Dabartinės Lietuvos problemos, viltys ir mūsų įnašas

JONAS V. PRUNSKIS

Kas norėtų gyventi krašte, kur mokesčiai keliami, korupcija vyksta kasdien, darbų mažėja, yra daugybė bylinėjimųsi, nepasitikima politikais, o žmonės kasdien išvažiuoja gyventi kitur? Aš kalbu apie Illinois valstiją, kurioje dauguma šioje salėje esančių gyvename. Jeigu Illinois valstija turi tokias problemas, galima galvoti, jog ir tokia jauna šalis kaip Lietuva turi nemažai problemų. Mums užtruko 50 metų išvaryti sovietus, tiek pat laiko gali trukti ištaisyti problemas, kurias paliko okupantas. Negalime pasiduoti – panašiai kaip sužeistam pacientui, taip pat ir lietuviams truks laiko išgydyti visas Lietuvos traumas. Turėdamas tai omenyje, norėčiau pasidalinti keliomis mintimis apie atgimstančią demokratinę Lietuvą. Iš karto perspėju, kad kiekviena iš temų gali būti nagrinėjima ir diskutuojama giliau.

Sovietų okupacijos pasekmės vis dar daro įtaką Lietuvos ir užsienio lietuvių gyvenimams. Štai tik keletas sovietmečio pasekmių: energetinė priklausomybė, teisinės sistemos neskaidrumas, slegiantis biurokratizmas, šalies gynybos rūpesčiai, alkoholio vartojimas, emigracija iš Lietuvos ir su emigracija susijęs lietuviškai kalbančių žmonių pasaulyje mažėjimas.

Prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą buvo reikalaujama uždaryti Ignalinos atominę jėgainę. Iškilo problema, kadangi nebuvo suplanuota, kaip ar kam mokėsime už energiją po Ignalinos uždarymo. Dabar viskas aišku: Lietuva už dujas turi mokėti Rusijai. Apie susidariusią padėtį Lietuvos energetikos viceministras Romas Švedas papasakojo per paskutinį LR Seimo–PLB komisijos posėdį Vilniuje. Jis pastebėjo, jog ateityje statant LNG (skystų dujų) terminalą prie Baltijos jūros, Lietuvai gali tekti kreiptis į netradicinius partnerius kaip Kinija arba Nigerija. Gal teks pastatyti mažesnę branduolinę jėgainę. Galime džiaugtis, kad dabar Lietuvoje bent elektros tinklai neatkeliauja iš svetur, pvz., iš Kaliningrado, kad Lietuva turi savo atskirą elektros tinklą.

Nors Lietuvoje dabar yra nemažai gerų, sąžiningų teisėjų, matome, kad žmonių nepasitikėjimas teismais yra susijęs su buvusia sovietine sistema. Šiandien egzistuojantis teisėjų parinkimas ir paaukštinimas tarnyboje nėra pakankamai skaidrus. Kandidatus siūlo Teisėjų taryba, todėl vyresni teisėjai turi nemažai įtakos naujesnių teisėjų karjeroms. Kai susijungė Vokietija, vienas iš pirmų žingsnių buvo pašalinti Rytų Vokietijos teisėjus ir vietoj jų įdarbinti Vakarų Vokietijos teisėjus. Sovietų sferoje buvusios šalys, įskaitant ir Lietuvą, neturėjo tokios galimybės, todėl iki šiol išliko konkreti sovietinės teisinės sistemos įtaka. Turėtume ir toliau reikalauti skaidresnės teisinės sistemos.

Biurokratizmas, klestėjęs sovietų laikais, tebedaro įtaką beveik kiekvienai Lietuvos gyvenimo sričiai. Žinoma, jei žmonės prie to yra pripratę, gali būti sunkiau tai pakeisti. Norint įtvirtinti kapitalistinę demokratinę sistemą, reikėtų stebėti kitas šalis – mažesnes, neturinčias daug energetikos išteklių, mineralų ir kt. šaltinių. Pavyzdžiui, Singapūras irgi neturi daug gamtos turtų, tik 2,3 proc. šalies gyventojų dirba valdžiai, ir vis tiek jo ekonomika yra viena iš stipriausių pasaulyje. Norint visa tai išnagrinėti ir rasti kelius, reikia specialistų, kurie savo ruožtu galėtų patarti Seimo nariams. Bet trūksta pinigų mokėti tokiems specialistams ar patarėjams. Seimo nariai atlieka labai svarbų darbą, bet siūlyčiau sumažinti jų skaičių per pusę. Manau, jog sutaupytus pinigus būtų galima skirti specialistams bei patarėjams, o kitą dalį panaudoti Lietuvos deficitui mažinti. Būtent šiam tikslui reikėtų sumažinti daugybę Lietuvoje veikančių biurokratinių įstaigų.

Kiek Lietuvos piliečių turime šioje salėje? Kiek iš jūsų balsuoja per kiekvienus Lietuvos rinkimus? Norėdami parodyti, kad rūpinamės Lietuvos reikalais, turime registruotis ir balsuoti rinkimuose. Ar jau laikas turėti savo – išeivijos – atstovų Lietuvos Respublikos Seime? Nežinau. Bet reikia parodyti, kad lietuviai, gyvenantys už Lietuvos ribų, turintys teisę balsuoti Lietuvos rinkimuose, gausiai balsuoja. Nes Lietuvos Konstitucinis Teismas yra nustatęs, kad Seimo nariai turi būti tik tie asmenys, turintys vien Lietuvos, o ne kitos šalies pilietybę.

Lietuviai, turintys JAV pilietybę, būtinai turi balsuoti JAV rinkimuose. Kongreso nariai ir senatoriai turi būti kviečiami į mūsų renginius, kad jie žinotų daugiau apie lietuvius, žinotų, kad mes balsuojame. Mano dabartinis Kongreso narys Joe Walsh laimėjo pereitus rinkimus, surinkęs tiktai 250 balsų daugiau nei jo varžovė. Taigi kiekvienas balsas yra vertingas.

Neseniai Balzeko muziejus pagerbė lietuvių kilmės senatorių Richard Durbin, paskelbęs jį ,,Metų žmogumi”. Nors su jo politika gal daug kas nesutinka, jis yra atkreipęs nemažai dėmesio į Lietuvą. Norint Lietuvoje pastatyti NATO bazę, reikės prašyti pagalbos iš JAV Kongreso narių. Nepamirškime ir mokykimės iš mūsų buvusio JAV ambasadoriaus Vygaudo Ušacko, kuris šiuo metu eina svarbias pareigas Afganistane. Jis mums vis primindavo, kad reikia palaikyti ryšius su tais politikais, kurie gali padėti Lietuvai.

Dabar Lietuvoje yra ekonominė krizė, gilesnė nei Amerikoje. JAV bent jau gali spausdinti dolerius, kurie yra naudojami beveik visame pasaulyje, gali skolintis pinigų iš kitų valstybių. Lietuva to daryti negali, neturi dolerių spaustuvės, neturi daugiau nei 200 metų JAV istorijos sumokant savo paskolas.

Ten, kur išeivijos lietuviai galėtų padėti Lietuvai atsistoti ant kojų, būtų investicijos į Lietuvos nekilnojamąjį turtą, akcijas ir pan. Galima sekti Izraelio pavyzdžiu, kuris susilaukia daug investicijų ir paramos iš savo tautiečių, gyvenančių už jos ribų.

Emigracijos priežastys gerai žinomos: ekonominė krizė, biurokratiniai sunkumai pradėti savo verslą, dideli mokesčiai, nepagarba žmogui, korupcija ir t. t. Primenu, kad dabar ir iš Illinois valstijos vyksta panaši emigracija. Žmonės kraustosi į Texas, Šiaurės Carolina ir kitas valstijas, turinčias mažesnius mokesčius, mažiau biurokratijos, mažiau bylinėjimosi, palenkesnes verslo sąlygas. Turbūt žinote, kad Illinois valstija praranda vieną iš savo Kongreso narių dėl minėtos emigracijos iš valstijos? Tačiau, reikia pabrėžti, jog Lietuvoje emigracijos aplinkybės yra šiek tiek rimtesnės nei Illinois valstijoje.

Alkoholio vartojimas yra ,,dovana”, kurią lietuviai seniai gavo iš rusų caro. Visai neseniai skaičiau spaudoje apie girtą policininką, kuris vairuodamas užmušė du mano gerai pažįstamus kolegas gydytojus Lietuvoje. Alkoholio vartojimas yra problema ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenančių lietuvių. Kaip ir kitus ,,importuotus” iš Rusijos papročius, šitą ,,paprotį” reikia grąžinti į Maskvą. Išgėręs žmogus kenkia savo ir kartais net kitų sveikatai, nedaro savo tautai garbės ir, būdamas išgėręs, neišspręs nei savo, nei tautos problemų. Nors Lietuvos prezidentę galima kritikuoti dėl kitų dalykų, sveikinu ją vetavus Seimo nutarimą prailginti alkoholio pardavimo valandas. Lietuvos gydytojai įrodinėjo, kad sutrumpinus alkoholio pardavimo valandas pastebėta mažiau alkoholio sukeltų psichozės atvejų, avarijų, traumų ir t.t. Reikia sumažinti alkoholio vartojimą tarp lietuvių ne tik Lietuvoje, bet ir išeivijoje.

Per amžius buvo sunkumų išlaikant lietuvių kalbą. Lietuvių kalbos išlaikymas yra viena iš mūsų svarbiausių užduočių. Būtų žymiai sunkiau prisidėti prie Lietuvos atstatymo, jeigu mes arba mūsų vaikai negalėtų susikalbėti lietuviškai. Prieš vedybas jaunieji turi rimtai pakalbėti šia tema. Nesvarbu, ar abu, ar tik vienas iš jų kalba lietuviškai, turi būti tvirtas abiejų tėvų ryžtas, kad jų vaikai kalbės lietuviškai. Iš savo asmeninės patirties galiu pasakyti, kad yra svarbu bent vienam iš tėvų kalbėti su vaikais tik lietuviškai, bent tol, kol jie lankys pradžios mokyklą. Noriu padėkoti savo žmonai Terri už pritarimą, kad mūsų vaikai kalbėtų lietuviškai. (...)

Tas, kuris turėjo progos pasikalbėti su JAV ambasadore Lietuvai Anne Derse, iš karto pastebi, kokia ji yra optimistiška dėl Lietuvos ateities. Kiek mes esame pasiekę per 20 metų, galime tik stebėtis. Dar yra daug darbo, nepasidavę per 50 okupacijos metų ir dabar turime nepasiduoti, o įveikti okupacijos paliktas žaizdas.

Lietuviai turi puikią progą parodyti pasauliui savo pažangą ne tik per šiais metais Lietuvoje vyksiantį Europos krepšinio čempionatą, bet kasdien bendraujant su visais. Stenkimės tiek čia, tiek ir Lietuvoje parodyti pasauliui, kas yra gero mūsų Tėvynėje. Dirbkime, mokykimės iš kitų, aukokimės, būkime kantrūs ir mūsų mylimas, sužalotas pacientas pasveiks.

Kalba (sutrumpinta) sakyta 2011 m. vasario 20 d. Vasario 16osios minėjime Pasaulio lietuvių centre, Lemont, IL.

Gyd. Jonas V. Prunskis – JAV LB Krašto valdybos visuomeninių reikalų tarybos pirmininkas.