Rusijos nepakeisi nei Briuselyje, nei Washington, DC
ROSSETA VINGEVIČIŪTĖ-WILBUR
Net ir Washington, DC – didžiosios pasaulio politikos sostinėje
– nedažnai pamatysi JAV Kongreso narius bei senatorius, Europos
Parlamento ir Rusijos Dūmos narius, kartu viešai kalbančius apie
tai, kaip padėti Rusijos opozicijai. Ir tos pačios opozicijos atstovams
girdint.
Kovo 4 dieną Senate vykęs forumas „Naujas požiūris ar verslas
kaip įprasta? JAV–ES–Rusijos santykiai po Putin
susidorojimo” buvo vienas iš tų retų atvejų. Per
paskutinius kelis mėnesius ir Rusijoje, ir JAV buvo priimti įstatymai,
kurie liudija, jog žadėtas JAV ir Rusijos santykių ,,perkrovimas”
(,,reset”) tikrai neįvyko.
JAV Kongresas priėmė ir prezidentas Barack Obama pasirašė
„Magnitsky įstatymą”. Pagal šį teisės aktą bus
įšaldytos sąskaitos ir uždrausta atvykti į JAV Rusijos
pareigūnams, kurie kaltinami prisidėję prie teisininko Sergej Magnitsky
mirties 2009 m. Maskvos Butyrkų kalėjime. Kaip atsaką į tai, Rusijos
Dūma uždraudė amerikiečiams įvaikinti rusų vaikus, nors
našlaičių dalia Rusijos vaikų namuose – tragiška.
JAV žmogaus teisių gynėjus ir nevyriausybines organizacijas ypač
pribloškė Rusijos Dūmos patvirtintas taip vadinamas
„užsienio agentų” įstatymas, pagal kurį nevyriausybinės
organizacijos, gaunančios finansavimą iš užsienio, vadinamos
„užsienio agentais”. Forume kalbėjusi Liudmila Aleksejeva,
garsiausia Rusijos žmogaus teisių aktyvistė, Maskvos Helsinkio grupės
pirmininkė, pasiūlyta Nobelio taikos premijai gauti,
išaiškino tiesiog siurrealistinę „užsienio
agentų” įstatymo logiką.
Rusijos verslininkai nedrįsta remti prezidentą Vladimir Putin ar
Kremliaus politiką kritikuojančias organizacijas ar žiniasklaidos
priemones, taigi nevyriausybinėms Rusijos organizacijoms tarsi
leidžiama veikti, bet paramos gauti negalima. Jeigu nori gauti paramą,
tuomet turi registruotis „užsienio agentais”, bet mes visi
žinome, kas laukia užsienio agentų Rusijoje. Aleksejeva sakė, jog
Rusijos Helsinkio grupės – bene seniausios ir geriausiai žinomos
Rusijos žmogaus teisių organizacijos – taryba nutarė, jog grupė
negali registruotis kaip „užsienio agentė”, nes yra kitas
įstatymas, pagal kurį negalima pateikti melagingos informacijos apie
save. Kadangi Rusijos Helsinkio grupės nariai nėra užsienio agentai,
tokiais jie negali registruotis.
Kaip sakoma, „Rusijos protu nesuvoksi”. Nei prie caro, nei
prie Lenin, nei prie Stalin, nei prie Putin. Siurrealistinė ir Rusijos
Dūmos deputato Dmitrij Gudkov istorija. Gudkov – vienas iš
aštuonių Dūmos deputatų, balsavusių prieš įstatymą,
draudžiantį amerikiečiams įvaikinti rusų našlaičius. Jis
pasakojo, jog apsilankė amerikiečių šeimose, kurios augina
Rusijoje įvaikintus našlaičius, ir dėkojo joms už tiems vaikams
suteiktą globą ir galimybes gerai gyventi.
Tačiau Rusijos žiniasklaidoje Gudkov vadinamas amerikiečių statytiniu,
mat, prieš atvykdamas į Washington, DC, jis susitiko su JAV
ambasadoriumi Maskvoje. Bet ,,amerikiečių statytiniu”
apšaukto Dmitrij Gudkov tėvas Genadij Gudkov yra KGB atsargos
pulkininkas, nūnai viešai kritikuojantis kitą buvusį
aukštą KGB karininką – prezidentą Vladimir Putin. Kone
dvigubi agentai išeitų. Būtų juokinga, jei tai nebūtų
iškreipta, bet labai tikra Rusijos realybė.
Forume kalbėjęs Europos Parlamento viceprezidentas Edward McMillan
Scott teigė, jog į Europos Sąjungą įsiliejus naujoms narėms iš
Rytų bei Centrinės Europos (taigi ir Lietuvai), demokratijos Rusijoje
tema vis dažniau keliama ir Europoje. Tačiau europarlamentaras nuolat
kartojo, jog 27 ES valstybėms narėms praktiškai neįmanoma
susitarti dėl vieningos nuomonės Rusijos atžvilgiu. Mat vienos
šalys pernelyg daug priklauso nuo rusiškos naftos ir
dujų, o kitos – nuo Rusijos turtuolių pinigų.
Europarlamento narė, buvusi Estijos užsienio reikalų ministrė Kristiina
Ojuland pateikė Kipro pavyzdį. Nedidelė Pietų Europos valstybė
bankrutuotų, jei ne turtingi rusai, todėl aišku, jog Kipro
atstovai apie žmogaus teisių problemas Rusijoje Europos Parlamente
tikrai nekalbės. Ir ne jie vieni.
Tačiau Europoje yra ir kitokia nuomonė. Liberalų ir demokratų sąjungos
už Europą (ALDE) pirmininkas Guy Verhofstadt, kuris pats dalyvavo
viename iš didžiausių protestų mitingų Maskvoje, emocionaliai
kritikavo Rusiją ir siūlė nustoti apsimetinėti, jog ten viskas yra
tvarkoje. Verhofstadt labai teisingai pastebėjo, jog Rusijos negalima
pakeisti nei Briuselyje, nei Washington, DC, tačiau galima parodyti
Rusijos opozicijai, jog demokratinis pasaulis yra jos pusėje.
Beje, Verhofstad politikos patarėjas yra šaunus jaunas lietuvis
Renaldas Vaisbrodas. Kaip sakoma, kur pasisuksi, ten lietuvį sutiksi.
Perpildytoje Senato auditorijoje, kur vyko forumas, tarp kelių
šimtų žmonių du lietuviai susėdo šalia vienas kito, nors
su Renaldu iki šiol ir nebuvome pažįstami. Lietuvai (ir Europai)
labai naudinga, kad įtakingam Europos parlamentarui patarinėja
lietuvis, puikiai žinantis Rusijos politikos ypatumus.