Rusijos nepakeisi nei Briuselyje, nei Washington, DC


ROSSETA VINGEVIČIŪTĖ-WILBUR

Net ir Washington, DC – didžiosios pasaulio politikos sostinėje – nedažnai pamatysi JAV Kongreso narius bei senatorius, Europos Parlamento ir Rusijos Dūmos narius, kartu viešai kalbančius apie tai, kaip padėti Rusijos opozicijai. Ir tos pačios opozicijos atstovams girdint.

Kovo 4 dieną Senate vykęs forumas „Naujas požiūris ar verslas kaip įprasta? JAV–ES–Rusijos santykiai po Putin susidorojimo” buvo vienas iš tų retų atvejų. Per paskutinius kelis mėnesius ir Rusijoje, ir JAV buvo priimti įstatymai, kurie liudija, jog žadėtas JAV ir Rusijos santykių ,,perkrovimas” (,,reset”) tikrai neįvyko.

JAV Kongresas priėmė ir prezidentas Barack Obama pasirašė „Magnitsky įstatymą”. Pagal šį teisės aktą bus įšaldytos sąskaitos ir uždrausta atvykti į JAV Rusijos pareigūnams, kurie kaltinami prisidėję prie teisininko Sergej Magnitsky mirties 2009 m. Maskvos Butyrkų kalėjime. Kaip atsaką į tai, Rusijos Dūma uždraudė amerikiečiams įvaikinti rusų vaikus, nors našlaičių dalia Rusijos vaikų namuose – tragiška.

JAV žmogaus teisių gynėjus ir nevyriausybines organizacijas ypač pribloškė Rusijos Dūmos patvirtintas taip vadinamas „užsienio agentų” įstatymas, pagal kurį nevyriausybinės organizacijos, gaunančios finansavimą iš užsienio, vadinamos „užsienio agentais”. Forume kalbėjusi Liudmila Aleksejeva, garsiausia Rusijos žmogaus teisių aktyvistė, Maskvos Helsinkio grupės pirmininkė, pasiūlyta Nobelio taikos premijai gauti, išaiškino tiesiog siurrealistinę „užsienio agentų” įstatymo logiką.

Rusijos verslininkai nedrįsta remti prezidentą Vladimir Putin ar Kremliaus politiką kritikuojančias organizacijas ar žiniasklaidos priemones, taigi nevyriausybinėms Rusijos organizacijoms tarsi leidžiama veikti, bet paramos gauti negalima. Jeigu nori gauti paramą, tuomet turi registruotis „užsienio agentais”, bet mes visi žinome, kas laukia užsienio agentų Rusijoje. Aleksejeva sakė, jog Rusijos Helsinkio grupės – bene seniausios ir geriausiai žinomos Rusijos žmogaus teisių organizacijos – taryba nutarė, jog grupė negali registruotis kaip „užsienio agentė”, nes yra kitas įstatymas, pagal kurį negalima pateikti melagingos informacijos apie save. Kadangi Rusijos Helsinkio grupės nariai nėra užsienio agentai, tokiais jie negali registruotis.

Kaip sakoma, „Rusijos protu nesuvoksi”. Nei prie caro, nei prie Lenin, nei prie Stalin, nei prie Putin. Siurrealistinė ir Rusijos Dūmos deputato Dmitrij Gudkov istorija. Gudkov – vienas iš aštuonių Dūmos deputatų, balsavusių prieš įstatymą, draudžiantį amerikiečiams įvaikinti rusų našlaičius. Jis pasakojo, jog apsilankė amerikiečių šeimose, kurios augina Rusijoje įvaikintus našlaičius, ir dėkojo joms už tiems vaikams suteiktą globą ir galimybes gerai gyventi.

Tačiau Rusijos žiniasklaidoje Gudkov vadinamas amerikiečių statytiniu, mat, prieš atvykdamas į Washington, DC, jis susitiko su JAV ambasadoriumi Maskvoje. Bet ,,amerikiečių statytiniu” apšaukto Dmitrij Gudkov tėvas Genadij Gudkov yra KGB atsargos pulkininkas, nūnai viešai kritikuojantis kitą buvusį aukštą KGB karininką – prezidentą Vladimir Putin. Kone dvigubi agentai išeitų. Būtų juokinga, jei tai nebūtų iškreipta, bet labai tikra Rusijos realybė.

Forume kalbėjęs Europos Parlamento viceprezidentas Edward McMillan Scott teigė, jog į Europos Sąjungą įsiliejus naujoms narėms iš Rytų bei Centrinės Europos (taigi ir Lietuvai), demokratijos Rusijoje tema vis dažniau keliama ir Europoje. Tačiau europarlamentaras nuolat kartojo, jog 27 ES valstybėms narėms praktiškai neįmanoma susitarti dėl vieningos nuomonės Rusijos atžvilgiu. Mat vienos šalys pernelyg daug priklauso nuo rusiškos naftos ir dujų, o kitos – nuo Rusijos turtuolių pinigų.

Europarlamento narė, buvusi Estijos užsienio reikalų ministrė Kristiina Ojuland pateikė Kipro pavyzdį. Nedidelė Pietų Europos valstybė bankrutuotų, jei ne turtingi rusai, todėl aišku, jog Kipro atstovai apie žmogaus teisių problemas Rusijoje Europos Parlamente tikrai nekalbės. Ir ne jie vieni.

Tačiau Europoje yra ir kitokia nuomonė. Liberalų ir demokratų sąjungos už Europą (ALDE) pirmininkas Guy Verhofstadt, kuris pats dalyvavo viename iš didžiausių protestų mitingų Maskvoje, emocionaliai kritikavo Rusiją ir siūlė nustoti apsimetinėti, jog ten viskas yra tvarkoje. Verhofstadt labai teisingai pastebėjo, jog Rusijos negalima pakeisti nei Briuselyje, nei Washington, DC, tačiau galima parodyti Rusijos opozicijai, jog demokratinis pasaulis yra jos pusėje.

Beje, Verhofstad politikos patarėjas yra šaunus jaunas lietuvis Renaldas Vaisbrodas. Kaip sakoma, kur pasisuksi, ten lietuvį sutiksi. Perpildytoje Senato auditorijoje, kur vyko forumas, tarp kelių šimtų žmonių du lietuviai susėdo šalia vienas kito, nors su Renaldu iki šiol ir nebuvome pažįstami. Lietuvai (ir Europai) labai naudinga, kad įtakingam Europos parlamentarui patarinėja lietuvis, puikiai žinantis Rusijos politikos ypatumus.