Įdomi paskaita

 MEČYS ŠILKAITIS

Šios žiemos ir pavasario sezonas mūsų apylinkėje gana įvairus: turtingas minėjimais, koncertais ir kitokiais renginiais. Lankosi svečių iš šiaurinių valstijų, kur gausios sniego pūgos ir dar nematyti šalčiai kamuoja ne vieną. Ir mes juos visus maloniai priimame, negailime saulutės ir vaišingos klubo salės. Šiais metais išsirinkome naują klubo valdybą, suradome puikią virėją, turime naują mokyklėlę. Gaila tik, kad tautinių šokių grupė pavargo ir išėjo į pensiją. Nesant vadovui, suiro ir buvęs gausus klubo choras. Šauliai pavargo, katalikių moterų draugija baigė veiklą, bet Lietuvos Dukterys dar nepasiduoda. Taip pat neseniai įsikūrė nauja jaunimo grupė „Banga”, kuri pirmąjį renginį ruošia už savaitės su krepšinio turnyru ir linksmu vakaru klubo salėje. Net dainininką iš Lietuvos išsikvietė. Tad ateitis teikia vilčių.

Sekmadienį, vasario 8 d., turėjome malonią viešnią iš Palm Beach apylinkės, dr. Vidą Ramonas su vyru Sigitu. Po bendrų pietų savo paruoštoje paskaitoje tema „Istoriniai pastebėjimai apie Prūsijos lietuvius”, dr. Vida gvildeno Mažosios Lietuvos kultūros reikšmę ir vietą Lietuvos istorijoje. Jau nuo XVI amžiaus Mažojoje Lietuvoje gyvai reiškėsi inteligentų karta, kuri kėlė tautines ugdymo ir liaudies švietimo gimtąja kalba idėjas. Iki XVIII amžiaus Mažojoje Lietuvoje kultūra buvo plėtojama labiau, buvo išleista žymiai daugiau lietuviškų spausdinių nei Didžiojoje Lietuvoje. Įdomu, kad daug raštijos ir kitų lietuvių kultūros dalykų Mažojoje Lietuvoje buvo sukurta anksčiau negu Didžiojoje Lietuvoje. Čia išleista pirmoji lietuviška knyga – Mažvydo „Katekizmas”, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, lietuvių poema – K. Donelaičio „Metai”. Įkurtas pirmasis Rytų Europoje universitetas, įsteigta viena pirmųjų Rytų Europoje spaustuvių Karaliaučiuje. Mažojoje Lietuvoje veikė daug lietuviškų organizacijų, buvo kuriamos lietuviškos mokyklos, leidžiami lietuviški leidiniai „Aušra”, „Varpas”, „Tėvynės sargas” ir kiti. Jie slapta gabenti į Lietuvą.

Dr. Vida pastebėjo, kad ateiviams – kolonistams iš germanų žemių ir Lenkijos plūstant į Prūsijos žemes ir plečiantis protestantizmui, lietuvių kultūrinė veikla dėl pamėgdžiojimo, prisitaikymo ir kitų priežasčių blėso. Jau prieš Pirmąjį pasaulinį karą, remiantis oficialiais duomenimis, Mažojoje Lietuvoje liko mažiau nei 120,000 lietuvių, ir tai daugiausiai rytiniame Nemuno pakraštyje. Tačiau Mažosios Lietuvos politiniame iš išsivadavimo judėjime išryškėjo nepamirštamos asmenybės pradedant Martynu Jankumi ir baigiant Vydūnu.

Baigdama dr. Vida priminė, kad mes neturėtume pamiršti tų ryžtingų veikėjų ir kūrėjų kaip Mažvydas, Donelaitis, Oestermejeris, Rėza, Mitkus, Šulcas ir kitų. Turime atkreipti pasaulio politikų dėmesį į Mažąją Lietuvą ir įtikinti juos, kad Mažoji Lietuva yra neatskiriama Lietuvos dalis. Dar ten nenumirė lietuviškumas ir jį galima uždegti nauja liepsna.

Kiek žinome, dr. Vida Ramonas su vyru Sigitu dažnai lankosi Lietuvoje. Gausiai remia lietuviškas mokyklas, jaunimą, organizacijas. Būdami klube jie parėmė mūsų mokyklėlę „Saulutę” ir įteikė dovaną Vytauto Didžiojo universiteto studentams per S. Vaškelienę. Ji taip pat pastebėjo, kad ji planuoja kandidatuoti Florida valstijos apygardoje į Lietuvių Bendruomenės Tarybą ir prašė visų paremti jos kandidatūrą.


Po paskaitos St. Petersburg Lietuvių klube. Iš kairės: dail. Magdalena Stankūnienė, prof. Bronius Vaškelis, dr. Vida Ramonas, Vida Meiluvienė pirm., Irena Šilkaitienė, Sigitas Ramonas.