Adv.K. Wayne.Dalios Cidzikaitės nuotr.

Smurtas šeimoje – kaip uždaras ratas

Praėjusių metų lapkričio 5 d. Pasaulio lietuvių centre, Lemont, įvyko Psichologinės ir dvasinės pagalbos draugijos organizuota paskaita apie smurtą šeimoje. Joje dalyvavo kun. Antanas Saulaitis, SJ, psichologė Laima Zavistauskas ir advokatė Kristina J. Wayne.

K. Wayne sutiko atsakyti į keletą klausimų apie smurto rūšis, kaip jį atpažinti, kur kreiptis smurtą patyrusiai aukai.

– Kas yra smurtas ir kokios jo rūšys?

– JAV statistika rodo, kad smurto atvejų pasitaiko apie 30 proc. šeimų. Vyrai sudaro tik 5 proc. smurto aukų. Smurtas pasireiškia įvairiai, bet dažniausia tai yra vienokia ar kitokia kontrolės forma. Smurtas gali būti psichologinis, fizinis (kartu ir seksualinis) arba ekonominis.

Kartais smurtaujama dažnai ir periodiškai. Auka yra nuolat kontroliuojama. Ji gyvena nuolatinėje baimėje, bandydama prisitaikyti prie sutuoktinio nuotaikų, reikalavimų ar veiksmų. Toks smurtas turi ilgalaikių, sunkių pasekmių. Ilgainiui prie pastovios prievartos netgi priprantama, sumažėja aukos galimybė pasipriešinti ar ieškoti pagalbos.

Smurtas gali būti epizodinis. Dažnai tai susiję su piktnaudžiavimu alkoholiu ar kitais žalingais įpročiais. Tokio smurto auka gyvena nuolatinėje įtampoje dėl sutuoktinio elgesio nenuspėjamumo.

Kartais pasitaiko šeimų, kuriose smurtas įvyksta tik vieną ar kelis kartus, susidarius tam tikroms sąlygoms. Tai dažniausia susiję su dideliu stresu (pavyzdžiui, netekus darbo) ir išoriniais dirgikliais (pavyzdžiui, išaiškėjus neištikimybės atvejui). Tokio smurto tikimybė pasikartoti paprastai nedidelė.

– Kuo smurtas lietuviškose šeimose skiriasi nuo kitų šeimų?

– Smurto pasitaiko visose kultūrose ir visuose visuomenės sluoksniuose, nepriklausomai nuo išsilavinimo ar pragyvenimo lygio. Lietuviškoje kultūroje kartais sunkiau atskirti smurtą nuo taip vadinamo vyriškumo rodymo. Dažnai iš moterų girdžiu, kad vyrai sako „Aš uždirbu ir išlaikau šeimą, ko tu dar nepatenkinta. Galiu daryti, ką noriu.” Dėl iškreiptos vyriškumo sampratos lietuvių kultūroje kartais pateisinamas psichologinis ar ekonominis smurtas.

Savo praktikoje pastebiu, kad lietuvės dažniausia kreipiasi, norėdamos apsisaugoti nuo pakartotinės fizinės prievartos ar po pirmo sumušimo. Psichologinę, emocinę ar ekonominę prievartą sunkiau atpažinti ir įrodyti. Kai taip smurtaujama, dažniausia moteris kreipiasi pagalbos tik paskatinta artimųjų, nes jai pačiai tokie santykiai atrodo įprasti ir normalūs.

– Ar dažnai pasitaiko smurto vaikų atžvilgiu? 

– Kaip nebūtų keista, smurtautojai paprastai smurtauja tik prieš savo moterį, bet ne vaikus. Vaikai nukenčia, jei įsikiša ginti mamą, todėl vaikui augant pavojus jam didėja. Iš kitos pusės, bet koks smurtas žalingas vaikui, nors ir nėra tiesiogiai prieš jį nukreiptas. Tyrimais įrodyta, kad smurto išmokstama. Jei vaikas stebėjo smurtą šeimoje, didesnė tikimybė, kad ir pats vėliau smurtaus ar taps smurto auka.

– Kaip atpažinti smurtą?

– Tyrimais nustatyta, kad smurtautojai turi tam tikrų bendrų bruožų. Pagrindinė savybė yra kontroliuojantis elgesys. Tai gali pasireikšti kontroliavimu, ką jo moteris daro, kur eina, su kuo bendrauja, kokius rūbus nešioja, kiek dažosi, ką valgo, arba noru viską nuspręsti, neklausyti, nepaisyti kito nuomonės. Smurtautojai paprastai labai pavydūs ir tokį savo elgesį pateisina tuo, kad labai myli. Dažnai smurtautojai siekia atskirti savo mylimąją nuo jos šeimos, draugų ar su jais supykdyti. Smurtautojai gali būti labai žavingi ir populiarūs tarp draugų. Dažniausia jie patys jaučiasi aplinkybių aukomis („Tu mane išprovokavai”) ir dėl savo nesėkmių, jausmų ir veiksmų kaltina kitus.

Smurtas vyksta tam tikrais etapais ir kaip uždaras ratas. Nutinka įvykis, tada smurtautojas atgailauja, jaučiasi kaltas, atsiprašinėja, perka dovanas ir visaip siekia susitaikyti. Kai susitaikoma, po kurio laiko jo nuotaika blogėja, vėl kaupiasi įtampa, kuri pasireiškia priekabiavimu, žodžiavimusi, perdėta kontrole. Įtampa atsileidžia tik įvykus sprogimui. Auka sužeidžiama ar iškoneveikiama ir taip smurtautojas „išsikrauna”. Toliau vėl viskas kartojasi. Tas ciklas gali trukti nuo kelių dienų iki metų, bet ilgainiui išpuolių dažnėja ir susitaikymo ar atgailavimo laikotarpis trumpėja arba visai išnyksta.

– Kur kreiptis smurtą patyrusiai aukai?

– Jei yra pavojus gyvybei ar saugumui, reikėtų nedelsiant skambinti policijai arba išeiti iš namų, prisiglausti pas artimuosius ar draugus. Tiek Čikagoje, tiek kiekviename priemiestyje yra pagalbos linijų ir nakvynės namų, kur galima pagyventi nemokamai. Lietuvių psichologinės ir dvasinės pagalbos draugija telefonu (1-866-438-7400, pirm. ir ketv. nuo 6 val. v. iki 10 val. v.) teikia informaciją ir psichologinę pagalbą. Bet kada padės ir jūsų parapijos kunigai ar gailestingosios seselės.

Kai man paskambina moterys smurto atveju, jos dažnai būna apsisprendusios imtis teisinių veiksmų. Kuo „šviežesnis” atvejis, tuo didesnė tikimybė, kad teismas patenkins skundą ir išduos skubų apsaugos sprendimą. Tai specialus teismo sprendimas, kuris išduodamas tą pačią dieną, net neturint advokato ir nepranešus smurtautojui. Teismo klerkai padeda užpildyti anketas. Tokio sprendimo privalumas tas, kad teismas smurtautojui gali įsakyti išsikraustyti tą pačią dieną. Policija padeda įvykdyti sprendimą. Trūkumas tas, kad teismas tuo metu negali paskirti alimentų ar laikinos finansinės paramos. Sprendimas galioja 21 dieną, po kurios reikia sugrįžti dėl pratęsimo. Tuomet galima prašyti ir finansinės paramos.

Kalbino
gyd. Ona Radzevičienė

Advokatė K. Wayne konsultuoja šeimos teisės klausimais Čikagoje ir Willow Springs (161 N. Clark Street, suite 4700, Chicago, IL 60601; tel.: pasiteirauti: 312-523-2027). Prieš atidarydama savo teisinę kontorą, ji dirbo teisės įstaigose Čikagoje ir New York valstijoje.

Su Psichologinės ir dvasinės pagalbos veikla galima bus geriau susipažinti per Draugijos suvažiavimą, kuris įvyks kovo 13 d., šeštadienį, 1:30 val. p. p. Pasaulio lietuvių centre, Lemont.