Aukščiau bambos neiššoksi!
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Šią patarlę daug kartų girdėjau dar vaikystėje. Tuo laiku dar
nesupratau jos perkeltinės prasmės, bet ji liko mano atmintyje visam
laikui. Tačiau jos negirdėjo, o jei girdėjo, to patarimo sau
neprisitaikė milijonai amerikiečių, kurie tiek prasiskolino, kad savo
skolose skęsta. Nuo jų nėra toli atsilikusios finansinės institucijos.
Kiti sako, kad tos institucijos visam tam skolų antsvoriui vadovavo,
nes tikėjosi greito pralobimo. Nors tokiam neatsakingam gyvenimo
stiliui galo dar nematyti, Amerikos valdžia, padedama atsakingų
piliečių sukauptų pinigų, jau paskyrė milijardus dolerių susidariusią
padėtį gelbėti. Visa tai iš tolo stebėdamas vis galvojau, kad
tai manęs neliečia, nes gyvenu atsakingai ir skolininku nesu. Pasirodo,
kad visas kraštas yra tame pačiame skęstančiame laive. Gal
valdžios pastangos tą didelę skylę skęstančiame laive užlopant bus
sėkmingos, bet reikėtų užsidėti nuo skendimo apsaugojančią liemenę ir
dairytis artimiausio kranto.
Šia besirutuliojančia ekonomine krize domisi ir psichologai.
Žurnalas ,,Monitor on Psychology” praėjusių metų liepos mėn.
numeryje bent prabėgomis apžvelgė galimas psichologines priežastis,
kodėl amerikiečai išleidžia daugiau negu uždirba. Tą straipsnį
atidėjau į šalį ateičiai, o ta ateitis – jau čia. Esant
krizėje susidaro proga peržiūrėti išlaidumo įpročius ir daryti
atitinkamas išvadas. JAV Komercijos departamento žiniomis, nuo
1982 metų, kada kasmet amerikiečiai vidutiniškai susitaupydavo
11 proc. savo uždarbio, santaupų vidurkis vis mažėjo. Dabar santaupų
vidurkis nukrito žemiau nulio. Bankrutavimo atvejų vis daugėja ir
dažnėja.
Paskutiniais mėnesiais Amerikos psichologų sąjunga sulaukė daugiau
užklausimų apie finansinius reikalus iš įvairių žiniasklaidų
negu kokiu kitu klausimu. Tyrinėtojai teigia, kad dėl didėjančio
išlaidumo kalti nauji reklamos būdai ir vis didėjantis vartotojų
apetitas (konsumerizmas). ,,Kada tik užeina noras, mes turime progą
impulsyviai elgtis, ir tai tampa didesne pagunda negu bet kada
praeityje”, – teigia psichologas Stuart Vyse, knygos
,,Going Broke: Why Americans Can’t Hold On To Their Money”
autorius. ,,Yra tiesiog natūralu, kad turime sunkumų su savo
skolomis.”
Florida valstijos universiteto profesorius Roy Baumeister galvoja, kad
kaltininkas gali būti perdėtas spaudimas save kontroliuoti. Jis
susivaldymą palygina su nuo užsitęsusios mankštos pavargusiais
raumenimis. Kovojant su iš visų pusių kylančiomis pagundomis,
žmonės gali save išvarginti. Esant tokios būklės, sumažėja
atsparumas. ,,Kai esi apsuptas daug kitų reikalavimų bei spaudimo, kai
esi įtampoje, stengiesi pasivyti terminus, dorojiesi su tarpasmeniniais
sunkumais – kyla galimybė daugiau išlaidauti.”
Kredito kortelės tą išlaidumą tik skatina, teigia Los Angeles
psichologas James Gottfurcht, knygos ,,Blueprint for Success”
autorius. Iki 1978 metų, kada buvo panaikintas kredito kortelių
reguliavimas, tik pasiturintieji galėdavo jas gauti. Šiais
laikais kredito kortelių bendrovės dar gimnazijoje esančius bando
prisivilioti. Tai darydami per daug dėmesio nekreipia į jų finansinę
atsakomybę. Už paskolas ima aukštus procentus, bet savo klientų
nemoko, kaip tas korteles atsakingai naudoti. Purdue universiteto
psichologas Richard Feinberg nustatė, kad žmonės, parduotuvių languose
matydami kredito kortelių lipdukus, pasidaro išlaidesni, nors
kredito kortelės ir nenaudotų.
Reklamų firmos išleidžia milijonus, norėdamos sužinoti, kaip
geriau savo gaminius ar paslaugas parduoti. Iki maždaug 1970
dešimtmečio mūsų gyvenamosios vietos – butai, namai
– mums teikė tam tikrą užuovėją nuo išlaidumo. Žinovų
manymu, visa tai pasikeitė nuo 1976 m., kai ,,L.L. Bean” katalogo
parduotuvė įvedė nieko nekainuojančius telefonus, įgalinančius pirkėjus
prekes užsisakyti telefonu. Netrukus prie to prisidėjo televizijos
apsipirkimo tinklai. Šiomis dienomis interneto pagalba galima
savo uždirbtus pinigus išleisti neišėjus iš namų
ar net darbovietėje juos užsidirbant.
Seniau reklamas matydavome laikraščiuose ir žurnaluose. Dabar jų
pilna visur – lėktuvuose, ant autobusų, tualetuose, net ant
servetėlių restoranuose. Beliko mažai vietų, kur akis neužkliūva už
reklamų. Liūdniausia, kad reklamos pasiekia savo tikslą ir pirkėjus
tiesiog stumia prasiskolinti, o prasiskolinus veda į nelaimes.
Finansiniai sunkumai yra didžiausia vedybinių nesutarimų priežastis.
Rūpestis dėl skolų gali didinti įtampą ir stumti į depresiją. Vyse
galvoja, kad psichologai turi progą padėti žmonėms jiems priimant
atsakingus finansinius sprendimus ir padėti išvengti reklamų
keliamų pagundų. Prieš daugelį metų aš su ironija
rašiau, kad pramoniniai, reklamų firmoms dirbantys psichologai
stengiasi pirkėjams įpiršti įvairias, nebūtinai reikalingas
prekes ar paslaugas. Tuo pačiu metu klinikiniai psichologai rankoves
atsiraitoję stengėsi savo pacientus mokyti, kaip viso to
išvengti ar bent sumažinti iš to išplaukiančias
neigiamas pasekmes.
Tas pats Vyse pastebi, kad žmonės šiomis dienomis turi daugiau
visokio turto negu ankstesnės kartos, bet daugelis jų yra nelaimingi.
Toliau jis teigia, kad psichologai gali būti dalimi sąjūdžio, kuris
stengiasi atsispirti didėjančiai komercializmo įtakai. Dabar
išgyvenama ekonominė suirutė Amerikoje, jeigu greitai bus
sutvarkyta, mažai prisidės prie jau esamų ir giliai
įsišaknijusių įpročių pakeitimo. Tačiau jeigu ekonominė krizė,
kiek apvaldyta ar sušvelninta, tęstųsi bent keliolika metų ar
net visą kartą, tik tada susidarytų geros sąlygos žmonėms prieiti prie
išvados, kad aukščiau bambos neiššoksi.