Kaziuko mugė

NIJOLĖ NAUSĖDIENĖ

Sakoma: ,,Per Grabnyčias gaidys nuo stogo lašais atsigeria, o per Šv. Kazimierą – veršis.” Vadinasi, keliai jau pabiurę – nei rogėmis, nei ratais nepravažiuosi. Ši diena dar buvo laikyta vyturėlio švente, o ,,nuo jo giesmės sniegas tirpsta ir pavasaris prasideda”. Tokie spėliojimai buvo taikomi seniau, o mums šis sekmadienis išaušo nuostabiu pavasario rytu, kas Kaziuko mugės rengėjams ir lankytojams buvo didžiausia Dievo palaima. Ankstyvą rytą visi skubėjo pirmiausia atiduoti pagarbą Dievui, o paskui eiti į mugės atidarymą. Tad prie Pasaulio lietuvių centro, Lemont, IL, jau nuo ankstyvo ryto miestelio policija reguliavo automobilių pastatymą, žiūrėjo tvarkos. Vėliau atvykę turėjo statyti automobilius toliau esančioje sporto aikštėje, o iš ten, jei nenorėjo pėstute eiti, buvo vežami specialiais autobusiukais. Centro administracija ir tuo pasirūpino! Tačiau tokį gražų rytą, saulutei šviečiant, daug kas sausais keliukais link centro žingsniavo patys.

Nuo seno lietuvių skautų organizacija išeivijoje ruošdavo Kaziuko muges. Amerikoje tai buvo jos didžiausias kasmetinis renginys. Visus metus skautai jam ruošdavosi: drožinėjo, kalinėjo, ruošė įvairius rankdarbius, dažė margučius, o jų mamos kepė tortus, pyragus, kugelius, virė cepelinus, prigamindavo tūkstančius koldūnų. Bet taip buvo seniau – dar Jaunimo centre. Atėjo nauja gadynė. Šiandien skautai šią mugę rengia kartu su mūsų prekybininkais, ir ji tampa tikru prekymečiu, panašiai kaip Vilniuje. Manoma, kad Kaziuko mugės atsirado po to, kai Šv. Kazimiero palaikai buvo perkelti į Katedrą (1636 m.), ir čia prasidėjo atlaidai, kurie sutraukdavo daug maldininkų. Tuo metu turgus buvo pačioje Katedros aikštėje, o tik vėliau persikėlė į Lukiškių aikštę, kur išaugo į trijų dienų mugę. Gerai, kad PLC turi tokią didžiulę sporto salę, galinčią visus sutalpinti.

 Mugės atidarymas prasidėjo 10 val. ryto, o kadangi jos sumanytojai ir pagrindiniai šeimininkai yra skautai, tai skautams akademikams ir suteikta garbė ją atidaryti. Akademikų skautas tėvas Antanas Saulaitis, SJ sukalbėjo maldą, Erika Brooks tarė sveikinimo žodį ir pristatė garbingus svečius, o Ričardas Chiapetta perkirpo kaspiną. Visas skautų akademikų ir svečių būrys kartu su Lietuvos Respublikos generaliniu konsulu Marijumi Gudynu, pasveikino atskirai kiekvieną skautų tuntą, o skautai garsiais šūkiais atsiliepė į pasveikinimus. Tai buvo įspūdingas atidarymas. Ir nors į mugę gausiai įsiliejo mūsų prekybininkai, skautai buvo ir bus tikri jos šeimininkai, o mugėje visados bus gyva skautiška dvasia.

 Salėje palei sienas vietas buvo užėmę atskiri skautų tuntai: ,,Lituanikos”, ,,Aušros vartų/Kernavės”, jūrų skautai bei įvairūs skautų būreliai su draugovėmis. Kiekvienas tuntas ant stalų buvo išdėliojęs medžio dirbinių, pačių skaučių sukurtų papuošalų, įvairių suvenyrų, žvakių, žvakidžių ir, kaip pridera mugėje – riestainių. Salės gale laukė įvairūs žaidimai, galėjai išbandyti laimę loterijoje. Veikė ir J. A. Vaičiūnienės būrelio skautininkių suorganizuotas ,,Gražinos” garažas. Lietuvių Fondo salėje skautų valgykla gausiems lankytojams siūlė lietuviškus patiekalus. ,,Bočių menėje” galėjai paskanauti skaučių keptų tortų, pyragaičių ir kitų saldumynų, atsigerti jų paruoštų gėrimų, kavos.

 Na, o vestibiulyje irgi vyravo skautiška dvasia, nes mažieji skautukai, vadovų padedami, čia įsirengė savo prekystalius ir siūlė lankytojams pačių pagamintus inkilus, papuošalėlius, marškinėlius, o taip pat – ,,Šaknų alaus” su vietoje iškeptomis dešrelėmis.

 Prekybininkų stalai buvo išsidėstę salės viduryje. Jų buvo labai daug, ir kiekvienas siūlė pačių įvairiausių ir įmantriausių prekių. Čia buvo visko: nuo naminių šakočių, sūrių, naminės duonos, kitų maisto produktų iki gražiausio krištolo, papuošalų, knygų, gintaro dirbinių, paveikslų ir rankų darbo mezginių. Mugėje tikrai buvo verta apsilankyti, akis paganyti ir įsigyti ne vieną gražų bei vertingą daiktelį.

 Šiais metais nutariau bendrai apžvelgti visą mugę, nes būtų sunku aptarti kiekvieną dalyvavusį būrelį, nenuskriaudžiant kito. Visur jautėsi įdėta daug darbo, visi buvo rimtai pasiruošę, taigi didžiausia pagarba tenka visiems skautų vadovams, skautams ir mūsų darbštiems prekybininkams. Dėkojame ir PLC administracijai, kuri įdėjo daug darbo, paruošdama salę, suburdama prekybininkus ir palaikydama tvarką. Patiems skautams palinkėkime gero vėjo – tegul jis jiems padės toliau tarnauti Dievui ir Tėvynei









Dainos Čyvienės nuotraukos