,,Laisvės kaina yra amžinas budėjimas” 

GRAŽINA KRIAUČIŪNIENĖ
 
2010 m. vasario 14 d. susirinkome Southfield Dievo Apvaizdos parapijos kultūros centro salėje atšvęsti Lietuvos Nepriklausomybės šventę, rengiamą LB Michigan apygardos ir LB Detroit apylinkės. Prieš minėjimą kun. Gintaras Jonikas pakvietė visus, gimusius sausio ir vasario mėnesiais, užimti paskirtas vietas. Jiems susėdus, atsirado tortas su žvakėmis ir akordeonistas. Linksmai sugiedojome „Ilgiausių metų” ir vaišinomės tortu. Išmokome naują žodį, ką tik atvežtą iš Lietuvos – „tortinės”. Taip prasidėjo šios parapijos nauja tradicija: antrą mėnesio sekmadienį pasveikinti ir pavaišinti visus, tą mėnesį gimusius.

Po trumpos pertraukos, visiems susirinkus salėje, prasidėjo dienos programa, kurią vedė Virga Šimaitytė. Pirma pasigirdo Maironio „Lietuva brangi” muzika: obojumi grojo Kristina Petrauskaitė, eiles skaitė Rigonda Savickienė.

Toliau JAV ir Lietuvos himnus, akompanuojant Adai Šimaitytei, sugiedojo K. Petrauskaitė. Invokaciją sukalbėjo kun. Jonikas, dėkodamas Dievui, kad mums davė kampelį žemės, kuris ,,Lietuva” vadinas, papuoštą bažnyčiomis, Baltija, universitetais, pilimis. Prašė Dievo palaiminti mus ir mūsų vaikus ir amžiną atilsį suteikti tautos didvyriams per amžių amžius.

Visiems vėl susėdus, pianinu J. Gruodžio „Dedikaciją” skambino Ada Šimaitytė. Po to R. Savickienė perskaitė Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimą, kuriame ji paminėjo Nepriklausomybės reikšmę ir palinkėjo visiems vienybės ir stiprybės.

JAV LB Detroit apylinkės pirmininkas Algis Rugienius pristatė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkę Reginą Narušienę, J.D. Prelegentė dalyvius supažindino su dabartine padėtimi Lietuvoje, lietuvių problemomis išeivijoje ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės darbais. Pradžioje lietuviai susibūrę į Bendruomenę saugojo savo kultūrą, kalbą, papročius. Dabar PLB turi koordinuoti veiklą tarp kraštų, kuriuose gyvena lietuviai, ir palaikyti prasmingus ryšius su Tėvyne. Pasaulio Lietuvių Bendruomenei priklauso 41 kraštas ir visų poreikiai yra skirtingi.

Kai kurie kraštai yra sukūrę aukšto lygio instituciją ryšiams su savo diaspora palaikyti. Kai kurie kraštai leidžia savo diasporai turėti dvi pilietybes. Pradžioje Lietuvoje buvo sukurtas Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas, kuris su laiku suprato mūsų poreikius. Tačiau dabartinė Vyriausybė jį panaikino ir pavedė išeivijos reikalais rūpintis Užsienio reikalų ministerijai. Taip užsienio lietuviai yra traktuojami kaip svetimtaučiai. PLB išreiškus nepasitenkinimą, Vyriausybė sukūrė Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisiją prie Vyriausybės. Pirmame Komisijos posėdyje buvo diskutuota apie bendravimą su užsienio lietuvių bendruomene. Tačiau PLB neturėjo čia jokio indėlio, tad prašė diskusijas atidėti, kol surinks informaciją ir pateiks PLB kraštų Bendruomenių prioritetus ir poreikius. Surengta apklausa parodė, kad vienoda programa visiems užsienio lietuviams netinka. PLB pristatytos programos pagrindinis tikslas yra išsaugoti lietuvių tautinį tapatumą ir kurti teigiamą Lietuvos įvaizdį pasaulyje.

„Pilietybė – tai svarbiausias realus ryšys su Tėvyne, neapčiuopiamas simbolis, suteikiantis žmogui tapatybę”, – teigė R. Narušienė. Toliau ji paaiškino dvigubos pilietybės mums, užsienio lietuviams, reikalus, įstatymų šiuo reikalu pasikeitimus, konstitucinius aiškinimus, teismo sprendimus. Galiausia paaiškėjo, kad dviguba pilietybė yra ne konstitucinis, bet politinis reikalas. Svarstybos tęsiasi. PLB požiūris buvo ir yra tas, kad „Nė vienas lietuvių kilmės Lietuvos Respublikos pilietis, nei jo palikuonys negali prarasti gimstant įgyjamos Lietuvos respublikos pilietybės prieš savo valią, net jei ir yra įgijęs kitos valstybės pilietybę.”

Lietuva rūpinasi nauja emigrantų iš Lietuvos banga, kuria įvairias strategijas, bet jų koordinavimas dar nėra veiksmingas. Dabar pamažu jau kreipiamasi į PLB, prašant komentarų, tačiau diskusijų yra palyginti mažai. „Noriu tikėtis, kad finansinei padėčiai Lietuvoje pagerėjus, sulauksime didesnio dėmesio, bandant spręsti mūsų bendrus rūpesčius” – baigė savo kalbą prelegentė ir pasveikino visus susirinkusius su Nepriklausomybės švente.

Rezoliucijas perskaitė JAV LB Michigan apygardos pirmininkė Janina Udrienė. Rezoliucijose JAV kongresas raginamas stiprinti ryšius su Lietuva, prašomas raginti Rusiją sumokėti už Lietuvai padarytus nuostolius per okupaciją bei atkreipti dėmesį į sutartis tarp JAV ir Lietuvos. Susirinkusieji plojimu rezoliucijas parėmė.

Lietuvių Fondo Tarybos narys Narimantas Udrys įteikė LB ,,Žiburio” lituanistinės mokyklos vedėjai Vidai Takorienei LF auką – 1,675.00 dol.

V. Šimaitytė toliau vedė meninę programą. K. Petrauskaitė sudainavo „Tėvynė” (žodž. K. Kubilinsko, muz. A. Bražinsko), o mišrus choras, susidedąs iš 24 asmenų, vadovaujamas Rimo Kaspučio, sudainavo tris dainas.

,,Stoviu aš parimus” (žodž. Vandos Stankienės, harmonizuota Ritos Kliorienės), dažnai vadinama ,,partizanų daina”. (,,Drauge”, 2010 m. sausio 23 d. buvo išspausdintas J. Petrikaitės aprašymas apie šios dainos ,,gyvenimą”). Nors netiksliai ši daina vadinama liaudies daina, vėliau – partizanų, ji buvo parašyta Vandos StankienėsPanavaitės ir pirmoji eilutė buvo „Aš verkiau parimus...”. Neaišku, kas žodžius pakeitė ir dainą ,,perkrikštijo” bei tolimesnį tekstą savaip perdirbo. Labai būtų gerai, jei „Drauge” būtų išspausdintas dainos originalas, kad vėl skambėtų autorės surašyti žodžiai, o ne dabartinis sudarkytas tekstas.

Antroji daina „Daina aš gyvenu” (žodž. Nijolės Puranaitės-Benotienės, muz. K. Abario), sukurta ateinančiai Dainų šventei Toronto mieste, labai nuotaikingai nuskambėjo. Trečioji daina buvo visiems gerai žinoma „Kur giria žaliuoja” (žodž. K. Sakalausko-Vanagėlio, muz. J. Gudavičiaus). Chorui akompanavo Rita Giedraitienė, kuri taip pat daug padeda chorui rengiantis Dainų šventei.

Prie sekančios dainos „Žemėj Lietuvos” (žodž. S. Gedos, muz. K. Vasiliausko) buvo pakviesti prisidėti visi susirinkę. Rankomis susikabinę visi dainavome, tuo ir pasibaigė taip puikiai suorganizuota ir paruošta programa. Vėliau buvome pakviesti pabendrauti prie vaišių, kur vystėsi naujos kalbos, temos ir netrukus atsisveikinimai.

,,Aido” choras, vadovaujamas Rimo Kaspučio, atlieka meninę programą Vasario 16-tos  šventėje, surengtoje JAV LB Detroit apylinkės ir Michigan apygardos.



Kristina Petrauskaitė gieda JAV ir Lietuvos himnus.




Viktoras Memėnas, Jonas Svera, Birutė Sverienė, Vita Memėnienė, Yolanda Zaparackienė Vasario 16-tos šventėje. Algio Rugieniaus nuotraukos