Emigrantų partija ir mūsų vaidmuo joje

DALIA CIDZIKAITĖ


Nors kol kas žinia apie tai, kad Lietuvoje kuriama Emigrantų partija, daugelio yra sutinkama su šypsena lūpose ir net pašaipa (tik pažiūrėk, kuriasi dar viena nerimta, tralialiuškų partija, kuriai užsimojo vadovauti Čikagoje limuzinų bendrovę turėjęs lietuvis!), ji verta mūsų dėmesio vien jau todėl, kad suteikia gerą progą pagalvoti, ar užsienyje gyvenantys lietuviai turėtų ir norėtų dalyvauti Lietuvos politikoje, jei taip, kokį vaidmenį joje vaidinti. Svarbu pagalvoti ir ar išeiviams Seime turėtų atstovauti viena konkreti partija, pagaliau – ar visi, šiuo metu už Lietuvos ribų gyvenantys, laikome save ir norime būti vadinami emigrantais?

Lietuvos ,,Žinių radijo” kalbintas politologas Lauras Bielinis yra įsitikinęs, jog niša tokiai partijai yra, nes Lietuva turi daug emigravusių žmonių ir kažkas turi jiems atstovauti Lietuvos valstybėje, kad jie galėtų daryti įtaką šalies valdyme. Jo nuomone, dabartinė Lietuvos valdžia, kuri kartas nuo karto vis pakalba apie emigraciją ir jos problemas, neretai neskuba tų problemų spręsti, o jeigu imasi – dažnai nesėkmingai. Kaip pavyzdį jis nurodo dvigubos pilietybės klausimą.

Su Bielinio nuomone sutinka Einaras Vildė, Didžiosios Britani   jos lietuvių žiniasklaidos tarnybos ,,Tinklas” vadovas, kurio nuomone, jėga, kuri atstovautų išeivijos atstovams Lietuvoje, yra reikalinga. Tačiau čia pat jis pastebi, jog didžioji dalis išvykusių lietuvių nepasitiki Lietuvoje kuriamomis naujomis organizacijomis, partijomis, todėl abejoja, ar Emigrantų partija bus sėkminga. ,,Sėkmingesnė partija būtų ta, kuri susikurtų išeivijoje”, – mano D. Britanijoje gyvenantis lietuvis.
Į klausimą, kokia forma išeivijai atstovaujanti politinė jėga galėtų ar turėtų egzistuoti, Vildė nesiryžo atsakyti. Tik priminė, jog šiuo metu tam tikras mechanizmas, pavyzdžiui, Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, apjungianti užsienyje įsikūrusias lietuvių bendruomenes, jau yra, deja, jo galimybės nėra iki galo išnaudotos. Gal, svarsto jis, užtektų išleisti keletą įstatymų, pakeisti kai kuriuos Lietuvos Konstitucijos straipsnius ir mūsų balsas būtų girdimas?

Vietoj kuriamos partijos tinkamesniam užsienyje gyvenančių lietuvių atstovavimui Lietuvos politikoje D. Britanijos lietuvių žiniasklaidos tarnybos ,,Tinklas” vadovas siūlo išeivijai suteikti teisę rinkti žmogų į Seimą iš savo gretų, o ne tą, kuris kandidatuoja tik vienoje visiems išeiviams paskirtoje rinkimų apylinkėje. ,,Esame viena tauta, – sako Vildė, – ir norėtume, kad tai būtų išreikšta visuose lygiuose. Dar ne vėlu papildyti Lietuvos rinkimų įstatymą punktu, kad partijos turėtų ir savo atstovą iš išeivijos.” Jis taip pat pasiūlė didžiausiose lietuvių bendruomenėse užsienyje įsteigti savo rinkimų apygardą.

Vildė suabejojo ir dėl kuriamos Emigrantų partijos pavadinimo. Pasak jo, pavadinimas – ,,Emigrantų” – įžeistų daug lietuvių išeivių. ,,Daugelis nevadina savęs emigrantais, jie yra išeiviai. [Be to] Ne visi šiuo metu užsienyje gyvenantys lietuviai mato save emigracijoje”, – pastebi jis.

Juozas Murauskas, Emigrantų partijos sumanytojas ir organizatorius, patikslina, jog jo kuriamos Emigrantų partijos užmojis yra kur kas platesnis: norima apjungti ne tik žmones, kurie grįžo, bet tuos, kurie dar tik ruošiasi išvažiuoti iš Lietuvos. Ir priduria, jog Emigrantų partijos siekiai tuo neapsiriboja. Murauskias siūlo: jei į emigraciją kaip reiškinį žiūrėsime lyg į šių dienų Lietuvos skaudulį, tokia partija galėtų apjungti kur kas platesnę visuomenės dalį, t. y. visus Lietuvos piliečius: emigrantų šeimas, draugus, aplinkinius, gyvenančius tiek svetur, tiek Lietuvoje. Pasak jo, norint būti Emigrantų partijos nariu, nebūtina ragauti emigranto duonos.

Tokiam partijos tikslui prieštarauja politologas Bielinis. Nors jis sutinka, jog emigrantai nėra siaura žmonių grupė (kaip, tarkime, kokia nors alaus gėrimo partija), jo nuomone, nauja partija realiai veiks tik tada, jei ji savo pagrindiniu uždaviniu politinėje scenoje pasirinks emigrantų problemas, jų sąsajas su tėvyne, emigranto ryšių su tėvyne atkūrimą. Jis įspėja – jei Emigrantų partija taps ideologine, ji tuojau pat susiskaldys. Bielinis abejoja naujos kuriamos partijos sėkme, jei nebus suburta stipri komanda, pasitelkti tokie ištekliai kaip žmonės, pinigai, žiniasklaida ir t. t. ,,Jai sunku bus įsiterpti į jau įsibėgėjusį politinį gyvenimą”, – sako jis. Vis dėlto Bielinis sveikina bet kokios partijos, net ir nerimtos, atsiradimą – jo nuomone, žmonės, įsitraukę į politiką, ilgainiui supranta, jog tai nėra tuščias reikalas, pamato, kas yra politika, tampa pilietiškesni.

Seimo narė, Tėvynės sąjungosKrikščionių demokratų partijos atstovė Agnė Bilotaitė naujos partijos kūrimą sieja su priešrinkimine karštlige ir tai vertina skeptiškai. Nors ji ir pripažino, jog problemų, susijusių su emigracija, yra, vis dėlto suabejojo, ar jas padės spręsti nauja politinė partija. Bielinio nuomone, būdama politiniame lauke Emigrantų partija užaštrintų tam tikras emigracines problemas.

Minėtoje radijo laidoje kalbėję klausytojai kuriamos Emigrantų partijos reikalingumą vertino skirtingai: vieni teigė, jog tokia partija reikalinga, jei ji sumažintų emigracijos srautus, kiti – jog Lietuvai anksčiau ar vėliau teks keisti požiūrį tiek į emigrantus, tiek į imigrantus. Kitas klausytojas pastebėjo, jog kol kas Emigrantų partijos siekiai pernelyg primityvūs, jos atstovams stinga naujų idėjų, kurios padėtų spręsti visos valstybės, o ne visuomenės dalies, problemas.

Ar Emigrantų partija taip ir liks pretenzija, nerimtu ir egzotišku pareiškimu, ar taps viena iš gausaus šiuo metu beveik 40 Lietuvoje registruotų politinių partijų būrio narių, parodys netolima ateitis, nes rinkimai į LR Seimą jau ne už kalnų – šių metų spalio mėnesį. Apie tokios partijos reikalingumą, gal net – būtinybę, pats laikas būtų pasisakyti ir išeiviams/emigrantams, kad vėliau nedejuotume, jog mums atstovaujanti partija ir jos nariai visų svetur gyvenančių Lietuvos piliečių vardu kalba žiniasklaidoje ir, ką gali žinoti, gal ir Seime.