo emocijas, nes kai kurių dainų
žodžiai taip smigo širdin, jog šalia stovinčio norėjosi
paprašyti: ,,Tu tik dainuok, jei aš nutilsiu.
Ašaros tiesiog veržiasi iš akių.” Pasirodo, reikia
ir namų darbus atlikti prie savojo instrumento. Pasirodo, ir
repeticijas reikia pareigingai lankyti. Ir kai jau dainų žodžiai ir
melodijos tvirtai „sugulė į vietą”, supratome – tai
tik pirmas, bet tvirtas choro žingsnis.
O kad mus žingsniuojančius galėtų visi prisiminti, ėmėme svarstyti,
kaip norėtume pasivadinti. Tai buvo labai linksmas ir nelengvas
uždavinys. Praleidome ne vieną vakarą diskutuodami ir pagaliau choro
vadovas D. Vaičekonis paskelbė galutinį sprendimą –
„Vakarai”.
* * *
Komplimentais ir paskatinančiais žodžiais apsvaigę grįžome iš
Roslyn iškilmių. O kas toliau? Gal Pasaulio lietuvių dainų
šventė šių metų liepą Toronto mieste? O kodėl gi ne? Ir
pildo mūsų chorvedys registravimo dokumentaciją ir Dainų šventės
tinklalapyje jau matome žinutę, jog iš Seattle miesto atvyksta
mišrus choras „Vakarai’’. Negali širdis
nesuspurdėti.
Ir prasidėjo ruošimasis būsimai Dainų šventei.
Pagausėjusiam choristų būriui teko ieškoti didesnių patalpų
repeticijoms. Prieglobstį radę vienoje bažnytėlėje, ėmėme rimtai
dirbti. Prie instrumento mums akompanuojanti Asta Vaičekonis yra lyg
antrosios Dainiaus rankos. Dirbame mažomis grupelėmis (balsais), o
vėliau, susibėgę krūvon, jau kad „suplėšiame”, tai
net patiems gražu paklausyti.
Žinoma, griebėmės pradžioje himnų, kad iki vasaros mokėtume juos
nepriekaištingai atlikti. Toliau – širdžiai artimos
ir ausiai pažįstamos liaudiškos dainos. Susidorodami su tais
natų ir žodžių vėriniais einame tolyn, prie sudėtingesnių ir
naujoviškesnių dainų. Jau iškišame nosis iš
natų puslapių ir viena akimi stebime Dainiaus rankų judesius, jau
gaudomės dinamikos vingiuose, jau įsimename dainų posmus ir leidžiame
(kur priklauso) akompaniatorei atlikti tik muzikinius intarpus be
nepaskaičiuotų mūsų cyptelėjimų.
Seattle Lietuvių Bendruomenė mažutė. Bet kokia ji šauni! Ir
„Vakarai” tik dar kartą tai įrodo. Planuokite nuostabią
kelionę į Toronto šią vasarą. Laukite mūsų pasirodymų ir
negailėkite plojimų. Dainų šventėje mes dainuosime Jums ir
Lietuvai.
,,Tulpė Times”
2009 m. gruodis