,,Oskarai” – 2011 ,,Drauge”
RASA AVIŽIENIS
Prabėgo metai, ir vėl atėjo laikas Holivudo (Hollywood) šventei
– 83-tiesiems Academy Awards ,,Oskarų” įteikimams, kurie
įvyks šį sekmadienį, vasario 27 d. Atrodo, ne taip seniai buvo
apdovanoti filmas ,,Išminuotojų būrys” (,,Hurt
Locker”) ir jo režiesierė Kathryn Bigelow, pirmoji moteris,
laimėjusi geriausio režisieriaus apdovanojimą. Man atrodė, jog
šie metai pašykštėjo tikrai puikių filmų, todėl
nustebau, kad geriausio metų filmo apdovanojimui ir vėl buvo pasiūlyta
dešimt filmų. Taip pat nustebau, kas iš dešimtuko
esu mačiusi net 8 filmus.
Filmas ,,suaugusiems”
Mano mėgstamiausias šių metų filmas yra ,,Karaliaus kalba” (,,King’s Speech”).
Gal kai kam pasakojimas apie mikčiojantį karalių gali pasirodyti
nuobodus, bet tai stebėtinai gražus ir jaudinantis filmas apie
žmogiškų santykių subtilumą. 1936 m. Didžiosios Britanijos
karaliui mirus, sostą paveldi Edvardas VIII. Jis, nepaisydamas sosto
įpareigojimų ir tautos pasipriešinimo, veda nekilmingą ir
išsiskyrusią amerikietę (Wallis Simpson) ir atsisako sosto,
palikdamas pareigas broliui princui Albertui, kuris tampa karaliumi
Jurgiu VI. Tačiau Jurgį VI, žmonos meiliai vadinamą Berti (Bertie),
kankina kalbos sutrikimas – mikčiojimas. Kaip tik tuo metu klęsti
auksinis radijo amžius, ir sutrikimas tampa didžiule kliūtimi
veiksmingai vadovauti savo tautai. O didžiųjų politinių neramumų
Europoje metas dar labiau apsunkina netikėtai karaliumi tapusio Bercio
gyvenimą.
Karalienė taip pat labai išgyvena dėl vyro ir suranda
australietį logopedą Lionel Logue, kurio savotiški gydymo
metodai gali būti paskutinė galimybė padėti karaliui. Lionel,
bendraudamas su karaliumi, nepaiso griežtų elgesio taisyklių, jo
netradicinis gydymas pasirodo svetimas kilmingam karališkos
šeimos asmeniui. Tarp karaliaus ir logopedo užsimezga netikėta,
tikra ir gili draugystė. Lionel supranta, kad kalbos sutrikimas yra
karaliaus psichologinė pasaulio ir konfliktų išraiška ir
gydydamas jį ,,laužo” asmenines Jurgio VI ribas, nes, tik
nugalėjęs psichologines problemas, karalius galės įveikti mikčiojimą.
Karalių vaidinęs aktorius Colin Firth atskleidžia visus savo gabumus,
kurdamas tiek kilmingąją, tiek žmogiškąją karaliaus puses ir
konfliktą tarp jų. Žiūrėdama scenas, kuriose karalius turi kalbėti
viešai, galėjau jausti, kaip jis kankinasi dėl savo negalios,
kaip dėl to išgyvena artimieji. Logopedą vaidinęs Geoffrey Rush
ne kartą prajuokina ir nustebina savo gebėjimu palaužti karaliaus
susikaustymą, kartais net peržengiant visas įprastas bendravimo ribas.
Colin Firth beveik užtikrintai turėtų gauti geriausio aktoriaus
apdovanojimą. Geoffrey Rush pasiūlytas gauti apdovanojimą už geriausią
antraeilį aktoriaus darbą. Pats filmas pasiūlytas dvylikai
,,Oskarų”.
Su draugėmis nusprendėme eiti į šį filmą, nes norėjome pažiūrėti
filmą ,,suaugusiems”. ,,Karaliaus kalba” tikrai nenuvylė.
Tai filmas suaugusiems, pažįstantiems tikros draugystės verpetus,
gyvenimo ironijas bei vaikystės nuoskaudas, troškimą įgyvendinti
užsibrėžtus gyvenimo uždavinius, atlikti pareigas, bet tuo pačiu
išlikti ištikimiems sau pačiam. Žiūrėdama filmą dažnai
pagalvodavau, kad ekrane vaizduojami tikri žmonės yra daug kartų matyti
nuotraukose ir televizijoje, beveik pažįstami – karalienė motina,
mažos mergaitės – būsimoji karalienė Elžbieta ir jos sesuo
princesė Margarita.
Įdomu, kad scenarijų parašiusiam rašytojui David Seidler,
kuris pats vaikystėje mikčiojo, karalius buvo pavyzdys, kad negalią
galima nugalėti. Jis visą gyvenimą norėjo papasakoti karaliaus
istoriją. Prieš daugelį metų (1982) jis paklausė karalienės
motinos, Bercio žmonos, ar ji tam pritartų. Ji sutiko, bet tik po jos
mirties. Rašytojas išlaukė daugiau nei 25 metus, mat
karalienė motina mirė 2002 metais, sulaukusi 101 metų.
Kurdami filmą, kūrėjai surado logopedo Lionel Logue anūką, turintį per
šimtą laiškų, kuriuos Lionel ir karalius parašė
vienas kitam, daug užrašų, kuriuose įamžintas logopedo darbas su
,,pacientu”. Šiais laiškais ir dokumentais aktoriai
naudojosi kurdami vaidmenis, kad kuo tikriau galėtų sukurti savo
personažus. Ir tikrai tai padėjo sukurti puikų, jautrų, su humoru
filmą, atskleisti nuostabią draugystę.
Amžina šviesos ir tamsos kova
Visai kitoks filmas yra ,,Juodoji gulbė” (,,Black Swan”).
Tai drama, psichologinis trileris, siaubo ir šokio filmas. Kiek
netikėtas ir šokiruojantis derinys. Baleto teatro meninis
režisierius nustumia į šoną senstančią prima baleriną ir
pagrindiniam baleto ,,Gulbių ežeras” vaidmeniui parenka jauną
šokėją Niną, gyvenančią tik šokiu ir dėl šokio.
Nina puikiai tinka švelnios ir tyros baltosios gulbės
vaidmeniui. Bet reikalavimas atlikti ir juodosios gulbės vaidmenį ją
neramina, nes nors ji techniškai puikiai šoka,
susivaržymas trukdo jai įsijausti į klastingą ir aistringą juodosios
gulbės vaidmenį. Prie nenumaldomai kylančios įtampos prisideda
kiekvieną jos žingsnį sekanti motina ir kita jauna šokėja Lily.
Ji – Ninos varžovė – aistringa, nesuvaržyta, patraukia
režisieriaus dėmesį. Ruošiantis premjerai, Nina vis labiau
pasineria į mažai jai pažįstamą tamsiąją pusę, kur aistros tampa
nesuvaldomos, ir pamažu ji išprotėja.
Filme išvystame universalią ir amžiną šviesos ir tamsos
kovą, kuri glūdi kiekviename iš mūsų. Filme parodoma
lenktyniavimo mene viršūnė, kur prarandama pusiausvyra. Taip pat
matome, kaip jauni nustumia į šalį vyresniuosius. Filmas
pasidaro baisus, kai šokio grožis susipina su klaikia Ninos
būsena.
Natalie Portman, sukūrusi šią trapią, tragišką
šokėją, tikrai verta geriausios aktorės apdovanojimo. Ji taip
pat nepriekaištingai šoka baletą. Režisierius Darren
Aronofsky daug metų svajojo sukurti filmą apie baletą, o aktorės,
prieš prasidedant filmavimui, vaidmenims ruošėsi
šešis mėnesius. Filmo premjera įvyko Venecijos filmų
festivalyje, kur buvo ypatingai gerai priimta ir Mila Kunis, vaidinusi
Lily, laimėjusi Marcello Mastroianni apdovanojimą.
Filmas apie jaunąją kartą
,,Auksinio gaublio” apdovanojimu pagerbtas filmas ,,Socialinis tinklalapis” (,,The Social Network”)
yra apie socialinio tinklalapio ,,Facebook” kūrėją Mark
Zuckerberg, tapusį jauniausiu milijardieriumi istorijoje.
,,Facebook” gimė universitete, išsiplėtė iki 500 milijonų
vartotojų ir labai pakeitė žmonių, ypač jaunos kartos, bendravimą. Mark
yra gabus programuotojas, bet visai nesugeba bendrauti, ypač su jam
patinkančia mergina, kuri jį palieka. Pyktį jis išlieja prie
kompiuterio ir netikėtai sukuria tokį populiarų tinklalapį, kad Harvard
University kompiuterių sistema neatlaiko per didelio prisijungusiųjų
skaičiaus. Taip gimsta sumanymas, kuris šiandien daugeliui yra
žinomas kaip ,,Facebook”.
Tačiau ne viskas taip paprasta. Filme teigiama, kad Mark pasisavino
idėją iš kitų studentų, ir kad tarp ,,Facebook” pradininkų
atsirado nesitarimų. Viskas galiausiai baigiasi teismo bylomis
prieš Zuckerberg ir, nepaisant kelių milijono naujų
,,Facebook” draugų, Markas lieka vienas, atskirtas nuo žmonių.
Jaunas aktorius Jesse Eisenberg, atlikęs Mark vaidmenį, pasiūlytas
gauti geriausio aktoriaus apdovanojimą, o pats filmas – net
aštuoniems apdovanojimams.
Filmas svarbus tuo, kad parodo šiuolaikinę tikrovę, kurioje
viskas vyksta stulbinančiu greičiu. Virtuali tikrovė plinta po pasaulį,
ir iki šiol vyravusios vertybės praranda svarbą. Viskas tampa
įmanoma. Tokį požiūrį puikiai įkūnija pop muzikos žvaigždės Justin
Timberlake suvaidintas personažas Sean Parker. Jis – vienas
iš ,,Napster” (tinklalapis kuriame, nesilaikant autorinių
teisių įstatymų, buvo galima dykai dalintis muzika) pradininkų, kuriam
,,Milijonas – tai niekis. Milijardas – jėga.” Jis
neturi jokių skrupulų ir imasi visomis priemonėmis garsinti tinklalapį.
,,Socialinis tinklalapis” gali tapti vienu iš jaunąją
kartą apibūdinančių filmų.
Didžiausią įspūdį padaro netikėti vaizdai
Dar pavasarį pasirodė Christopher Nolan filmas ,,Pradžia” (,,Inception”).
Tai fantastinis trileris, kuriame pagrindiniai veikėjai turi gebėjimą
įsiskverbti į kitų sapnus, ten keisti ar naikinti informaciją. Filmas
veda mus pasąmonės labirintais, kur susipina tikrovė, prisiminimai ir
sapnai, sapnai sapnuose, nėra laiko ir sunku žinoti, kas tikra ir kas
ne. Puikus aktorių būrys, tarp jų Leonardo DiCaprio, Ellen Page, Marion
Cotillard ir Michael Caine, nuostabūs ir netikėti vaizdai (pvz.,
sprogstanti Paryžiaus gatvė, vaikščiojimas sienomis ir lubomis,
milžiniska tvirtovė kalnuose žiemos metu) prikausto žiūrovo dėmesį,
nepaisant, kad ne visuomet lengva sekti pasakojimą.
Mintį apie įsiskverbimą į kitų sapnus Nolan pradėjo plėtoti dar
paauglystėje, o 2001 metais pasiūlė ją ,,Warner Brothers”
kompanijai. Bet užtruko dar 9 metus, kol filmą išvydome ekrane.
Kurdamas filmą, Nolan stengėsi kiek įmanoma kamera filmuoti kadrus ir
nenaudoti kompiuteriu sukurtų vaizdų. Man didžiausią įspūdį paliko
naujoviški, netikėti vaizdai, kuriuos iki galo įvertinti galima
tik dideliame ekrane. Filmas pasiūlytas aštuoniems
,,Oskarams”.
Dešimtuke – ir animacinis filmas
Kaip ir pereitais metais, į ,,Oskarui” pasiūlytų filmų
dešimtuką įtrauktas animacinis filmas. Tai – ,,Žaislų
istorija 3” (,,Toy Story 3”),
tapęs sėkmingiausiu, visų amžių žiūrovams tinkančiu (Grated) filmu ir
pirmuoju animaciniu filmu, uždirbusiu per milijardą dolerių. Tai tik
trečias animacinis filmas, pasiūlytas geriausio filmo apdovanojimui
(1992 m. ,,Gražuolė ir pabaisa” (,,Beauty & the Beast”)
ir 2010 m. ,,Aukštyn” (,,UP”).) Dar įdomu tai, kad
tęsiniai retai būna įvertinti taip pat gerai ar geriau nei originalas.
Filmo ,,Žaislų istorijos” 1 & 2 herojus Andy užauga ir
išvažiuoja į universitetą, palikęs mylimus žaislus dėžėje,
palėpėje. Filmas rodomas trimatėje erdvėje, technologija, kuri
paskutiniais metais labai išpopuliarėjo, nors pati esu mačiusi
tik vieną įspūdingą trimatį filmą – pereitų metų
,,Įsikūnijimas” (,,Avatar”). ,,Žaislų istorija 3”
taip pat pasiūlytas gauti geriausio animacinio filmo apdovanojimą, kurį
tikriausiai ir laimės.
Likusieji filmai
,,Vinterio kaulai” (,,Winter’s Bone”).
Netikėtai įdomus, savotiškas filmas apie septyniolikmetę,
likusią vieną su sergančia mama, jaunesniu broliu ir seserimi,
atkakliai siekiančią sužinoti, kas atsitiko tėvui, narkotikų
gamintojui, kuris, užstatęs šeimos namus, dingo. Aplinkiniai
nenori padėti išsiaiškinti teisybės, ir mergina susiduria
su daugybe kliūčių, bandydama išsaugoti šeimos namus.
Mažai kainavęs filmas, nufilmuotas Missouri valstijos Ozark regione,
akivaizdžiai parodo žmonių santykius varganuose Amerikos kaimo
rajonuose.
,,Tikras išbandymas” (,,True Grit”).
Brolių Coen režisuotas vesternas yra to paties pavadinimo filmo, už
kurį žymus vesternų aktorius John Wayne laimėjo savo vienintelį
,,Oskarą”, perdirbinys. Nesu nei vesternų, nei John Wayne mėgėja
ir nemačiau pirmojo filmo, tačiau žiūrėti nepabodo, filmas kupinas
nuotaikingų scenų ir talentingų aktorių.
,,127 valandos” (,,127 Hours”).
Tai tikra istorija paremtas filmas apie jauną alpinistą, kurį kalnuose
prispaudė didžiulis akmuo, ir jis penkias dienas kankinasi, kol
galiausiai gelbėdamasis nusipjauna ranką. Tas penkias dienas jis gyvena
prisiminimais, pagaliau sukaupia drąsą tokiam baisiam sprendimui, ir
žiūrovas pajunta, kokia stipria jėga tampa noras išlikti gyvam.
,,Kovotojas” (,,The Fighter”). Taip pat tikra gyvenimo istorija paremtas, kritikų gerai įvertintas filmas apie airių kilmės boksininką.
Linkiu smagaus žiūrėjimo!
Pastaba. Lietuviški filmų pavadinimų vertimai nėra mano. Taip pavadinti filmai rodomi Lietuvos kino teatruose.
Rasa Avižienis – dienos metu
žmogiškų išteklių specialistė, vakarais ir savaitgaliais
– filmų mėgėja, kai prispiria – filmų kritikė.