mokyt
,,Esame dvasios, širdies draugai"
(yra garso įrašas)

JAV LB Švietimo tarybos organizuotai
Vidurio Vakarų apygardos lituanistinių mokyklų mokytojų konferencijai pasibaigus

LORETA TIMUKIENĖ

Mokykla – tai dirbtuvės, kur formuojamas augančios kartos mąstymas. Reikia tvirtai laikyti ją rankose, jeigu nenorime paleisti iš rankų ateities. (Henri Barbusse)

Š. m. vasario 26 d. Čikagos lituanistinėje mokykloje, kuri įsikūrusi Jaunimo centro patalpose, vyko JAV Lietuvių Bendruomenės Švietimo tarybos organizuota Vidurio Vakarų apygardos lituanistinių mokyklų mokytojų konferencija. Tokios konferencijos vyksta kasmet, šįkart į ją susirinko gausus 90ies mokytojų būrys. Daugiausiai dalyvusiųjų buvo iš Čikagos lituanistinės ir Lemont Maironio lituanistinės mokyklos, tačiau nemažai svečių sulaukta ir iš toliau – iš Waukegan, Milwaukee, New York, Naperville, Detroit, Indianapolis, Cincinnati, Los Angeles. Tai rodo, kad išeivijoje dirbantys mokytojai noriai gilinasi į dėstomų dalykų metodiką, gvildena pedagoginiame darbe iškylančius ugdymo klausimus.

Prieš konferencijos pradžią Tėvų jėzuitų koplyčioje kunigas Antanas Gražulis, SJ aukojo šv. Mišias, buvo meldžiamasi už mokinius, jų tėvelius ir mokytojus. Konferenciją pradėjusi Čikagos lituanistinės mokyklos direktorė Jūratė Dovilienė pasveikino susirinkusius. JAV LB Švietimo tarybos atstovė Laima Petroliūnienė kreipėsi į mokytojus sakydama ,,Esate dvasios, širdies draugai”. Ji padėkojo visiems kandidatams, kurie buvo pasiūlyti ,,Gintarinio obuoliuko” premijai gauti, ir pasidžiaugė Lietuvių Fondo teikiama ženklia parama lituanistinėms mokykloms. JAV LB Krašto valdybos Religinių reikalų tarybos pirmininkė seselė Margarita Bareikaitė, pati 30 metų dirbusi lituanistinėse mokyklose Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje, kreipdamasi į mokytojus sakė, kad tokios mokyklos prieš 100 metų buvo įsteigtos lietuvių katalikų ir seserų rūpesčiu. ,,Ir tuomet, ir dabar, mokydami vaikus, turime juose skiepyti meilę Lietuvai ir Dievui. Tikėdami esame tvirtesni”, – sakė seselė Margarita.

marga
A. Kazickienės lit. mklos vedėja Neila Baumilienė (d.) su dukra Vilia ir sesele Margarita.

Maironio lituanistinės mokyklos tėvų komiteto narė Austėja Kubilienė pasidalino 2011 metų spalio 5–7 dienomis Lietuvoje vykusio lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminaro įspūdžiais. Seminare, kuriame dalyvavo atstovai iš įvairių pasaulio šalių, buvo pristatytos naujausios lietuvių kalbos mokymo priemonės ir metodika, nuotolinio mokymo galimybės, pedagogai stebėjo integruotas lietuvių kalbos ir etnokultūros pamokas, keitėsi gerąja darbo patirtimi. A. Kubilienės nuomone, tokie tobulinimosi seminarai yra labai reikalingi ir naudingi, tačiau jie sunkiai pasiekiami mūsų mokytojoms, dirbančioms čia, už Atlanto, todėl kartu su Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentu svarstoma galimybė ateityje tokius seminarus filmuoti ir visą medžiagą patalpinti internete, kad ją galėtų pamatyti visi norintys. Pranešėja siūlė domėtis Lietuvos siūloma pagalba išeivijos mokykloms, patarė, kokiose internetinėse svetainėse mokytojai gali rasti vertingos medžiagos. A. Kubilienės nuomone, lituanistinėse mokyklose besimokantys vaikai pasigenda šiuolaikinių technologijų, jų įsigijimas ir naudojimas turėtų būti ne tik kiekvienos mokyklos, bet ir JAV LB Švietimo tarybos rūpestis.

Filosofijos mokslų daktarė lietuvių kalbos srityje Aurelija Tamošiūnaitė skaitė pranešimą ,,Lituanistinės mokyklos iššūkiai: mokinių nuostatos ir kalbos vartojimo polinkiai”. Lietuvių kalbos kaita besidominti mokslininkė išsamiai aptarė tyrimo, kurį ji atlikto Čikagos lituanistinės ir Maironio lituanistinės mokyklų Lemont 8–10 klasėse, rezultatus. Buvo tiriama, kaip mokiniai moka lietuvių kalbą, ką jie galvoja apie lituanistines mokyklas. Pranešime buvo aptartos nevienodo gimtosios kalbos mokėjimo priežastys, bandoma atsakyti į klausimą, kokias metodikas taikyti, mokant išeivijos lietuvių vaikus. Tai, pasak pranešėjos, yra gana sudėtinga, kadangi į lituanistines mokyklas susirenka vaikai su labai skirtingu gimtosios kalbos kraičiu, augantys skirtingoje kalbinėje aplinkoje, turintys nevienodą norą kalbėti ir mokytis lietuviškai. Mokyklose daugėjant čia gimusių ar anksti į Jungtines Valstijas atvykusių mokinių, silpnėja mokinių lietuvių kalbos mokėjimas. Įdomu, kad daugiau kaip pusė lituanistines mokyklas lankančių vyresniųjų klasių mokinių tvirtina tai darantys dėl draugų, su kuriais jie susitinka mokykloje. Kiti sako mokyklą lankantys norėdami patobulinti kalbos žinias ir išlaikyti lietuvišką kultūrą, papročius. Apklausoje dalyvavę mokiniai vardijo šiandieninės lituanistinės mokyklos trūkumus – technologijų stoką, skirtingai lietuviškai kalbančius bendraklasius, tinkamų šiuolaikinių vadovėlių nebuvimą, mokymo būdus. Klausant išsamaus A. Tamošiūnaitės pranešimo, kuriame buvo pateikta nemažai tyrimo skaičių, apibendrinimų, peršasi išvada, kad nėra vieno recepto, kaip turi dirbti lituanistinių mokyklų mokytojai. Savo darbe jie turi pirmiausia atsižvelgti į kiekvieno vaiko poreikius, gabumus ir ieškoti tinkamiausių mokymo būdų bei priemonių – čia tinka ir žaidimai, ir vaidybinės užduotys, ir garso įrašų panaudojimas.

Teisininkė Vilia Dėdinas skaitė pranešimą ,,Dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromas: siūlomi pritaikymai mokytojams”. Pranešėja, remdamasi savo pačios patirtimi, auginant hiperaktyvų sūnų, pasakojo apie darbą su vaikais, turinčiais dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromą. Tokie vaikai yra nenuoramos, išsiblaškę, įkyrūs, keliantys daug rūpesčių savo tėvams ir mokytojams. Patys vaikai dažnai jaučiasi nelaimingi, žema jų savivertė. Jie sunkiai užmezga įprastas draugystes su bendraamžiais, nes nekreipia dėmesio arba nesupranta nežodinio bendravimo taisyklių. O jeigu jas supranta, net ir norėdami bei stengdamiesi sunkiai įstengia jų laikytis. Jie reikalauja ypatingo dėmesio, žinių, kantrybės ir iš tokius vaikus auginančių šeimų, ir iš juos ugdančių mokytojų. V. Dėdinas pateikė gausybę patarimų, kaip su tokiais vaikais elgtis, kokius metodus taikyti mokant juos.

Čikagos lituanistinės mokyklos mokytojos Giedrė Starinskienė, Eridana Šležienė ir Vitalija Valuckienė vedė parodomąsias pamokas. Mokytojos turėjo galimybę apžiūrėti klases, pasidalinti savo patirtimi. Čikagos lituanistinės mokyklos mokytojos Giedrė Starinskienė, Dalia Stonkuvienė, Rolanda Varnauskienė, Rimantė Kaveckaitė ir Lemont Maironio mokyklos mokytoja Erika Kunickienė pristatė savo paruoštus vadovėlius, pratybas. Atsirado nemažai norinčių įsigyti šias mokymo priemones, kurios paruoštos, remiantis ilgamete darbo patirtimi, panaudojant sukauptą mokomąją medžiagą.

Konferencijos pabaigoje kai kurių mokyklų atstovai pristatė savo mokyklas, papasakojo, kaip sekasi dirbti. Visiems patiko.

Šv. Kazimiero lituanistinės mokyklos (Los Angeles, CA) mokytojos Vitalijos Virbukienės ir ,,Rasos” lituanistinės mokyklos (Naperville, IL) vedėjos Jūratės Liutkienės pasiūlymas prieš pamokas visiems kartu sugiedoti Lietuvos himną – jie savo mokyklose tai daro kiekvieną šeštadienį. Ne ką mažiau įdomių minčių, pasiūlymų, vertingų patarimų renginyje dalyvavusieji išgirdo bendraudami ir per pertrauką, ir dar pasilikę po renginio. O skirstydamiesi vieni kitiems linkėjo sėkmės, kantrybės ir atsisveikino iki kitų pasimatymų. Vieni susitiks savo kolegas jau kitą šeštadienį mokykloje, kitus pamatys po metų, jau būsimoje konferencijoje.   
       


Dr. Aurelijos Tamošiūnaitės pranešimą ,,Lituanistinės mokyklos iššūkiai:
mokinių nuostatos ir kalbos vartojimo polinkiai” galima pasiklausyti čia.


MP3  arba   WMA


mok

moks

moks
Mokytojos domisi savo kolegių paruoštomis pratybomis.

moks
Konferencijos dalyvės stebėjo parodomąsias pamokas. L. Timukienės nuotr.