Lietuvio filmas pasiūlytas ,,Oskarui”
VILIUS DUNDZILA
,,The Way Back” („Kelias atgal”). Režisierius Peter
Weir; pagalbinis režisierius Marius A. Markevičius. Aktoriai Jim
Sturgess, Ed Harris ir Colin Farrell. ,,Exclusive Films”,
,,National Geographic Films” ir ,,Imagenation Abu Dhabi
FZ”, 2010 (www.thewaybackthemovie.com).
„Kelias atgal” – dramatinis filmas apie neva istorinį
įvykį, kai 1941–1942 metais septynių žmonių grupė pabėgo
iš Sibiro gulago ir pėsti 4,000 mylių keliavo į Indiją. Filmas
laisvai pagrįstas lenkų autoriaus Sławomir Rawicz 1956 metais
pasirodžiusiu romanu „Ilgas kelias: tikra istorija apie
išsilaisvinimo kelionę”. Prie šio filmo sukūrimo
prisidėjo Los Angeles mieste užaugęs ir šiuo metu gyvenantis
lietuvis Marius A. Markevičius. Filmas ,,Kelias atgal” pasiūlytas
2011 m. JAV Filmų meno ir mokslo akademijos „Oskaro”
padovanojimui už geriausią grimą.
Filmas prasideda NKVDistui tardant lenką kalinį Janusz, kurį jo žmona,
pati kankinama, išduoda. Janusz nubaudžiamas kalėti 20 metų
darbo Sibire. Ten jis sutinka aktorių Chabarov, kuris teigia žinąs
plyšį tvoroje ir kelią į Mongoliją, taip pat amerikietį
inžinierių Smith, kuris abejoja Chabarov teiginiais bei kitais
norinčiais pabėgti: erotinų piešinių menininku Tomasz, pusakliu
lenku Kazik, jugoslavu buhalteriu Zoran ir latviu kunigu Voss. Prie jų
prisijungia rusas, tatuiruočių išmargintas kriminalistas Valka.
Veikėjai pristatomi greitai, patamsyje, pašnibždomis –
sunku suprasti jų vardus, kilmę, profesijas. Neaišku, kuo galima
pasitikėti ir kas juos gali išduoti. Baimę kelia filme
vaizduojami sunkūs lagerio darbai: medžių kirtimas, anglies kasimas,
sargų žiaurumas, menka mityba ir gamtos pavojai – šaltis,
pūgos, netinkama apranga.
Septynetas pabėga pūgai siaučiant, perlipęs per tvorą. Sargai negali jų
per sniegą susekti. Pirmąją naktį pusaklis Kazik, pasimetęs, nuo kitų
keleivių nutolęs vos per keletą žingsnių, miršta. Pasitikėdama
gamtos ženklais, grupė keliauja pietų kryptimi, tikėdamasi pasiekti
Baikalo ežerą už numanomo, bet netikslaus 500 km atstumo. Keliautojus
lydi vilkų ir vietinių gyventojų, kurie juos gali išduoti,
pavojus.
Prie
Baikalo jie sutinka lenkę Ireną, pabėgusią iš kolchozo. Nors ji
meluoja ir ja negalima pasitikėti, grupė sutinka, kad ji keliautų
drauge. Paaiškėja, kad jos tėvai buvo lenkai komunistai, gyvenę
Maskvoje, Stalin sušaudyti 1937 metais. (Okupuotoje Lietuvoje
komunistai pareigūnai man aiškino, kad LR prezidentas Antanas
Smetona Antaną Sniečkų bei kitus Lietuvos komunistus išgelbėjęs
nuo tokio likimo, juos įkalindamas Lietuvoje.) Irena, būdama moterimi,
apjungia vyrų personažus, tarp kurių nesiriša pokalbis.
Filmo veiksmas pagreitėja, pavasariui atėjus. Priėjusi Baikalą, grupė
be kliūčių pasiekia SibiroTolimųjų rytų geležinkelį ir nakties metu
kerta sieną. Rusas Valka apsisprendžia pasilikti Rusijoje, mat jis
gerbia Stalin, kurio vardas reiškia „plieno vyras”.
Džiaugdamiesi laisve ir tikėdamiesi išsigelbėjimo, pabėgėliai
prie Mongolijos miesto vartų pamato komunistų žvaigždę bei Stalin ir
mongolo vadovo portretus. Nejau nė vienas nežinojo, kad Mongolija
pasidavė komunistams jau apie 1928 metus?
Nusivylę klajūnai tęsia kelionę į pietus. Akmenuotos lygumos tampa
smėlėta Gobi dykuma. Filmo veiksmas sulėtėja. Troškulys ir
smėlio audros marina keliauninkus. Irena ir Tomasz numiršta, o
Smith – beveik pražūna. Netrukus pasiekiama Kinijos didžioji
siena. Neaišku, kodėl grupė neieško išsigelbėjimo
Kinijoje (ji tuo metu dar nebuvo komunistinė), o eina tolyn į Tibetą.
Smith tikisi ten surasti Amerikos misiją.
Nuo čia pasakojimas itin pagreitėja. Keleiviai Tibete atsiranda labai
greitai. Jie tęsia kelionę toliau per Himalajus į Indiją, nors
vietiniai perspėja, kad kelionė per kalnyną žiemos metu itin pavojinga.
Žiūrovams kyla klausimas, kodėl visi neieško jo
išsigelbėjimo Tibete? Parodžius trumpą kalnų vaizdą žiemos metu,
po to iš karto tris keliautojus saulėtoje ir šiltoje
Indijoje linksmai pasitinka kaimiečiai bei pasienio policija.
Filmas baigiasi rytų Europos komunizmo istorijos svarbiausiomis
akimirkomis: Berlyno siena, komunizmo represijomis Vengrijoje bei
Čekoslovakijoje, laisvėjimu Lenkijoje ir SSRS iširimu. Pasenęs
Janusz grįžta namo, suranda žmoną ir jai atleidžia.
• • •
Filmas buvo filmuojamas visame pasaulyje: Bulgarijoje, Maroke,
Australijoje ir Indijoje. Gamtos vaizdai labai įspūdingi ir
kokybiškai nufilmuoti. Grimas ir kostiumai realistiški ir
įtikinantys. Aktoriai Colin Farrell (Valka), Ed Harris (Mr. Smith) ir
Saoirse Ronan (Irena) gerai atliko savo vaidmenis. Sunkiau su Jim
Sturgess (Janusz) vaidyba. Mat filme dėmesys Janusz tarsi ir
pradingsta. Aktoriai kalba neaiškiais rytų Europos kalbų
akcentais. Retkarčiais kalbama rusiškai su subtitrais. Rusų
kalbos tartis švepluoja, tariama itin lėtai, su
amerikietiškais akcentais. Manau, kad buvo galima praleisti
pokalbius rusų kalba arba pakviesti į pagalbą rusakalbius diktorius.
133 minučių trukmės filmo tempas pastebimai šlubuoja. Gyvenimas
lageryje pristatomas įtemptai ir greitai. Žiūrovams pasidaro sunku
susivokti veikėjuose, atskirti jų vardus. Žiemos kelionė per Sibirą
tęsiasi ilgai, o kelias pro ilgą, apgyvendintą Baikalo ežerą iki
Rusijos sienos prabėga greitai. Kelionė per Mongolijos akmenuotas
tuštumas bei dykumą užima daugiau laiko. Keliavimas per Kiniją,
Tibetą ir Himalajus užtrunka vos keletą minučių.
Ankstesni režisieriaus P. Weir filmai („Witness”,
„Dead Poets Society”, „The Truman Show”) yra
kur kas kokybiškesni ir nuoseklesni. „Kelias atgal”
– jo pirmasis filmas per 12 metų.
Filmas pastatytas pagal Rawicz romaną „Ilgas kelias”, kuris
sulaukė pusės milijono tiražo. Autorius teigė, kad su kitais kaliniais
pabėgo iš Sibiro ir pėsčias nuėjo į Indiją. 2006 metais
paaiškėjo, kad Rawicz gavo sovietų amnestiją ir buvo
ištremtas į Iraną. 2009 m. lenkas Witold Gliński teigė, kad
Rawicz romaną iš tikrųjų parašė apie jo pabėgimą
iš Sibiro ir kelionę. Filmo ,,Kelias atgal” kūrėjai
teigia, kad jis paremtas tikra istorija.
• • •
Marius A. Markevičius gimė 1976 m. Santa Monica, California. UCLA baigė
verslo bakalauro programą, po to tiksliųjų menų magistro programą (MFA)
teatro, filmo ir televizijos režisūros srityje. Jis teigia, kad filmas
svarbus ne tik lietuviams ir kitiems rytų europiečiams, nes tai –
pirmasis Hollywood filmas, vaizduojantis sovietinius žiaurumus ir
Sibirą. Filmo švietėjiškoji vertė – istorija apie
šį baisųjį laikotarpį.
Hollywood pasauliui davė daugybę filmų apie nacių brutualumą. Tikrai
atėjo laikas vaizdžiai ir plačiai pasauliui parodyti sovietinio
komunizmo žiaurumus.
Kun.
Vilius Dundzila – mokslų daktaras, D. Min, profesorius Truman College
(City Colleges of Chicago), pagalbinis pastorius Second Unitarian
Church of Chicago.