,,Esame dvasios, širdies draugai"
(yra garso įrašas)
JAV LB Švietimo tarybos organizuotai
Vidurio Vakarų apygardos lituanistinių mokyklų mokytojų konferencijai pasibaigus
LORETA TIMUKIENĖ
Mokykla – tai dirbtuvės, kur formuojamas augančios kartos
mąstymas. Reikia tvirtai laikyti ją rankose, jeigu nenorime paleisti
iš rankų ateities. (Henri Barbusse)
Š. m. vasario 26 d. Čikagos lituanistinėje mokykloje, kuri
įsikūrusi Jaunimo centro patalpose, vyko JAV Lietuvių Bendruomenės
Švietimo tarybos organizuota Vidurio Vakarų apygardos
lituanistinių mokyklų mokytojų konferencija. Tokios konferencijos
vyksta kasmet, šįkart į ją susirinko gausus 90ies mokytojų
būrys. Daugiausiai dalyvusiųjų buvo iš Čikagos lituanistinės ir
Lemont Maironio lituanistinės mokyklos, tačiau nemažai svečių sulaukta
ir iš toliau – iš Waukegan, Milwaukee, New York,
Naperville, Detroit, Indianapolis, Cincinnati, Los Angeles. Tai rodo,
kad išeivijoje dirbantys mokytojai noriai gilinasi į dėstomų
dalykų metodiką, gvildena pedagoginiame darbe iškylančius ugdymo
klausimus.
Prieš konferencijos pradžią Tėvų jėzuitų koplyčioje kunigas
Antanas Gražulis, SJ aukojo šv. Mišias, buvo meldžiamasi
už mokinius, jų tėvelius ir mokytojus. Konferenciją pradėjusi Čikagos
lituanistinės mokyklos direktorė Jūratė Dovilienė pasveikino
susirinkusius. JAV LB Švietimo tarybos atstovė Laima
Petroliūnienė kreipėsi į mokytojus sakydama ,,Esate dvasios,
širdies draugai”. Ji padėkojo visiems kandidatams, kurie
buvo pasiūlyti ,,Gintarinio obuoliuko” premijai gauti, ir
pasidžiaugė Lietuvių Fondo teikiama ženklia parama lituanistinėms
mokykloms. JAV LB Krašto valdybos Religinių reikalų tarybos
pirmininkė seselė Margarita Bareikaitė, pati 30 metų dirbusi
lituanistinėse mokyklose Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje, kreipdamasi
į mokytojus sakė, kad tokios mokyklos prieš 100 metų buvo
įsteigtos lietuvių katalikų ir seserų rūpesčiu. ,,Ir tuomet, ir dabar,
mokydami vaikus, turime juose skiepyti meilę Lietuvai ir Dievui.
Tikėdami esame tvirtesni”, – sakė seselė Margarita.
A. Kazickienės lit. mklos vedėja Neila Baumilienė (d.) su dukra Vilia ir sesele Margarita.
Maironio lituanistinės mokyklos tėvų komiteto narė Austėja Kubilienė
pasidalino 2011 metų spalio 5–7 dienomis Lietuvoje vykusio
lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminaro
įspūdžiais. Seminare, kuriame dalyvavo atstovai iš įvairių
pasaulio šalių, buvo pristatytos naujausios lietuvių kalbos
mokymo priemonės ir metodika, nuotolinio mokymo galimybės, pedagogai
stebėjo integruotas lietuvių kalbos ir etnokultūros pamokas, keitėsi
gerąja darbo patirtimi. A. Kubilienės nuomone, tokie tobulinimosi
seminarai yra labai reikalingi ir naudingi, tačiau jie sunkiai
pasiekiami mūsų mokytojoms, dirbančioms čia, už Atlanto, todėl kartu su
Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentu svarstoma
galimybė ateityje tokius seminarus filmuoti ir visą medžiagą patalpinti
internete, kad ją galėtų pamatyti visi norintys. Pranešėja siūlė
domėtis Lietuvos siūloma pagalba išeivijos mokykloms, patarė,
kokiose internetinėse svetainėse mokytojai gali rasti vertingos
medžiagos. A. Kubilienės nuomone, lituanistinėse mokyklose besimokantys
vaikai pasigenda šiuolaikinių technologijų, jų įsigijimas ir
naudojimas turėtų būti ne tik kiekvienos mokyklos, bet ir JAV LB
Švietimo tarybos rūpestis.
Filosofijos mokslų daktarė lietuvių kalbos srityje Aurelija
Tamošiūnaitė skaitė pranešimą ,,Lituanistinės mokyklos
iššūkiai: mokinių nuostatos ir kalbos vartojimo
polinkiai”. Lietuvių kalbos kaita besidominti mokslininkė
išsamiai aptarė tyrimo, kurį ji atlikto Čikagos lituanistinės ir
Maironio lituanistinės mokyklų Lemont 8–10 klasėse, rezultatus.
Buvo tiriama, kaip mokiniai moka lietuvių kalbą, ką jie galvoja apie
lituanistines mokyklas. Pranešime buvo aptartos nevienodo
gimtosios kalbos mokėjimo priežastys, bandoma atsakyti į klausimą,
kokias metodikas taikyti, mokant išeivijos lietuvių vaikus. Tai,
pasak pranešėjos, yra gana sudėtinga, kadangi į lituanistines
mokyklas susirenka vaikai su labai skirtingu gimtosios kalbos kraičiu,
augantys skirtingoje kalbinėje aplinkoje, turintys nevienodą norą
kalbėti ir mokytis lietuviškai. Mokyklose daugėjant čia gimusių
ar anksti į Jungtines Valstijas atvykusių mokinių, silpnėja mokinių
lietuvių kalbos mokėjimas. Įdomu, kad daugiau kaip pusė lituanistines
mokyklas lankančių vyresniųjų klasių mokinių tvirtina tai darantys dėl
draugų, su kuriais jie susitinka mokykloje. Kiti sako mokyklą lankantys
norėdami patobulinti kalbos žinias ir išlaikyti
lietuvišką kultūrą, papročius. Apklausoje dalyvavę mokiniai
vardijo šiandieninės lituanistinės mokyklos trūkumus –
technologijų stoką, skirtingai lietuviškai kalbančius
bendraklasius, tinkamų šiuolaikinių vadovėlių nebuvimą, mokymo
būdus. Klausant išsamaus A. Tamošiūnaitės
pranešimo, kuriame buvo pateikta nemažai tyrimo skaičių,
apibendrinimų, peršasi išvada, kad nėra vieno recepto,
kaip turi dirbti lituanistinių mokyklų mokytojai. Savo darbe jie turi
pirmiausia atsižvelgti į kiekvieno vaiko poreikius, gabumus ir
ieškoti tinkamiausių mokymo būdų bei priemonių – čia tinka
ir žaidimai, ir vaidybinės užduotys, ir garso įrašų
panaudojimas.
Teisininkė Vilia Dėdinas skaitė pranešimą ,,Dėmesio sutrikimo ir
hiperaktyvumo sindromas: siūlomi pritaikymai mokytojams”.
Pranešėja, remdamasi savo pačios patirtimi, auginant hiperaktyvų
sūnų, pasakojo apie darbą su vaikais, turinčiais dėmesio sutrikimo ir
hiperaktyvumo sindromą. Tokie vaikai yra nenuoramos,
išsiblaškę, įkyrūs, keliantys daug rūpesčių savo tėvams
ir mokytojams. Patys vaikai dažnai jaučiasi nelaimingi, žema jų
savivertė. Jie sunkiai užmezga įprastas draugystes su bendraamžiais,
nes nekreipia dėmesio arba nesupranta nežodinio bendravimo taisyklių. O
jeigu jas supranta, net ir norėdami bei stengdamiesi sunkiai įstengia
jų laikytis. Jie reikalauja ypatingo dėmesio, žinių, kantrybės ir
iš tokius vaikus auginančių šeimų, ir iš juos
ugdančių mokytojų. V. Dėdinas pateikė gausybę patarimų, kaip su tokiais
vaikais elgtis, kokius metodus taikyti mokant juos.
Čikagos lituanistinės mokyklos mokytojos Giedrė Starinskienė, Eridana
Šležienė ir Vitalija Valuckienė vedė parodomąsias pamokas.
Mokytojos turėjo galimybę apžiūrėti klases, pasidalinti savo patirtimi.
Čikagos lituanistinės mokyklos mokytojos Giedrė Starinskienė, Dalia
Stonkuvienė, Rolanda Varnauskienė, Rimantė Kaveckaitė ir Lemont
Maironio mokyklos mokytoja Erika Kunickienė pristatė savo
paruoštus vadovėlius, pratybas. Atsirado nemažai norinčių
įsigyti šias mokymo priemones, kurios paruoštos,
remiantis ilgamete darbo patirtimi, panaudojant sukauptą mokomąją
medžiagą.
Konferencijos pabaigoje kai kurių mokyklų atstovai pristatė savo mokyklas, papasakojo, kaip sekasi dirbti. Visiems patiko.
Šv. Kazimiero lituanistinės mokyklos (Los Angeles, CA) mokytojos
Vitalijos Virbukienės ir ,,Rasos” lituanistinės mokyklos
(Naperville, IL) vedėjos Jūratės Liutkienės pasiūlymas prieš
pamokas visiems kartu sugiedoti Lietuvos himną – jie savo
mokyklose tai daro kiekvieną šeštadienį. Ne ką mažiau
įdomių minčių, pasiūlymų, vertingų patarimų renginyje dalyvavusieji
išgirdo bendraudami ir per pertrauką, ir dar pasilikę po
renginio. O skirstydamiesi vieni kitiems linkėjo sėkmės, kantrybės ir
atsisveikino iki kitų pasimatymų. Vieni susitiks savo kolegas jau kitą
šeštadienį mokykloje, kitus pamatys po metų, jau būsimoje
konferencijoje.
Dr. Aurelijos
Tamošiūnaitės pranešimą ,,Lituanistinės mokyklos iššūkiai:
mokinių
nuostatos ir kalbos vartojimo polinkiai” galima pasiklausyti čia.
Mokytojos domisi savo kolegių paruoštomis pratybomis.
Konferencijos dalyvės stebėjo parodomąsias pamokas. L. Timukienės nuotr.