osc


,,Oskarai” – 2011 ,,Drauge”


RASA AVIŽIENIS


Prabėgo metai, ir vėl atėjo laikas Holivudo (Hollywood) šventei – 83-tiesiems Academy Awards ,,Oskarų” įteikimams, kurie įvyks šį sekmadienį, vasario 27 d. Atrodo, ne taip seniai buvo apdovanoti filmas ,,Išminuotojų būrys” (,,Hurt Locker”) ir jo režiesierė Kathryn Bigelow, pirmoji moteris, laimėjusi geriausio režisieriaus apdovanojimą. Man atrodė, jog šie metai pašykštėjo tikrai puikių filmų, todėl nustebau, kad geriausio metų filmo apdovanojimui ir vėl buvo pasiūlyta dešimt filmų. Taip pat nustebau, kas iš dešimtuko esu mačiusi net 8 filmus.

osc

Filmas ,,suaugusiems”

Mano mėgstamiausias šių metų filmas yra ,,Karaliaus kalba” (,,King’s Speech”). Gal kai kam pasakojimas apie mikčiojantį karalių gali pasirodyti nuobodus, bet tai stebėtinai gražus ir jaudinantis filmas apie žmogiškų santykių subtilumą. 1936 m. Didžiosios Britanijos karaliui mirus, sostą paveldi Edvardas VIII. Jis, nepaisydamas sosto įpareigojimų ir tautos pasipriešinimo, veda nekilmingą ir išsiskyrusią amerikietę (Wallis Simpson) ir atsisako sosto, palikdamas pareigas broliui princui Albertui, kuris tampa karaliumi Jurgiu VI. Tačiau Jurgį VI, žmonos meiliai vadinamą Berti (Bertie), kankina kalbos sutrikimas – mikčiojimas. Kaip tik tuo metu klęsti auksinis radijo amžius, ir sutrikimas tampa didžiule kliūtimi veiksmingai vadovauti savo tautai. O didžiųjų politinių neramumų Europoje metas dar labiau apsunkina netikėtai karaliumi tapusio Bercio gyvenimą.

Karalienė taip pat labai išgyvena dėl vyro ir suranda australietį logopedą Lionel Logue, kurio savotiški gydymo metodai gali būti paskutinė galimybė padėti karaliui. Lionel, bendraudamas su karaliumi, nepaiso griežtų elgesio taisyklių, jo netradicinis gydymas pasirodo svetimas kilmingam karališkos šeimos asmeniui. Tarp karaliaus ir logopedo užsimezga netikėta, tikra ir gili draugystė. Lionel supranta, kad kalbos sutrikimas yra karaliaus psichologinė pasaulio ir konfliktų išraiška ir gydydamas jį ,,laužo” asmenines Jurgio VI ribas, nes, tik nugalėjęs psichologines problemas, karalius galės įveikti mikčiojimą.

Karalių vaidinęs aktorius Colin Firth atskleidžia visus savo gabumus, kurdamas tiek kilmingąją, tiek žmogiškąją karaliaus puses ir konfliktą tarp jų. Žiūrėdama scenas, kuriose karalius turi kalbėti viešai, galėjau jausti, kaip jis kankinasi dėl savo negalios, kaip dėl to išgyvena artimieji. Logopedą vaidinęs Geoffrey Rush ne kartą prajuokina ir nustebina savo gebėjimu palaužti karaliaus susikaustymą, kartais net peržengiant visas įprastas bendravimo ribas. Colin Firth beveik užtikrintai turėtų gauti geriausio aktoriaus apdovanojimą. Geoffrey Rush pasiūlytas gauti apdovanojimą už geriausią antraeilį aktoriaus darbą. Pats filmas pasiūlytas dvylikai ,,Oskarų”.

Su draugėmis nusprendėme eiti į šį filmą, nes norėjome pažiūrėti filmą ,,suaugusiems”. ,,Karaliaus kalba” tikrai nenuvylė. Tai filmas suaugusiems, pažįstantiems tikros draugystės verpetus, gyvenimo ironijas bei vaikystės nuoskaudas, troškimą įgyvendinti užsibrėžtus gyvenimo uždavinius, atlikti pareigas, bet tuo pačiu išlikti ištikimiems sau pačiam. Žiūrėdama filmą dažnai pagalvodavau, kad ekrane vaizduojami tikri žmonės yra daug kartų matyti nuotraukose ir televizijoje, beveik pažįstami – karalienė motina, mažos mergaitės – būsimoji karalienė Elžbieta ir jos sesuo princesė Margarita.

Įdomu, kad scenarijų parašiusiam rašytojui David Seidler, kuris pats vaikystėje mikčiojo, karalius buvo pavyzdys, kad negalią galima nugalėti. Jis visą gyvenimą norėjo papasakoti karaliaus istoriją. Prieš daugelį metų (1982) jis paklausė karalienės motinos, Bercio žmonos, ar ji tam pritartų. Ji sutiko, bet tik po jos mirties. Rašytojas išlaukė daugiau nei 25 metus, mat karalienė motina mirė 2002 metais, sulaukusi 101 metų.

Kurdami filmą, kūrėjai surado logopedo Lionel Logue anūką, turintį per šimtą laiškų, kuriuos Lionel ir karalius parašė vienas kitam, daug užrašų, kuriuose įamžintas logopedo darbas su ,,pacientu”. Šiais laiškais ir dokumentais aktoriai naudojosi kurdami vaidmenis, kad kuo tikriau galėtų sukurti savo personažus. Ir tikrai tai padėjo sukurti puikų, jautrų, su humoru filmą, atskleisti nuostabią draugystę.

osc

Amžina šviesos ir tamsos kova

Visai kitoks filmas yra ,,Juodoji gulbė” (,,Black Swan”). Tai drama, psichologinis trileris, siaubo ir šokio filmas. Kiek netikėtas ir šokiruojantis derinys. Baleto teatro meninis režisierius nustumia į šoną senstančią prima baleriną ir pagrindiniam baleto ,,Gulbių ežeras” vaidmeniui parenka jauną šokėją Niną, gyvenančią tik šokiu ir dėl šokio. Nina puikiai tinka švelnios ir tyros baltosios gulbės vaidmeniui. Bet reikalavimas atlikti ir juodosios gulbės vaidmenį ją neramina, nes nors ji techniškai puikiai šoka, susivaržymas trukdo jai įsijausti į klastingą ir aistringą juodosios gulbės vaidmenį. Prie nenumaldomai kylančios įtampos prisideda kiekvieną jos žingsnį sekanti motina ir kita jauna šokėja Lily. Ji – Ninos varžovė – aistringa, nesuvaržyta, patraukia režisieriaus dėmesį. Ruošiantis premjerai, Nina vis labiau pasineria į mažai jai pažįstamą tamsiąją pusę, kur aistros tampa nesuvaldomos, ir pamažu ji išprotėja.

Filme išvystame universalią ir amžiną šviesos ir tamsos kovą, kuri glūdi kiekviename iš mūsų. Filme parodoma lenktyniavimo mene viršūnė, kur prarandama pusiausvyra. Taip pat matome, kaip jauni nustumia į šalį vyresniuosius. Filmas pasidaro baisus, kai šokio grožis susipina su klaikia Ninos būsena.

Natalie Portman, sukūrusi šią trapią, tragišką šokėją, tikrai verta geriausios aktorės apdovanojimo. Ji taip pat nepriekaištingai šoka baletą. Režisierius Darren Aronofsky daug metų svajojo sukurti filmą apie baletą, o aktorės, prieš prasidedant filmavimui, vaidmenims ruošėsi šešis mėnesius. Filmo premjera įvyko Venecijos filmų festivalyje, kur buvo ypatingai gerai priimta ir Mila Kunis, vaidinusi Lily, laimėjusi Marcello Mastroianni apdovanojimą.

osc

Filmas apie jaunąją kartą

,,Auksinio gaublio” apdovanojimu pagerbtas filmas ,,Socialinis tinklalapis” (,,The Social Network”) yra apie socialinio tinklalapio ,,Facebook” kūrėją Mark Zuckerberg, tapusį jauniausiu milijardieriumi istorijoje. ,,Facebook” gimė universitete, išsiplėtė iki 500 milijonų vartotojų ir labai pakeitė žmonių, ypač jaunos kartos, bendravimą. Mark yra gabus programuotojas, bet visai nesugeba bendrauti, ypač su jam patinkančia mergina, kuri jį palieka. Pyktį jis išlieja prie kompiuterio ir netikėtai sukuria tokį populiarų tinklalapį, kad Harvard University kompiuterių sistema neatlaiko per didelio prisijungusiųjų skaičiaus. Taip gimsta sumanymas, kuris šiandien daugeliui yra žinomas kaip ,,Facebook”.

Tačiau ne viskas taip paprasta. Filme teigiama, kad Mark pasisavino idėją iš kitų studentų, ir kad tarp ,,Facebook” pradininkų atsirado nesitarimų. Viskas galiausiai baigiasi teismo bylomis prieš Zuckerberg ir, nepaisant kelių milijono naujų ,,Facebook” draugų, Markas lieka vienas, atskirtas nuo žmonių. Jaunas aktorius Jesse Eisenberg, atlikęs Mark vaidmenį, pasiūlytas gauti geriausio aktoriaus apdovanojimą, o pats filmas – net aštuoniems apdovanojimams.

Filmas svarbus tuo, kad parodo šiuolaikinę tikrovę, kurioje viskas vyksta stulbinančiu greičiu. Virtuali tikrovė plinta po pasaulį, ir iki šiol vyravusios vertybės praranda svarbą. Viskas tampa įmanoma. Tokį požiūrį puikiai įkūnija pop muzikos žvaigždės Justin Timberlake suvaidintas personažas Sean Parker. Jis – vienas iš ,,Napster” (tinklalapis kuriame, nesilaikant autorinių teisių įstatymų, buvo galima dykai dalintis muzika) pradininkų, kuriam ,,Milijonas – tai niekis. Milijardas – jėga.” Jis neturi jokių skrupulų ir imasi visomis priemonėmis garsinti tinklalapį. ,,Socialinis tinklalapis” gali tapti vienu iš jaunąją kartą apibūdinančių filmų.

osc

Didžiausią įspūdį padaro netikėti vaizdai

Dar pavasarį pasirodė Christopher Nolan filmas ,,Pradžia” (,,Inception”). Tai fantastinis trileris, kuriame pagrindiniai veikėjai turi gebėjimą įsiskverbti į kitų sapnus, ten keisti ar naikinti informaciją. Filmas veda mus pasąmonės labirintais, kur susipina tikrovė, prisiminimai ir sapnai, sapnai sapnuose, nėra laiko ir sunku žinoti, kas tikra ir kas ne. Puikus aktorių būrys, tarp jų Leonardo DiCaprio, Ellen Page, Marion Cotillard ir Michael Caine, nuostabūs ir netikėti vaizdai (pvz., sprogstanti Paryžiaus gatvė, vaikščiojimas sienomis ir lubomis, milžiniska tvirtovė kalnuose žiemos metu) prikausto žiūrovo dėmesį, nepaisant, kad ne visuomet lengva sekti pasakojimą.

Mintį apie įsiskverbimą į kitų sapnus Nolan pradėjo plėtoti dar paauglystėje, o 2001 metais pasiūlė ją ,,Warner Brothers” kompanijai. Bet užtruko dar 9 metus, kol filmą išvydome ekrane. Kurdamas filmą, Nolan stengėsi kiek įmanoma kamera filmuoti kadrus ir nenaudoti kompiuteriu sukurtų vaizdų. Man didžiausią įspūdį paliko naujoviški, netikėti vaizdai, kuriuos iki galo įvertinti galima tik dideliame ekrane. Filmas pasiūlytas aštuoniems ,,Oskarams”.

osc

Dešimtuke – ir animacinis filmas

Kaip ir pereitais metais, į ,,Oskarui” pasiūlytų filmų dešimtuką įtrauktas animacinis filmas. Tai – ,,Žaislų istorija 3” (,,Toy Story 3”), tapęs sėkmingiausiu, visų amžių žiūrovams tinkančiu (Grated) filmu ir pirmuoju animaciniu filmu, uždirbusiu per milijardą dolerių. Tai tik trečias animacinis filmas, pasiūlytas geriausio filmo apdovanojimui (1992 m. ,,Gražuolė ir pabaisa” (,,Beauty & the Beast”) ir 2010 m. ,,Aukštyn” (,,UP”).) Dar įdomu tai, kad tęsiniai retai būna įvertinti taip pat gerai ar geriau nei originalas. Filmo ,,Žaislų istorijos” 1 & 2 herojus Andy užauga ir išvažiuoja į universitetą, palikęs mylimus žaislus dėžėje, palėpėje. Filmas rodomas trimatėje erdvėje, technologija, kuri paskutiniais metais labai išpopuliarėjo, nors pati esu mačiusi tik vieną įspūdingą trimatį filmą – pereitų metų ,,Įsikūnijimas” (,,Avatar”). ,,Žaislų istorija 3” taip pat pasiūlytas gauti geriausio animacinio filmo apdovanojimą, kurį tikriausiai ir laimės.



Likusieji filmai

osc

,,Vinterio kaulai” (,,Winter’s Bone”). Netikėtai įdomus, savotiškas filmas apie septyniolikmetę, likusią vieną su sergančia mama, jaunesniu broliu ir seserimi, atkakliai siekiančią sužinoti, kas atsitiko tėvui, narkotikų gamintojui, kuris, užstatęs šeimos namus, dingo. Aplinkiniai nenori padėti išsiaiškinti teisybės, ir mergina susiduria su daugybe kliūčių, bandydama išsaugoti šeimos namus. Mažai kainavęs filmas, nufilmuotas Missouri valstijos Ozark regione, akivaizdžiai parodo žmonių santykius varganuose Amerikos kaimo rajonuose.

osc

,,Tikras išbandymas” (,,True Grit”). Brolių Coen režisuotas vesternas yra to paties pavadinimo filmo, už kurį žymus vesternų aktorius John Wayne laimėjo savo vienintelį ,,Oskarą”, perdirbinys. Nesu nei vesternų, nei John Wayne mėgėja ir nemačiau pirmojo filmo, tačiau žiūrėti nepabodo, filmas kupinas nuotaikingų scenų ir talentingų aktorių.

osc

,,127 valandos” (,,127 Hours”). Tai tikra istorija paremtas filmas apie jauną alpinistą, kurį kalnuose prispaudė didžiulis akmuo, ir jis penkias dienas kankinasi, kol galiausiai gelbėdamasis nusipjauna ranką. Tas penkias dienas jis gyvena prisiminimais, pagaliau sukaupia drąsą tokiam baisiam sprendimui, ir žiūrovas pajunta, kokia stipria jėga tampa noras išlikti gyvam.

osc

,,Kovotojas” (,,The Fighter”). Taip pat tikra gyvenimo istorija paremtas, kritikų gerai įvertintas filmas apie airių kilmės boksininką.

Linkiu smagaus žiūrėjimo!

Pastaba. Lietuviški filmų pavadinimų vertimai nėra mano. Taip pavadinti filmai rodomi Lietuvos kino teatruose.

Rasa Avižienis – dienos metu žmogiškų išteklių specialistė, vakarais ir savaitgaliais – filmų mėgėja, kai prispiria – filmų kritikė.