Sveikatos draudimas Amerikoje

JERONIMAS TAMKUTONIS

Išskiriant privačius draudimus, nedaug dalykų Amerikoje yra taip supainiota, kaip sveikatos draudimas. Kas yra turėję reikalų su ligoninėmis, galėjo pastebėti, kad ligoninės yra sudariusios sutartis su įvairiomis draudimo kompanijomis, kurios jų apdraustiesiems teikia nuolaidas. Neturintys apdraudų pacientai moka pilną kainą už save ir už tuos pacientus, kurie nieko neturi.

Prezidentui Barack Obama pradėjus pertvarkyti sveikatos sistemos draudimą, į viešumą iškilo jos painiavos. Pagal apklausos duomenis, daugiau nei 60 proc. amerikiečių yra labiau susirūpinę draudimo kaina, o ne jo apimtimi. Tik 20 proc. asmenų norėtų paremti reformas, jei tai daugiau jiems kainuotų.

Pagal dabar veikiančią sveikatos apdraudos sistemą, gydytojai, ligoninės ir draudimo įstaigos skiria tiek pat dėmesio savo pajamoms ir pelnui, kiek ir ligonių sveikatai. Amerikiečiai gauna daugiau patikrinimų, įvairių peršvietimų, praryja daugiau piliulių negu jiems iš tiesų reikia. Palyginti su kitais išsivysčiusiais kraštais, kuo daugiau gydytojai ir ligoninės Amerikoje daro patikrinimų, tuo daugiau jie yra apmokami. Dėl to gydymas  Amerikoje yra brangesnis negu bet kur kitur. JAV vienam milijonui gyventojų tenka 25 catscanners (MRI), kai Vakarų Europoje jų vidutiniškai tenka apie vienuolika.

Ilgiau gyvenantys Amerikoje prisimena laikus, kai ligoninių darbuotojai nebuvo įtraukti į unijas. Paprastiems darbininkams fabrikai suteikdavo draudimus, kai kur net išėjusiems į pensiją.

Maždaug prieš 30 metų ligoninės pradėjo įsigyti modernias medicinos tyrimų mašinas. Netrukus ir mažos, finansiškai nepajėgios ligoninės, nenorėdamos atsilikti nuo kitų techninės medicinos srityje, pradėjo jas taip pat užsisakyti. Ligoninės mašinas pirko už paskolą. Siekiant už jas sumokėti, reikalavo, kad gydytojai tas mašinas kuo dažniau naudotų. Prie tų mašinų didesnio naudojimo prisidėjo ir advokatų teismuose gaunamos didžiulės kompensacijos, priteistos pacientams už daktarų ir ligoninių padarytas klaidas. Siekiant apsisaugoti nuo tokių advokatų ieškinių ir teismų sprendimų, atsirado ir pačių gydytojų privatūs draudimai. Saugodamiesi nuo tokių bylų, gydytojai pradėjo kuo daugiau naudoti tokias mašinas. Aišku, už visa tai turėjo mokėti pacientai. Tiek gydytojams, tiek ligoniams nebuvo svarbu pacientų išlaidos, o tik jų pačių uždarbis. Todėl pakilo visų sveikatos draudimų kainos.

Pagal apskaičiavimus, demokratų Kongreso siūlymų priėmimas vidutinės šeimos sveikatos išlaidas pakeltų apie 1,200 dol. per metus. Per ateinantį dešimtmetį sveikatos išlaidos Amerikoje padvigubėtų nuo dabartinių 2,2 trilijono dol. (16 proc. GDP) iki 4,3 trilijono dol. (20 proc. GDP). Įvedus sveikatos draudimą visiems, demokratų skelbiami sutaupymai, vadinamieji „short cuts”, bus vien nepagrįsti spėliojimai.

* * *

Pažiūrėkime atidžiau į Amerikos sveikatos išlaidų istoriją. Praeitis rodo, kad sveikatos įstatymų reformos ir sveikatos palaikymo išlaidos yra du skirtingi dalykai. Nuo ,,Medicare” ir ,,Medicaid” įvedimo 1965 metais, sveikatos apdraudos išlaidos kilo 2,3 kartus greičiau negu bendra krašto infliacija. Tuo metu Ways and Means Committee apskaičiavo, kad pirmieji ,,Medicaid” metai kainuos 238 milijonus dol., bet jos kaina pasiekė daugiau nei vieną bilijoną. Panaši istorija buvo ir su ,,Medicare”. 1965 metų Kongresas spėjo, kad 1990 metais ji kainuos apie 12 bilijonų dol., o iš tiesų kainavo 90 bilijonų dol. Pacientų, besinaudojančių ,,Medicare” nuo 1985 iki 2005 metų padaugėjo 37 proc., bet jos išlaidos padidėjo neįtikėtinai – nuo 71 bilijonų dol. iki 336 bilijono dol., t. y. 370 proc.!

Panašiai apsiskaičiuoja ir dabartinis Kongresas. Jis teigia, kad įvedus „universal health care” 2014 metais, kai jis įsigalios, jis kainuos apie 900 bilijonų dol. Nauji įstatymo nuostatai draudžia vaistų pirkimą iš kitų kraštų, kaip Kanados, kur amerikiečių įmonių pagaminti vaistai yra daug pigesni. Naujo sveikatos draudimo įstatymo priėmimas būtų kaip pasirašymas ant tuščio čekio.

Pagal Kaiser Family Foundation apskaičiavimus, sveikatos išlaidos vidutiniškai šeimai dabar kainuoja 13,375 dol. metams. Tai rodo, kad per praėjusį dešimtmetį išlaidos pakilo 138 proc. Per paskutinius 30 metų sveikatos draudimo išlaidos padidėjo 3 kartus, per tą patį laiką kompanijų pelnas padidėjo 200 proc. Darbininkų uždarbiai, įskaitant infliaciją, iš viso nepadidėjo, nes jų algų pakėlimą suėdė sveikatos išlaidos. Per ateinančius 25 metus sveikatos išlaidos lenks krašto produkcijos (GDP) pakilimą 2 proc.

Jeigu pagrindiniai prez. Obama sveikatos draudimo įstatai bus priimti, jie bus jau sunkiai pakeičiami. Sveikatos išlaidos, įskaitant draudimus, kils kaip karšto oro balionai, grasinantys viso krašto gerovei. Prez. Obama šūkis yra „Užsimerkus pirmyn!” Dabartinis demokratų valdomas Kongresas nori Amerikai suteikti tokią sveikatos apdraudą, kurios kraštas negalės pakelti.

Naudotasi „US News & World Report”.