Nepavykus dvigubą pilietybę emigrantams įteisinti
ALGIMANTAS S. GEČYS
Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. gruodžio 2 d. su prezidentės Dalios
Grybauskaitės pataisomis priėmė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą.
Priimtas įstatymas nesuteikia galimybės atkurtos nepriklausomos
Lietuvos emigrantams, išvykusiems į Europos Sąjungos ar NATO
šalis ir priėmusiems gyvenamojo krašto pilietybę,
išlaikyti turimą Lietuvos pilietybę. Balsuojant Seime pritrūko
balsų atmesti prezidentės veto ir įteisinti Seimo anksčiau priimtą
įstatymą, leidusį išplėsti dvigubos pilietybės atvejus.
Dvigubos pilietybės įstatymą Seime kuravusi Pasaulio Lietuvių
Bendruomenės (PLB) valdyba kritiškai vertino Seimo narių
prisitaikymą prie Prezidentės diktato. Kad Seime dvigubą pilietybę
įteisinantis įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, balsais parėmė vos
55 Seimo nariai, o reikėjo ne mažiau nei 71 balso. Pritardami
prezidentės veto ir jos pasiūlytoms pataisoms, 65 Seimo nariai balsavo
už, 21 prieš, 40 susilaikė.
2011 m. sausio 5 d. ,,Drauge” išspausdintas PLB valdybos
pirm. Reginos Narušienės straipsnis ,,Lietuvos pilietybės
įstatymas, įsigaliosiantis 2011 m. balandžio 1 d.”, smulkiai
paaiškina dvejus metus trukusį Pilietybės įstatymo kūrimą. Seimo
nariams pradžioje dvigubos pilietybės klausimui entuziastingai
pritarus, laikui bėgant, Seime vyko pažiūrų kaita. Ilgainiui dalis
dvigubos pilietybės rėmėjų lengvai perbėgo į prezidentės pusę, kiti
balsavo ,,susilaikau”. PLB valdyba Seimo narių balsavimo duomenis
sugrupavo pagal politinių partijų pasiskirstymą. Duomenys
ryškiai liudija Seimo narių principinio nusistatymo stoką.
(Minimas R. Narušienės straipsnis yra išspausdintas ir
žurnalo ,,Pasaulio lietuvis” 2011 m. vasario mėn. laidoje.
Norintiems balsavimo duomenis giliau išstudijuoti, nevėlu
straipsnį perskaityti ,,Pasaulio lietuvyje” arba, turint
internetą, ,,Draugo” svetainėje www.draugas.org
(,,Archyvai”).)
Kodėl nebuvo priimtas PLB valdybos siūlytas dvigubos pilietybės
išplėtimo įstatymas? Vienam požiūriui atstovauja Kanadoje
gyvenanti Angelė Lauciūtė, kurios eilėraštis ,,Pilietybės
įstatymo tremtiniams” buvo išspausdintas š. m.
sausio 5 d. ,,Drauge”, šalia R. Narušienės
straipsnio. Pacituosiu du eilėraščio posmus:
Aš laidoju Lietuvą savo –
Skausmingai, kaip motinos širdį.
Ją priešai savi okupavo
Ir mariose vargo prigirdė.
Ji šiandien – kaip kryžius sugriuvęs.
Nedorėliai valdo ir teisia.
Ir nuosprendį skelbia lietuviui –
Neturit į Lietuvą teisės.
Tai kraštutinė pažiūra, dažnai nugirstama iš ne vieno
trečiabangio lūpų. Kiti pareiškia nemažiau poetiškai:
,,Mus Lietuva išdavė – į svetimus kraštus
duoneliauti išvarė.” Kur kas labiau apgalvotai
aiškina PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis: ,,Kad iš
Lietuvos išvažiavę lietuviai galės čia balsuoti, yra tik baimė
mūsų politikų, kurie galvoja, kad ne už juos balsuos”
(,,Draugas”, 2010 m. gruodžio 3 d.).
Nėra abejonės, kad amerikietiškas posakis ,,All politics is
local” (visa politika yra vietos politika) tinka ir Lietuvai. Per
20 nepriklausomybės metų beveik pusei milijono lietuvių emigravus į
užsienį, partijų ir frakcijų vadovai į Lietuvos rinkimuose
balsuojančius emigrantus ima žiūrėti kaip į būsimą (dar iki šiol
nepanaudotą) pavojingą jėgą. Įdomu, kad balsuojant už prezidentės
pateiktą Pilietybės projektą, anksčiau dvigubą pilietybę noriai rėmę
premjeras Andrius Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė balsavo
,,susilaikau”. Sunkiai suprantamas ypač I. Degutienės
,,susilaikymas”, kai šiuo metu visų užsienyje balsuojančių
piliečių balsai yra priskiriami jos atstovaujamai Naujamiesčio
(Vilniaus) rinkiminei apygardai. Matyt, politikės apsispręsta, kad jos
apygardoje balsuojantiems emigrantams sudarant apie 40 proc.
balsuotojų, ,,susilaikymas” būsimuose Seimo rinkimuose problemų
ją perrenkant nesudarys. I. Degutienė be jokios abejonės žino, jog,
renkant paskutinįjį Seimą, balsavo vos apie 13,000 užsienyje gyvenančių
Lietuvos piliečių. Kiek daugiau – apie 15,000 – balsavo
renkant Lietuvos prezidentą paskutiniuose rinkimuose.
Kad dvigubos pilietybės įstatymo nepavyko įteisinti, dalis kaltės
priskirtina ir dabartinei PLB valdybai. Dvejus metus jos vadovautasi
nuostata: ,,Lietuvos Konstitucija suteikia prigimtinę, t. y. gimstant
įgyjamą, teisę į Lietuvos pilietybę lietuvių kilmės asmenims ir jų
palikuonims, ir ji negali būti atimta.” (,,Draugas”, 2011
m. sausio 5 d). Skambi tai frazė, nebūtinai atspindinti Lietuvos
Konstituciją. Kur kas tikslingiau PLB valdyba būtų elgusis, jei
emigrantui, įgijusiam svetimos valstybės pilietybę, teisė likti
Lietuvos valstybės piliečiu būtų sąlygojama ne šūkiu, o
konkrečiais įsipareigojimais Lietuvos valstybei. Nejutau, kad PLB
valdyba ar dvigubos pilietybės įstatymą rėmę Seimo nariai būtų
konkrečiai apie kokius nors įsipareigojimus Lietuvai kalbėję. Kodėl
nereikalauta, kad Lietuvos pilietybę norintys išlaikyti mokėtų
atitinkamus mokesčius? Kaip su Lietuvos paso privalomu periodiniu
atnaujinimu, sumokant mokestį? Gal iš piliečio reikalauti kas
keleri metai pase įregistruojamo privalomo apsilankymo Lietuvoje? (JAV
žalią kortelę turintys gyventojai privalo per nustatytą laikotarpį
sugrįžti į JAV). Ar, įvaikinus vaikus iš Lietuvos, užsieniečiai
tėvai įsipareigotų palaikyti ryšius su vietos lietuvių
bendruomene (iš mažosios raidės). Ar to negalėtų būti
reikalaujama iš užsienyje gyvenančių ir Lietuvos pilietybę
išlaikiusių asmenų? Kodėl nereikalauti, kad svetimų valstybių
pilietybę priėmusių ir Lietuvos pilietybę išlaikusiųjų vaikai
lankytų vietovių lituanistines mokyklas?
PLB siekyje įteisinti dvigubą pilietybę taip pat pasigedau motyvacijos.
Kodėl Lietuvos žmonėms nebuvo pristatyti ekonominiai rodikliai,
liudijantys lietuvių stambią ekonominę paramą Lietuvoje likusiems
artimiesiems? Ta parama, ypač dabartinio ekonominio nuosmukio metu,
Lietuvai reikšminga. Pagaliau, ar PLB valdyba teisingai elgėsi
nekreipdama dėmesio į žymiųjų Sąjūdžio vadovų Vytauto Landsbergio ir
Romualdo Ozolo nepritarimą dvigubą pilietybę įteisinti?
Siekiant dvigubos pilietybės įteisinimo, skaudžiai kliūna PLB valdybos
neatsižvelgimas į priesaiką, kurią duoda priimantys JAV pilietybę.
Priesaikos pirmieji sakiniai skamba taip: ,,Šiuo aš
prisiekiu, kad aš neabejotinai ir visiškai
išsižadu ir atsisakau bet kokios ištikimybės bei
atsidavimo bet kokiam užsienio princui, valdovui, valstybei ar
suverenui, kuriam aš priklausiau, būdamas valdiniu ar
piliečiu...”. PLB valdyboje esantys JAV piliečiai privalėjo apie
tai pagalvoti.
Ar nebūtų tikslingiau Seimui, bendradarbiaujant su PLB, sukurti ką nors
panašaus, kas daroma kaimyninėse valstybėse, – ,,lietuvio
kortą”, suteikiančią lietuvių kilmės išeiviams didžiąją
dalį Lietuvos gyventojų turimų pilietinių teisių – prieinamą
akademinį mokslą, bevizį lankymąsi Lietuvoje, teisę papigintai naudotis
valdžios teikiamomis paslaugomis, galimybę įsigyti ūkio ir miško
paskirties žemę ir t. t. Vertėtų atsisakyti teisės balsuoti Seimo ir
prezidento rinkimuose. Tuo klausimu sprendimas priklauso nuolat
krašte gyvenantiems, o ne laikinai jame apsilankantiems.
Emigrantui ar jo atžaloms ilgainiui apsigyvenus Lietuvoje, Lietuvos
pilietybė galėtų būti atkurta ar naujai įteisinta per vienerius metus
ar net ir trumpesnį laiką.
Noriu pasidalinti prieš daugelį metų man papasakotu pokalbiu
tarp Cicero telkinyje gyvenusio žymaus politiko prel. Mykolo
Krupavičiaus ir jo sutikto kaimyno. ,,Aš amerikonas!”,
– M. Krupavičiui lietuviškai pasididžiavo kaimynas. ,,O
kodėl tu amerikonas?”, – paklausė Krupavičius. ,,Todėl, kad
gimiau Amerikoje.” Krupavičius: ,,O kuo būtum, jeigu būtum gimęs
tvarte? Ar būtum... kiaulė?”
Pagyvenę Amerikoje įsitikinome, kad lietuviais mūsų nepadaro gimimas
Lietuvoje, lietuviai tėvai ar plačiašakis šeimos
geneologinis medis. Jei taip būtų, mūsų laikraščių
prenumeratorius skaičiuotume šimtais tūkstančių, į lietuvių
bažnyčias sekmadieniais skubėtume, kad spėtume gauti vietą atsisėsti.
Praskubantys metai ir amerikietiško gyvenimo įtaka neigiamai
veikia kiekvieną iš mūsų. Tačiau lietuvybės išlaikymo
pavyzdžių ne trūksta visose mūsų emigracinėse bangose. Tai nutautėjimui
nepasiduodantys lietuviai. Jie žino, kad tik būdami ištikimais
savam paveldui, lietuvių tradicijoms ir remdami atkurtą Lietuvos
valstybę, pajėgsime išlikti gyvais sau ir Tėvynei Lietuvai.
Galima išlikti lietuviais ir be dvigubos pilietybės!
Algimantas S. Gečys –
inžinierius, spaudos bendradarbis, veiklus JAV LB ir PLB darbuotojas.
Trimis skirtingais laikotarpiais (iš viso aštuonerius
metus) yra buvęs JAV LB Krašto valdybos pirmininku.