Žibuntas Mikšys. Ofortas iš dr. Algimanto Kelerto rinkinio.

Čiurlionio galerijoje – subtilioji Žibunto Mikšio grafika

LAIMA APANAVIČIENĖ

Ar galite įsivaizduoti, kad po 45-ių metų Čiurlionio galerija Jaunimo centre vėl kviečia pamatyti dailininko Žibunto Mikšio ofortus? Kovo 1 d., penktadienį, galerijoje atidaroma vieno žymiausio išeivijos grafiko Žibunto Mikšio ekslibrisų paroda ,,Lietuvos ir Prancūzijos dailininkas Žibuntas Mikšys”. Šio Prancūzijoje gyvenančio ir šiais metais savo 90-metį švęsiančio dailininko pavardė ir darbai, besidomintiems menu JAV lietuviams, gerai žinomi, tačiau jo parodomis nesame išlepinti. Tiesa, esu mačiusi jo darbus ne pas vieną vyresnės kartos JAV išeivijos lietuvį. Jokia čia paslaptis – dailininkas iki 1962 m. čia gyveno. Šio menininko darbai gerai žinomi ir Lietuvoje.

Paroda Čiurlionio galerijoje – neatsitiktinė. Po parodos Čiurlionio galerijoje visi ofortai (o jų yra apie 70) iš dr. Algimanto Kelerto rinkinio iškeliaus į Lietuvą, į Pasvalio krašto muziejų. Manau, kad mažai bus meno žinovų, kurie prisimintų, kad būtent ši paroda dar 1994 m. buvo rodoma Algimanto Kezio galerijoje, Stickney, IL. Užaugo nauja karta, todėl prieš išvežant darbus į Lietuvą, norėjosi juos dar kartą parodyti.
,,Nesate pasvalietis, tad kodėl Jūsų rinkinys iškeliauja į Pasvalį?” – klausiu gerb. Kelertą. Dr. A. Kelertas sakė, kad pažįsta daug gerų pasvaliečių, tai lyg savotiška dovana jiems. Be to, jo manymu, didieji miestų muziejai ir taip turi nemažai visokių gėrybių. Jis nori, kad ir mažesnių miestų muziejai turėtų iš ko rengti parodas, ką parodyti savo miesto gyventojams ir svečiams. Kelertas tikisi, kad jo dovanotas rinkinys nedulkės muziejaus archyvuose.

Žibuntas Mikšys – be jokios abejonės keletos kultūrų atstovas, todėl ir drįsome pasakyti – Lietuvos ir Prancūzijos dailininkas. Gimęs Kaune aktorės šeimoje (mama – aktorė, režisierė Zuzana Arlauskaitė-Mikšienė), meno mokėsi pas Kauno jėzuitus, po karo Vokietijoje studijavo tapybą, teatro kostiumą ir režisūrą. Meno pasaulis neapleidžia jo ir Paryžiuje, kuriame jis gyvena nuo 1962-ųjų. Šiame meno mieste jį supo turtingas teatro, vaizduojamosios dailės, daugybės įstabių muziejų, privačių galerijų pasaulis, čia jis susipažino su įvairiais meno stiliais, aplankė daugybę parodų. Visa tai be jokios abejonės įtakojo jo kūrybą. Žinoma, savo kelio paieškai įtakos turėjo ir pokaris, gyvenimas svetimoje kultūroje, gimtinės netekimas, dramatiška gyvenimo patirtis.

Parodoje Čiurlionio galerijoje žiūrovas matys ekslibrisus, kuriuose Mikšys pasireiškia kaip subtilus grafinės linijos meistras. Jo linija įtaigi, išraiškinga. Žiūri į nedidelio formato darbelius ir negali atsistebėti dailininko kruopštumu, skoniu ir elegancija, minties sutelkimu, taupiai naudojama simbolika. Nedidelio formato darbeliuose gražiai sutaria teksto intarpai ir linijinės struktūros. Juose telpa viskas – linija, piešinys, šriftas. Ir įdomu, kad jie nekliudo vienas kitam. Tai – vientisas, dekoratyvus pasakojimas, skatinantis gilintis į tuos simbolius, ieškoti giluminių kūrinio prasmių. Gali ilgai stovėti prie jo darbelio ir ,,skaityti” dailininko pasakojamą – kartais lyrišką, kartais ironišką istoriją. Jo miniatiūrose žmonių veidai, rankos, miestų vaizdai užburia.

Ž. Mikšys ne tik vienas žymiausių mūsų išeivijos grafikų. Jis – įvairiapusė asmenybė, istorikas, puikus literatūros, teatro, dailės ir daugelio kitų humanitarinės kultūros sričių žinovas. 1979–1988 m. dėstė lietuvių kalbą ir Lietuvos istoriją (iki 1985 m.) Nacionaliniame Rytų kalbų ir civilizacijų institute (National Institute of Eastern Languages and Civilizations – INALCO) Paryžiuje. Jis ir visuomenininkas, buvęs Prancūzijos Lietuvių Bendruomenės tarybos ir valdybos pirmininkas.

Nors ir būdamas garbaus amžiaus bei kartais paburnojantis bei kritiškai vertinantis šiuolaikinius Lietuvos dailininkus, Mikšys daug bendradarbiauja su Lietuva. Jam rūpi tėvynės kultūra, istorija, kalba. Ne vienas muziejus ar biblioteka yra gavę iš dailininko jo darbų, knygų. Jo dar sovietmečiu kruopščiai sukomplektuotas ir padovanotas didelis savo kūrinių rinkinys Vilniaus universiteto Grafikos kabinetui yra neįkainojamas. Ž. Mikšys – Šiaulių (šis miestas dailininko motinos gimtinė) „Laiptų” galerijos globėjas ir pagalbininkas. Jo dėka čia pristatyti užsienyje gyvenantys ir kuriantys lietuvių menininkai, sukauptas puikus dailės darbų rinkinys.

Porą žodžių norisi pasakyti ir apie Ž. Mikšio darbų rinkinio savininką dr. Algimantą Kelertą. Buvęs oftalmologas, darbo reikalais daug važinėjęs po pasaulį, Kelertas jau seniai domisi menu. Gydytojas ir pats neblogai piešia, gražiai drožinėja, mėgsta fotografuoti, yra lankęs paskaitas Meno institute, domisi meno istorija. Tačiau, kaip pats kukliai sako: ,,Nieko rimto, savo malonumui”. Jo namų sienas puošia nemažai žymių dailininkų darbų. K. Mikšio darbus maždaug prieš 20 metų įsigijo iš Algimanto Kezio, o dabar žymaus grafiko darbų rinkinį ruošiasi padovanoti Lietuvai.

Tad maloniai kviečiame kovo 1 d. 7:30 val. v. atvykti į Čiurlionio galeriją, kur galėsite pasigėrėti subtiliais grafiko Ž. Mikšio darbais ir parodos atidaryme dalyvaujančiam dr. A. Kelertui padėkoti už tai, kad šis rinkinys pasieks Lietuvą.