,,Jūsų medalis – pašte!”

BRONIUS NAINYS

Tokiais žodžiais pasitiko mane į sceną pakvietęs medalių dalintojas – JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdybos atstovas per JAV LB Lemont apylinkės Pasaulio lietuvių centre (PLC), Lemont, IL, suruoštą Vasario 16-osios minėjimą. Šiek tiek sutrikau, nes jau žinojau apie man negalimą žinoti, stropiai saugomą paslaptį, kad minėjime gausiu kažin kokį medalį, kuriuos kažin kodėl pradėjo dalinti JAV LB Krašto valdyba. Vidurio vakarų apygardai esą skirti penki, nors nesakė kam, o jau pirma manęs iškviestųjų keturių pavardes išgirdęs, nenutuokiau nė už ką. Nors ir suvokiau, kad tie keturi už mane visgi kažkuo vertesni, nes jie scenoje po medalį gavo, o mano – dar tik pašte. Matyt, mane prie jų pridėti nuspręsta vėliau. Tad gal ir dėl to gripu sergantis ir kosėjantis į šį minėjimą rengėjų buvau vos ne jėga atitemptas. Turi čia būti, ir tiek, sakė. Net jeigu medalis – ir pašte.

Ir taip sutrikęs, beje, gražios lietuvaitės padovanotų trijų raudonų rožių ir bučkio į žandą šiek tiek atitiestas, žengiau nuo scenos. Ir atsisėdęs į minėjime tvarką prižiūrinčio Prano Jurkaus man nurodytą svečių vietą ir dar kartą tai, kas įvyko, pergalvodamas, vis tiek negalėjau suprasti: medaliai? Iš JAV LB valdybos? Kam? Už ką? Ir dar per Vasario 16-osios minėjimą? Tokių dalykų per Bendruomenės 65 metų veiklą iki šiol nebuvo. Negalėjau suvokti nei tokio veiksmo esmės, nei prasmės. Bet apie tai vėliau. Pirma šiek tiek apie minėjimą.
 
 Šiemetinės JAV LB Lemont apylinkės valdybos pirmininkės Violetos Valaitytės ruošta sukaktuvinė Lietuvos Nepriklausomybės šventė mūsų savuose PLC namuose vasario 17-tą buvo turininga, graži, gausių garbingų svečių, lietuvių ir kitataučių, o ypač buvusio prezidento Valdo Adamkaus, dalyvavimu oriai iškilminga. Jai sumaniai vadovavo antrabangių antrosios kartos atstovė Svajonė Kerelytė. Nors minėjimą jau aprašė Laima Apanavičienė (,,Draugas”, 2013 m. vasario 21 d.), tačiau negaliu nepaminėti Valdo Adamkaus kalbos. Trumpa, bet tikroviška, prasminga, su dabar ypač svarbiomis vedamosiomis mintimis: lietuvių tauta; užsienyje gyvenančių tautiečių lietuvybė; Lietuvos valstybė; mūsų, išeivių, pareiga padėti ją tokią išlaikyti. Nebesigirdėjo jo prezidentavimo laikotarpiu nuolat kartotų pilietinių visuomenių, pilietinių tautų, pilietinių valstybių, pilietinių auklėjimų ir kitokių lietuvių tautą užmarštyje paliekančių, lyg kažkam ir kažkodėl įtikti siekiančių kosmopolitinių „perlų”. Juk iš sovietinės vergijos vadavomės kaip lietuvių tauta, ne kaip kokia nors dar nesanti pilietinė visuomenė. O dabar – atgal prie medalių.

Jų dalintojui po salę besidairant Fausto Strolios, kuris savo įvertinimo už JAV LB vadovybės pripažintus nuopelnus atsiimti neatvyko, ta kryptimi mečiau žvilgsnį ir aš. Akys pagavo viduryje salės sėdintį ilgametį bendradarbį Kazimierą Laukaitį. ,,O jam medalio nėra?” – klausimas staiga plojo per pakaušį. Šis, LB Lemont apylinkės pradininkas, nuolatinis ir bene uoliausias jos darbininkas, vadovas, vėliau Vidurio vakarų apygardos valdybos pirmininkas, daugelio renginių organizatorius ant scenos nekviečiamas? O kaip bus, jeigu net JAV LB valdybos narei iš Čikagos jo pavardė beveik negirdėta! Ir tokių minčių mano galvoje – jau tuzinai.

Ką iš tikrųjų JAV LB Krašto valdyba čia daro? Kodėl ji pradėjo tokius medalius dalinti? Ir kokiu pagrindu vykdoma tokia atranka? Ar šie Krašto valdybos atrinktieji – tik vieninteliai tokio apdovanojimo verti? Tarkime, žvelgiant vien tik į Vidurio vakarų apygardą, kur per ilgą laikotarpį buvo atlikta labai daug didelių darbų ir juos atliko daug veiklių žmonių. Visose bendruomenės vadovybės pakopose. Čia prasidėjo ir vystėsi bendruomenės visuomeninis Lietuvos laisvinimo darbas, prasidėjo Dainų ir Tautinių šokių šventės, vyko Moksleivių pavasario šventės, Moksleivių dailiojo žodžio varžybos, gimė ir buvo leidžiamas žurnalas mokykloms „Švietimo gairės”, čia gimė, augo ir brendo Lietuvių Fondas, ketvirtį šimtmečio čia buvo redaguojamas ir leidžiamas žurnalas „Pasaulio lietuvis”, gimė Mokslo ir kūrybos simpoziumai, PLB Lituanistikos katedra, čia vystėsi ir tikrove tapo išeivijos lietuviška tvirtovė PLC, tebegyvuoja daug daug metų lietuviškomis audromis ūžęs, Tėvų jėzuitų pastatytas, bendruomenininkų puoselėjamas Jaunimo centras ir daugybė kitų gausių darbų, atliktų žemesnėse LB pakopose.

Daug to meto darbininkų – jau amžinybėje, bet daug ir besiilsinčių pensijose, yra ir tebedirbančių. Štai, šalia Laukaičio, keliolika grįžusių į mano atmintį: Jonas Kavaliūnas, Romas ir Baniutė Kronai, Liudas ir Dalia Šleniai, dr. Antanas Razma, Vacys Kleiza, dr. Tomas Remeikis, Marija Remienė, Birutė Vilutienė, Salomėja Daulienė, Karolis Avižienis, Mindaugas Baukus... Kiekvieno jų nuopelnams surašyti tikrai ne vieno puslapio prireiktų.

Apdovanotuosius pažindamas ir jų nuopelnus priimdamas dėmesin, drįstu teigti, kad dabartinių medalių dalintojų dėmesys pro čia mano paminėtus veikėjus kažkaip praslydo. Jų medaliai turbūt nė pašto nepasiekė. Žinoma, nemanau, kad tyčiomis. Greičiausiai tai – tik žinių ir išsamesnio su praeities veikla susipažinimo stoka. O kiek tų nusipelniusių yra kitose apygardose bei apylinkėse? Kas ir kaip gali juos visus išlukštenti ir jų pusšimčio metų veiklą įvertinti? Nebent tik gerai visą bendruomeninės veiklos praeitį pažįstantieji arba uolūs bei sąžiningi įvairių archyvų blusinėtojai. Bet kiek čia darbo!

Nors ir nesipriešinu minčiai, kad lietuviškoje bendruomeninėje, visuomeninėje veikloje labiau pasižymėję žmonės tos pačios visuomenės būtų kaip nors išskirtiniau prisiminti, bet tai turi būti daroma labai apgalvotai, rimtai, atsakingai. Turi būti vykdoma labai kruopšti, visais atžvilgiais įvertinimą pateisinanti atranka, kad tokie pažymėjimai tektų tikrai patiems vertingiausiems. Ir kas turi tai daryti? Ar JAV LB Krašto valdyba, kurios dabartiniai nariai, kaip pasirodė, praeitį vis dėlto mažai tepažįsta? Gal kokia nors kita LB įstaiga? O gal net specialiai sudaryta grupė pagal tam tikslui kruopščiai paruoštas, vyriausios jos įstaigos – JAV LB tarybos, patvirtintas nuostatas – taisykles? Bet ar tai įmanoma? Tad kažin ar ne geriau būtų, bent kol kas, kol visa tai bus visapusiškai apgalvota, visus tokius medalius „palikti pašte”?