Imkite mane ir skaitykite
Tas, kas nori, nesunkiai ras ką skaityti

RAMUNĖ KUBILIŪTĖ

Žiemos metu Lietuvoje kasmet nemažai dėmesio susilaukia kasmetinė Tarptautinė Vilniaus knygų mugė. 14-oji mugė vyks Lietuvos parodų ir kongresų ,,Litexpo” centre vasario 21–24 d. Pernai mugėje dalyvavo 28 svečiai iš 13 pasaulio kraštų, iš jų – 13 buvo rašytojai. Mugėje dalyvavo 250 bendrovių iš 9 šalių, o pagal mugės tinklalapyje pateiktus duomenis, lankytojų mugėje pernai buvo daugiau kaip 62,000.

Kokių naujovių žada 2013 mugė? Mugę reklamuoja šūkis – „Čia knygų erdvė – Prisijunk!”. Jos dalyviai galės net pažymėti savo knygas išskirtiniu 2013 metų mugės antspaudu. Tačiau konkreti šių metų mugės tema bus ,,Paauglių ir jaunimo literatūra”, kuri bus gvildenama ,,Diskusijų klube”. Šiemet veiks nauja, atvira ir interaktyvi erdvė Biblioteka@įkrauk.lt – ,,biblioteka be sienų, sukurta kiekvienam mugės lankytojui”. Šiemet Vilniaus knygų mugei sukurta speciali išmanioji programėlė, leidžianti susikurti savo knygų mugės renginių programą.

Mugės tinklalapyje jau paskelbti įvairus mugės svečiai. Vienas iš jų bus keturių knygų (vėliausia – ,,Pogrindis”) autorius, rašytojas Antanas Šileika iš Toronto. Kino režisierius Tomas Donėla pagal Antano Šileikos romaną ketina kurti filmą. Mugės svečių sąraše – ir žurnalistė bei rašytoja Ellen Cassedy iš Washington, DC apylinkių, „Mes esame čia. Atsiminimai apie holokaustą Lietuvoje” (Kaunas: ,,Obuolys”) autorė. Per pastaruosius metus Cassedy ir Šileikos parašytos knygos anglų kalba buvo išverstos į lietuvių kalbą. Kito 2013 m. Vilniaus knygų mugės svečio Algio (Al) Rukšėno, gyvenančio Cleveland, vėliausia knyga – tai 2010 m. pabaigoje išleistas romanas ,,Devil’s Eye” (,,Meridia Publishers”). Tačiau mugės svetainėje minima jo pirmoji knyga ,,Day of Shame” (,,David McKay Company”), kurios angliško leidimo 40-mečio sukaktis sueina šiais metais. Mugės svečiams Rukšėnas pristatytas kaip knygos lietuviško vertimo ,,Gėdos diena” (,,Obuolys”) autorius.

Įvairovė

Vilniaus mugės svetainės lankytojai gali dalyvauti aštuntuose ,,Metų knygos” rinkimuose. Daugiausia skaitytojų balsų surinkę knygų autoriai tradiciškai bus apdovanoti Vilniaus knygų mugėje. Skaitytojai kviečiami išrinkti ,,Metų knygas” keturiose grupėse: suaugusiųjų; poezijos; vaikų ir paauglių ir iš pateikto sąrašo. Visi autoriai, atrodo, gyvena Lietuvoje.

Apart anksčiau minėtų knygų mugės svečių parašytų knygų, kokios kitos knygos per paskutinius keletą metų pasirodė mūsų išeivijos pasaulyje, t. y. lietuvių autorių, kurie gyvena už Lietuvos ribų, ar knygos apie asmenis, kurie gyveno už Lietuvos ribų? Temų prasme šios knygos pasižymi nemaža įvairove. Vienos buvo išleistos Lietuvoje, kitos – užsienyje.

Žinoma, viena iš populiariausių šių dienų autorių yra užsienyje (Londone) gyvenanti, bet dažnai į Lietuvą grįžtanti Kristina Sabaliauskaitė. Jos istoriniai romanai „Silva rerum I” ir „Silva rerum II” buvo išleisti net keliomis laidomis, o 2012 m. pasirodė nauja jos knyga – „Danielius Dalba & kitos istorijos” (Vilnius: ,,Tyto alba”).

Čikagoje gyvenanti Eglė Juodvalkė prisiminė ir pagerbė Lietuvos partizanus eilėraščių knygoje „Sakalai naktį nemiega” (Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 2011). Kazys Bobelis ir Jonas Aničas paruošė ,,VLIK /Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas/ 1943 –1922: Lietuvos laisvinimo darbų chronologija” (Vilnius: ,,Vaga”, 2011). Dabar jau Lietuvoje gyvenanti, anksčiau JAV ilgiau gyvenusi Dalia Sruogaitė, rašytojo Balio Sruogos dukra, aprašė savo šeimos karo meto ir pokario išgyvenimus knygoje ,,Atminties archeologija” (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012). Nors anksčiau minėta Cassedy knyga buvo išleista tos pačios leidyklos ir tą patį 2012 m. pavasarį kaip ir Julijos Šukytės ,,Epistolophilia: Writing the Life of Ona Simaite” (,,University of Nebraska Press”, 2012), tik pirmoji šių metų Vilniaus knygų mugėje susilauks savo knygos vertimo į lietuvių kalbą. Laukiame žinių, kad ir Šukytės knyga susilauks lietuviško vertimo.

Nemažai leidžiama memuarinių ir prisiminimais paremtų knygų. Kelionių aprašymai populiarūs gal ypatingai tarp mažiau į egzotiškus kraštus keliavusiųjų. Įspūdžių pilna, gražiomis nuotraukomis iliustruota Čikagos apylinkėse gyvenančios, daug pasaulio apkeliavusios Ritonės Rudaitienės „Iš kelionių užrašų” (Marijampolė: ,,Piko valanda”, 2011).

***
Kunigai yra knygų autoriai, filosofai, mokslininkai… Reda Sopranaitė (sudarytoja) ir Vincenta Velžytė (redaktorė) atrinko ir paruošė Alfo Sušinsko (kun. Sušinsko) filosofinius bei religinius straipsnius, parašytus Lietuvoje ir JAV (,,Ir vėl knygą atvertus”, Vilnius: „Ateities leidybos centras”, 2011). Anksčiau minėtas autorius Rukšėnas – ne pirmasis, kurio knyga po daugelio metų buvo išversta į kitą kalbą ar išleista naujai papildyta laida. Taip išėjo ir su kun. Stasio Ylos ,,Komunizmu Lietuvoje”. Naujo leidimo tekstą parengė, įvadą ir komentarus parašė Nerijus Šepetys (Vilnius: ,,Aidai”, 2012). Leidykla pastebi, kad ,,tai 1937 m. Lietuvoje pasirodžiusio Juozo Dauliaus slapyvardžiu prisidengusio kunigo Stasio Ylos veikalas”. Pokalbio forma su šiuo metu JAV gyvenančiu jėzuitu kunigu Antanu Saulaičiu išleista knyga ,,Ar žmogus tikrai iš molio? Tėvą Antaną Saulaitį SJ kalbina Gabrielė Gailiūtė” (,,Tyto alba”, 2011).

JAV gyvenantys, bet dažnai ir ilgesniam laikui Lietuvoje apsistojantys akademikai išleido šias knygas: Algis Norvilas ,,Tauta, kalba ir tapatybė” (Vilniaus universiteto leidykla, 2012), Algis Mickūnas ,,Estetika: Menas ir pasaulio patirtis” (Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2011). Chemiko ir literatūros kritiko Kęstučio Keblio knyga „Smulki kritikos rasa” (Vilnius: ,,Versus aureus”, 2011), anksčiau parašytų straipsnių rinkinys, leidyklos apibūdinta kaip „tekstai, rašyti per daugiau ne ipenkiasdešimt metų, išbarstyti išeivijos ir Lietuvos periodikoje”. Vokietijoje gyvenantis Vincas Bartusevičius išleido studiją „Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje 1945–1951” (,,Versus aureus”, 2012).

Du JAV gimę lietuvių kilmės mokytojai tapo kito žanro – lietuviai vietinės istorijos vingiuose – autoriais. Dar 2009 m. Marius K. Gražulis išleido knygą ,,Lithuanians in Michigan” (,,Michigan State University Press” serija ,,Discovering the Peoples of Michigan”). O 2013 m. pradžioje pasirodė Justin G. Riskus knyga ,,Lithuanian Chicago” (leidyklos ,,Arcadia Publishing” serija ,,Images of America”).


***
Lietuvos mokslininkai tyrinėjo, aprašė ir paruošė nė vieną knygą apie išeivijoje žinomus žmones. Jų knygas išleido įvairios mokslinių įstaigų leidyklos. Pavyzdžiui, ,,Antanas Škėma ir slinktys lietuvių literatūroje: kolektyvinė monografija”, kurią sudarė Loreta Mačianskaitė (Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012); Alfonsas Eidintas parašė ,,Antanas Smetona ir jo aplinka” (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012), Sigutė Radzevičienė – ,,Neatrastasis Ignas Šeinius: gyvenimas ir kūryba Švedijoje: monografija” (Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011); Vladas Žukas – ,,Gyvenimas knygai: Vaclovas Biržiška” (Vilniaus universiteto leidiniai, 2012).

2012 metų Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta Rūta Šepetys ir jos romano paaugliams lietuviškas vertimas „Tarp pilkų debesų” (Vilnius: ,,Alma littera”, 2011; iš anglų kalbos vertė Lina Būgienė). Lietuvoje ilgiau gyvenusi, šiuo metu Maine valstijoje gyvenanti literatūrologė Laima Vincė yra parašiusi ne vieną knygą. Vėliausiame jos romane „This is Not My Sky” (,,CreateSpace Independent Publishing Platform”, 2012) aprašomos pokario laikais New York gyvenusios lietuvės, jų meilės, ryšiai ir paslaptys. Jauna rašytoja Audra Kriauciunas savo pirmame romane jaunimui „Crown of Dreams” (,,Tate Publishing & Enterprises”, 2011) lyg ir nepalietė lietuviškos tematikos, bet kas žino, kokias temas ji pasirinks, jei toliau rašys, labiau gilinsis ir susipažins su savo lietuviškomis šaknimis?

,,Globalioje Lietuvoje” kartais net neįmanoma susekti, kur gyvena ir rašo visi lietuviškai rašantys autoriai. Lietuviškos knygos pristatomos po vieną ar keletą ne vienoje knygų mugėje, yra angliškai leidžiamos ne vienos leidyklos. Tačiau išsamesnes studijas ir knygų turinio analizes geriausia palikti literatūros specialistams bei kritikams.

Formatai

,,Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit, Ir tatai skaitydami permanykit” – taip prasidėjo Martyno Mažvydo ,,Katekizmo” pirmieji sakiniai. Šie žodžiai randa atgarsį ir šiandien žmonėse, kurie gerbia knygas ir mėgsta skaityti. Ar svarbu, kokiu formatu jie skaito? 2012 m. gruodžio 18 d. ,,Drauge” Romualdas Kriaučiūnas straipsnyje „Nelengva atprasti” savo apmąstymus užbaigė taip: „Smagu savo rankose turėti spausdintą laikraštį, knygą, o, laikui atėjus, iš draugų gauti kalėdinį laišką ir vardinių sveikinimą – irgi popieriuje.” Pagal 2012 m. gruodžio 27 d. ,,Pew Internet & American Life Project” tyrimų centro pateiktus duomenis (apklausa vyko 2012 m. spalio-lapkričio mėn.), Amerikoje elektronines knygas skaitančiųjų (vyresni nei 16 m.) padaugėjo nuo 16 proc. iki 23 proc. Daugiau įsigijo joms skaityti skirtas priemones (e-book readers) – nuo 18 proc. iki 33 proc. Per tuos pačius 12 mėnesių skaitančių knygas popieriniu formatu skaičius krito nuo 72 proc. iki 67 proc. Tačiau iš viso knygas skaitančių skaičius nedaug krito – dabar jis yra 75 proc. (nuo 78 proc. 2011 metais). Nebūtinai reikia el. knygas pirkti, daugelis viešųjų bibliotekų leidžia prisijungti prie jų svetainių ir įsikelti norimas elektronines knygas į savo kompiuterius. Kitas galima rasti nemokamai internete (tikėkimės, jog tai nepažeidžia autorių teisių).

Šiais laikais knygos nebūtinai išeina vien popieriniu formatu arba popierinis formatas nebūtinai būna pirmasis. Knygos leidžiamos ir audio (įkalbėtu) formatu, jas galima įsigyti kompiuterine forma (e-book reader, lietuvių kalba gal ,,planšetinės”). Lietuvių knygų pasaulyje dar nedaug teko matyti tų ,,moderniškesnių” variantų, nors jų yra. Reikės pažiūrėti, kaip seksis el. knygų leidyklos parduotuvei Knygute.lt, kuri skaitmenizuoja kitų leidyklų knygas bei leidžia nepriklausomų autorių bei vertėjų knygas. Kol kas leidykla daugiau dirba su fantastikos literatūra (science fiction), bet ateityje gal tai pasikeis. Būtų smagu, kad kas įrašytų daugiau lietuviškų knygų klausymuisi tiems, kurie ilgas keliones praleidžia savo automobiliuose. (JAV žinomi kino ir dramos aktoriai neatsisako knygų įrašymo darbų). Kai kurių autorių knygos, net anksčiau minėtos, gal net neguli sandėliuose popieriniuose formatuose, vietoj to kopijos yra išspausdinamos ,,print on demand” leidyklos ar spaustuvės, kai žmogus jas užsako internetu. Rezultatas – knyga dažnai būna minkštu viršeliu ir nelabai brangi.

Iš tikrųjų gal ne tiek svarbu yra formatas. Gal reikia džiaugtis, kad leidėjai vis dar leidžia knygų įvairovę, o mes turime galimybę pasirinkti, kokiu formatu ir kuria kalba galime ir norime skaityti. Romualdas Kriaučiūnas gali skaityti savo mėgstamas knygas popieriniu, o Knygute.lt lankytojai – savo formatu. Lietuvių kilmės autoriams norisi palinkėti, kad jų knygos būtų leidžiamos abiem kalbomis – anglų ir lietuvių, ir visais formatais, kuriuos tik galima šiandien įsivaizduoti.

Šiapus Atlanto gyvenantys lietuviai lauks žinių, kaip praėjo 2013 m. Vilniaus knygų mugė, ir lauks šiais metais išeisiančių naujų, įdomių bei patrauklių knygų. Tačiau nereikėtų pamiršti ir klasikų ar anksčiau parašytų vertingų knygų, nes daugelis jų nesensta.


S. Nijolė Sadūnaitė (k.) prie ,,Ateities” leidybos centro stendo ankstesnėje Vilniaus knygų mugėje.