Sveikatos draudimas Amerikoje
JERONIMAS TAMKUTONIS
Išskiriant
privačius draudimus, nedaug dalykų Amerikoje yra taip supainiota, kaip
sveikatos draudimas. Kas yra turėję reikalų su ligoninėmis, galėjo
pastebėti, kad ligoninės yra sudariusios sutartis su įvairiomis
draudimo kompanijomis, kurios jų apdraustiesiems teikia nuolaidas.
Neturintys apdraudų pacientai moka pilną kainą už save ir už tuos
pacientus, kurie nieko neturi.
Prezidentui Barack Obama pradėjus pertvarkyti sveikatos sistemos
draudimą, į viešumą iškilo jos painiavos. Pagal apklausos
duomenis, daugiau nei 60 proc. amerikiečių yra labiau susirūpinę
draudimo kaina, o ne jo apimtimi. Tik 20 proc. asmenų norėtų paremti
reformas, jei tai daugiau jiems kainuotų.
Pagal dabar veikiančią sveikatos apdraudos sistemą, gydytojai,
ligoninės ir draudimo įstaigos skiria tiek pat dėmesio savo pajamoms ir
pelnui, kiek ir ligonių sveikatai. Amerikiečiai gauna daugiau
patikrinimų, įvairių peršvietimų, praryja daugiau piliulių negu
jiems iš tiesų reikia. Palyginti su kitais
išsivysčiusiais kraštais, kuo daugiau gydytojai ir
ligoninės Amerikoje daro patikrinimų, tuo daugiau jie yra apmokami. Dėl
to gydymas Amerikoje yra brangesnis negu bet kur kitur. JAV vienam
milijonui gyventojų tenka 25 catscanners (MRI), kai Vakarų Europoje jų
vidutiniškai tenka apie vienuolika.
Ilgiau gyvenantys Amerikoje prisimena laikus, kai ligoninių darbuotojai
nebuvo įtraukti į unijas. Paprastiems darbininkams fabrikai suteikdavo
draudimus, kai kur net išėjusiems į pensiją.
Maždaug prieš 30 metų ligoninės pradėjo įsigyti modernias
medicinos tyrimų mašinas. Netrukus ir mažos, finansiškai
nepajėgios ligoninės, nenorėdamos atsilikti nuo kitų techninės
medicinos srityje, pradėjo jas taip pat užsisakyti. Ligoninės
mašinas pirko už paskolą. Siekiant už jas sumokėti, reikalavo,
kad gydytojai tas mašinas kuo dažniau naudotų. Prie tų
mašinų didesnio naudojimo prisidėjo ir advokatų teismuose
gaunamos didžiulės kompensacijos, priteistos pacientams už daktarų ir
ligoninių padarytas klaidas. Siekiant apsisaugoti nuo tokių advokatų
ieškinių ir teismų sprendimų, atsirado ir pačių gydytojų
privatūs draudimai. Saugodamiesi nuo tokių bylų, gydytojai pradėjo kuo
daugiau naudoti tokias mašinas. Aišku, už visa tai turėjo
mokėti pacientai. Tiek gydytojams, tiek ligoniams nebuvo svarbu
pacientų išlaidos, o tik jų pačių uždarbis. Todėl pakilo visų
sveikatos draudimų kainos.
Pagal apskaičiavimus, demokratų Kongreso siūlymų priėmimas vidutinės
šeimos sveikatos išlaidas pakeltų apie 1,200 dol. per
metus. Per ateinantį dešimtmetį sveikatos išlaidos
Amerikoje padvigubėtų nuo dabartinių 2,2 trilijono dol. (16 proc. GDP)
iki 4,3 trilijono dol. (20 proc. GDP). Įvedus sveikatos draudimą
visiems, demokratų skelbiami sutaupymai, vadinamieji „short
cuts”, bus vien nepagrįsti spėliojimai.
* * *
Pažiūrėkime atidžiau į Amerikos sveikatos išlaidų istoriją.
Praeitis rodo, kad sveikatos įstatymų reformos ir sveikatos palaikymo
išlaidos yra du skirtingi dalykai. Nuo ,,Medicare” ir
,,Medicaid” įvedimo 1965 metais, sveikatos apdraudos
išlaidos kilo 2,3 kartus greičiau negu bendra krašto
infliacija. Tuo metu Ways and Means Committee apskaičiavo, kad pirmieji
,,Medicaid” metai kainuos 238 milijonus dol., bet jos kaina
pasiekė daugiau nei vieną bilijoną. Panaši istorija buvo ir su
,,Medicare”. 1965 metų Kongresas spėjo, kad 1990 metais ji
kainuos apie 12 bilijonų dol., o iš tiesų kainavo 90 bilijonų
dol. Pacientų, besinaudojančių ,,Medicare” nuo 1985 iki 2005 metų
padaugėjo 37 proc., bet jos išlaidos padidėjo neįtikėtinai
– nuo 71 bilijonų dol. iki 336 bilijono dol., t. y. 370 proc.!
Panašiai apsiskaičiuoja ir dabartinis Kongresas. Jis teigia, kad
įvedus „universal health care” 2014 metais, kai jis
įsigalios, jis kainuos apie 900 bilijonų dol. Nauji įstatymo nuostatai
draudžia vaistų pirkimą iš kitų kraštų, kaip Kanados, kur
amerikiečių įmonių pagaminti vaistai yra daug pigesni. Naujo sveikatos
draudimo įstatymo priėmimas būtų kaip pasirašymas ant
tuščio čekio.
Pagal Kaiser Family Foundation apskaičiavimus, sveikatos
išlaidos vidutiniškai šeimai dabar kainuoja 13,375
dol. metams. Tai rodo, kad per praėjusį dešimtmetį
išlaidos pakilo 138 proc. Per paskutinius 30 metų sveikatos
draudimo išlaidos padidėjo 3 kartus, per tą patį laiką kompanijų
pelnas padidėjo 200 proc. Darbininkų uždarbiai, įskaitant infliaciją,
iš viso nepadidėjo, nes jų algų pakėlimą suėdė sveikatos
išlaidos. Per ateinančius 25 metus sveikatos išlaidos
lenks krašto produkcijos (GDP) pakilimą 2 proc.
Jeigu pagrindiniai prez. Obama sveikatos draudimo įstatai bus priimti,
jie bus jau sunkiai pakeičiami. Sveikatos išlaidos, įskaitant
draudimus, kils kaip karšto oro balionai, grasinantys viso
krašto gerovei. Prez. Obama šūkis yra „Užsimerkus
pirmyn!” Dabartinis demokratų valdomas Kongresas nori Amerikai
suteikti tokią sveikatos apdraudą, kurios kraštas negalės
pakelti.
Naudotasi „US News & World Report”.