Oskarai ,,Drauge” – 2013-ieji

RASA KAMINSKAITĖ-AVIŽIENIS

Ką veiksite vasario 24-tą, sekmadienį? Aš po dr. Tomo Remeikio pagerbimo Pasaulio lietuvių centre (Lemont, IL) važiuosiu namo žiūrėti Hollywood „meilės festivalį”– 85-ojo Academy Awards apdovanojimų įteikimo. Kaip greitai laikas bėga! Atrodo, taip neseniai lietuviškai skambanti pavardė Hazanavicius (2012 m. už geriausią filmą ir režisūrą apdovanoto filmo „Artistas” režisierius) išbandė amerikiečių užsienietiškų pavardžių tarimo įgūdžius, kurie per paskutinius metus yra žymiai pagerėję. Šiais metais mane mažiau domins, kokias sukneles žvaigždės vilkės, nes vis mažiau naujos kartos aktorių pažįstu. (Kur dingo Meryl Streep?) Iš devynių šiais metais ,,Oscar” pasiūlytų filmų pamačiau septynis. Likusius du dar žadu pažiūrėti.

Tarp apdovanojimams pasiūlytų filmų trys yra istoriniai: „Lincoln”, „Argo” ir „Zero Dark Thirty”. Dėl šių filmų istorinių faktų tikslumo žiniasklaidoje kilo nemažai kontroversijų. Prie istorinių filmų galima būtų priskirti ir Victor Hugo romano pritaikymą kinui – miuziklą „Les Miserables” ir „Django Unchained”. Kiti du filmai (,,Life of Pi” ir ,,Beasts of the Southern Wild”) pasakoja įvykius, matomus vaiko/paauglio akimis. Įdomu, kad šiais metais geriausios aktorės apdovanojimui pasiūlyta pati jauniausia aktorė Quvenzhané Wallis („Beasts of the Southern Wild”) ir pati vyriausia – Emmanuelle Riva („Amour”).



„Life of Pi” („Pi gyvenimas”), rež. Ang Lee
 
Tai 2001 m. išleistos kanadiečio autoriaus Yann Martel to pačio pavadinimo knygos incenizacija. Tai filmas apie tikėjimą ir išgyvenimą, dvasingumą, draugystę ir viltį. Per pirmas filmo dešimt minučių parodyta gamta ir gyvūnai man padarė tokį gilų įspūdį, kad likusios dvi valandos buvo tikros „magaryčios”. Fantastinėje nuotykių dramoje jaunuolis Pi gyvena tėvo prižiūrimame zoologijos sode Indijoje. Po kiek laiko šeima nusprendžia emigruoti į Kanadą. Kilus siaubingai audrai, laivas, kuriuo šeima ir zoologijos sodo gyvūnai plaukia, nuskęsta. Pi išsigelbsti ir kelis mėnesius praleidžia valtyje, plūduriuodamas vandenyne kartu su zebru, hiena, orangutangu ir tigru. Pi, dar Indijoje „išbandęs” visas religijas, įvykus neįsivaizduojamai nelaimei, privalo atrasti į ką kabintis, kad išgyventų. Ar tikrai taip buvo? Tai klausimas, į kurį žiūrovas turi atsakyti pats, deja, filmo pabaigoje viskas pernelyg tiesmukiškai paaiškinama. „Life of Pi” yra gražiausias šių metų filmas, sukurtas naudojant trimatę (3D) technologiją. Indija, vandenynas, sala, gyvūnai, audra, spalvos ir nuostabūs vaizdai – tai pavyzdys, kaip ekrane galima puikiai sekti pasaką.



„Beasts of the Southern Wild”
(„Pabaisos iš laukinių pietų”), rež. Benh Zeitlin

Taip pat fantastinėje dramoje šešerių metų mergaitė Hushpuppy (Quvenzhané Wallis) gyvena užmirštame, gamtos ir žmonių nusiaubtame Louisiana valstijos užkampyje. Jos pasaulis mums visai nepažįstamas. Ji auga viena, motinos nėra, o tėvas – alkoholikas. Gyvenimo sąlygos labai primityvios ir skurdžios. Vieną dieną artėja didelė audra. Hushpuppy grumiasi su audra ir likimu, pasitelkdama vaikišką vaizduotę, fantastinėmis būtybėmis, naminiais gyvūnais ir tikėjimu, kad „visata yra harmoninga, kai visos dalelytės joje dera. Jei viena, nors ir pati mažiausia, lūžta, lūžta visata”. Audros ir tirpstančių ledynų vaizdai filme tarsi patvirtina, kad harmonijos visatoje trūksta. Bet mažoji veikėja nepasiduoda. Jos užsispyrimas žavi, bet kartu – ir liūdina. Jaunos (9 metų) aktorės natūralumas ir gabumai yra verti dėmesio, todėl šiais metais ji pasiūlyta geriausios aktorės apdovanojimui. „Beasts of the Southern Wild” yra nepriklausomas (indie) filmas ir jam sukurti užteko mažo biudžeto. Jame vaidina neprofesionalūs aktoriai, vietiniai Louisiana gyventojai. Tai autentiškiausias ir originaliausias šių metų filmas. Jis buvo apdovanotas Kanų filmų festivalyje bei kituose festivaliuose.



„Lincoln”, rež. Steven Spielberg

Amerikos istorijoje ir amerikiečių vaizduotėje prezidentas Lincoln yra milžiniška asmenybė. Ir, galima teigti, kad šiuo metu Hollywood Steven Spielberg taip pat yra milžinas. Sudėjus Lincoln ir Spielberg, turime filmą, kuris yra pasiūlytas net dvylikai ,,Oscar” apdovanojimų. Pažiūrėjusi filmą pagalvojau: „Galų gale Spielberg sukūrė filmą, vertą jo talento”, nes kai kurie jo filmai, sukurti po „Schindler’s List”, man atrodė grynas pataikavimas masiniam žiūrovų skoniui. „Lincoln” yra istorinė drama, apimanti paskutiniuosius prezidento valdymo metus, kai JAV draskė pilietinis karas, ir prezidento vedami labiau apsišvietę Kongreso nariai suprato, kad atėjo laikas panaikinti vergiją šalyje. Filme vaidina puikūs aktoriai. Vienas jų – Daniel Day-Lewis – yra pasiūlytas geriausio aktoriaus apdovanojimui. Jis visais atžvilgiais – savo išvaizda, laikysena bei kalbėsena – Lincoln vaidmenį sukūrė tobulai, taip, kaip daugelis ir įsivaizduoja Lincoln. Už šį vaidmenį aktorius jau pelnė kelis apdovanojimus. Filme matome politinius užkulisius, intrigas, prezidentą supančius įvairiausio plauko žmones. Žiūrovas pamiršta, kad tai – tik filmas. Ir tai yra pats didžiausias filmo įvertinimas.



„Argo”, rež. Ben Affleck

Gerai prisimenu, kai 1978 m. Irane įvykus perversmui, buvo užimta JAV ambasada Teherane ir paimti įkaitai. Tuo metu studijavau University of Illinois at Chicago, kur mokėsi nemažai musulmonų. Vyko aršios demonstracijos ir įtemptos diskusijos dėl JAV vaidmens pasaulyje. „Argo” – trileris, kuriame matome daug tada matytų vaizdų. 1997 m. CŽV paviešino dokumentus apie Kanados ambasadoje pasislėpusius JAV ambasados darbuotojus, kurie spėjo pabėgti iš užgrobiamos ambasados ir buvo slapta išgabenti iš Irano. Užduoties pavadinimas buvo „Argo”. Filmas rodo, kaip gimsta sumanymas, kaip kruopščiai jam ruošiamasi ir kaip jis įgyvendinamas. Sklandžiai panaudoti tikri kadrai iš to meto įvykių. Nors žinojau, kaip filmas baigsis, jame sukurta įtampa vertė spausti kumčius ir nervintis kartu su išsigandusiais ambasados darbuotojais ir jų gelbėtoju. (Tai tik vienas iš daugelio netikslumų filme, nes iš tikrųjų visi amerikiečiai ramiai išvyko iš Irano. Bet koks būtų trileris be įtampos?) Ben Affleck ne tik režisavo filmą, bet ir vaidina jame pagrindinį CŽV agento Tony Mendez vaidmenį. Istorinius įvykius filme parodyti nėra lengva, juk yra daug detalių, galima pabrėžti įvairius dalykus, juos supolitizuoti. Manau, jog režisierius sėkmingai sudėjo taškus, sutelkęs mūsų dėmesį į dviejų šalių – JAV ir Kanados – diplomatinį bendradarbiavimą, profesionalų ir kruopštų darbą, drąsą ir ryžtą padėti žmonėms.



„Zero Dark Thirty” („Taikinys nr.1”),
rež. Kathryn Bigelow

Nuo 2001 m. rugsėjo 11 d. iki 2011 m. gegužės 2 d. vyko teroristų organizacijos „al-Qaeda” vado Osama bin Laden paieška. Kathryn Bigelow, pirma moteris, apdovanota ,,Oscar” už geriausią režisūrą, ryžosi ekrane parodyti šią dešimt metų užsitęsusią medžioklę. Istorijos pabaiga žiūrovui žinoma, todėl įdomi yra pati bin Laden paieška. Pagrindinė veikėja, jauna CŽV agentė Maya nepailstamai, uoliai ir užsispyrusiai dirba, nagrinėdama saugumo surinktą medžiagą, dalyvaudama tardymuose, ieškodama įrodymų, kad Osama – dar gyvas, kad jis slapstosi ir kaip prie jo prieiti. Nykiame Maya gyvenime nieko nėra, tik darbas, kuriame ji turi kovoti už savo įsitikinimus. Aktorė Jessica Chastain už Maya vaidmenį yra pasiūlyta geriausios aktorės apdovanojimui ir už šį vaidmenį jau yra laimėjusi „Auksinį gaublį” (,,Golden Globe”). Veiksmo trileris pavadintas „Zero Dark Thirty”, tai karinis terminas, reiškiantis „30 minučių po vidurnakčio” ir mums, žiūrovams, primenantis tamsą ir slaptumą, kurie gaubė šį karinį uždavinį. Kaip ir kiti šių metų istoriniai filmai, taip ir šis, buvo nemažai kritikuojamas dėl netikslumų ir dėl pernelyg tikroviškų kankinimo vaizdų.


 
„Django Unchained” („Ištrūkęs Džango”),
rež. Quentin Tarantino

Nesu didelė Quentin Tarantino ir western filmų mėgėja, todėl iš pradžių šio filmo neketinau žiūrėti. O pažiūrėjus jis mane nustebino, taigi kartais yra gerai nepasiduoti išankstinėms nuostatoms. Kaip visuose Tarantino filmuose, taip ir šiame, buvo daug žiaurumo ir kraujo, bet aštrus humoras ir įdomūs veikėjai – vergas Django ir jį įsigijęs (išlaisvinęs) premijų medžiotojas (bounty hunter) vokietis dr. Schultz, kuriam Django gali padėti surasti du žudikus, nuo pat pradžios įtraukia žiūrovą. Judviejų tikslu tampa surasti ir išgelbėti Django mylimą žmoną Broomhilda, kuri buvo parduota sadistui plantacijos savininkui. Filmas vyksta prieš pilietinio karo pradžią ir parodo vergijos žiaurumus. Tarantino vėliausias filmas yra sukurtas „spaghetti western” stiliumi (italų ar kitų europiečių sukurtas western filmas, dažnai už amerikiečių western žiauresnis ir ne taip aiškiai Amerikos vakarų vertybes vaizduojantis, kurio pagrindinis veikėjas neretai yra neherojiškas). Muzika, kaip ir dera tokiam filmui, ypač tinkamai pritaikyta. Daugialypis ir detalių kupinas filmas atsistoja į ilgą sąrašą filmų, kuriuose nagrinėjamos vergijos ir rasinių santykių problemos. Todėl ir jis neišvengė kontroversijų.



„Silver Linings Playbook” („Optimisto istorija”),
rež. David O. Russell

Romantinėje komedijoje matome darbą ir namus praradusį, iš psichiatrinės ligoninės išėjusį, pas tėvus apsigyvenusį Pat Solitano ir jo pastangas priprasti prie naujų aplinkybių ir savo ligos – bipolinio sutrikimo. Pat viliasi susigrąžinti jį palikusią žmoną. Kaip romantinėje komedijoje ir turi būti, jis susipažįsta su jauna našle Tiffany, kuri po vyro mirties kovoja su depresija ir kuri nori dalyvauti šokių konkurse, todėl jai reikalingas partneris. Tiffany sutinka perduoti laišką Pat žmonai, o Pat sutinka šokti. Filmo scenarijus gerai parašytas, pokalbiai tikroviški, nestokoja šmaikštaus humoro, o aktoriai nepriekaištingai atlieka savo darbą. Filmas yra labai šiuolaikiškas, nagrinėjantis psichinių ligų keliamas kančias bei pasekmes sergančiam ir artimiesiams. Žiūrint filmą, kartais pasidaro net nelabai neaišku, kodėl tik pagrindiniai veikėjai yra laikomi psichiniais ligoniais, nes juos supančių žmonių elgesys taip pat dažnai būna neracionalus. Abu pagrindiniai aktoriai – Bradley Cooper ir Jennifer Lawrence (kuri už šį vaidmenį jau laimėjo „Auksinį gaublį”) – pasiūlyti geriausio aktoriaus /aktorės apdovanojimui. Filmas pelnė net aštuonis pasiūlymus gauti ,,Oscar”, įskaitant geriausią režisierių ir geriausią antraeilį aktorių bei aktorę (Pat tėvus vaidina Robert De Niro ir Jacki Weaver).

•••

Kiti filmai šių metų ,,Oscar” pasiūlytų geriausių filmų sąraše yra: miuziklas „Les Miserables” („Vargdieniai”) ir austro režisieriaus Michael Haneke „Amour” – filmas apie senatvę ir ilgo bendro gyvenimo kelio pabaigą, kuris taip pat yra pasiūlytas geriausio filmo užsienio kalba apdovanojimui.
Vieno pokalbio metu iškilo klausimas, kaip yra išrenkami „Oscar” laimėtojai. Tai slaptu balsavimu paštu sprendžia JAV Kino meno ir mokslo akademijos („The Academy of Motion Picture Arts and Sciences”) nariai. 2012 m. profesinei organizacijai Kino meno ir mokslo akademijai priklausė 5,783 narių, didelė jų dalis – aktoriai (22 proc.). Tai garbės organizacija, į kurios narių gretas kviečiami kino menui nusipelnę asmenys. Narių sąrašas viešai neskelbiamas. Nors akademijos nariai balsuoja už savo profesijos kategorijas (pvz., aktoriai balsuoja už geriausius aktorius, režisieriai – už geriausius režisierius ir t. t.), visi akademijos nariai balsuoja už geriausią metų filmą. Balsavimo lapelyje nariai įvertina filmus skaičiais – pirma vieta, antra ir t. t. Balsus suskaičiuoja audito bendrovė ,,PricewaterhouseCoopers”. Rezultatus į renginį atneša jos darbuotojai užrankintame portfelyje. Šiais metais žadama įvesti balsavimą internetu. Kaip ir visuose žmogiškuose reikaluose, ,,Oscar” įteikimo užkulisiuose, žinoma, – daug intrigų, kai tam tikri asmenys ir bendrovės siekia paveikti akademijos narius, kad jų filmai gautų kuo daugiau „Oscar” apdovanojimų.

Renginys, kurio metu yra įteikiami apdovanojimai, yra vienas žinomiausių kasmetinių renginių visame pasaulyje. Jis rodomas daugiau nei 100 šalyse. Tai – ir vienas iš seniausių apdovanojimų pasaulyje.
Rašydama pagalvojau, o ką apskritai reiškia „geriausias filmas”? Ar tai įspūdingiausias? Originaliausias? Ar geriausiai suburta aktorių grupė? O gal – pelningiausias ar labiausiai kritikų išgirtas? O gal tai filmas, kuriame, lyg veidrodyje, atsispindi mūsų žmogiškos būties tiesos? Smagaus žiūrėjimo!