pix
Jaunų kūrėjų akiratyje – Šaltojo karo istorija
Lietuviško filmo premjera Čikagoje, ,,Gene Siskel Film Center”


RAMUNĖ LAPAS

Jau keletą pavasarių iš eilės Čikagos ,,Gene Siskel Film Center” vykstančioje didžiausioje Šiaurės Amerikoje europinio kino šventėje pristatomi Lietuvos kino kūrėjų darbai. Šiemetiniame 15-ame Europos Sąjungos šalių kino festivalyje dalyvauja visos 27 ES priklausančios šalys su 65 filmais, kurių visi – Čikagos premjeros. Lietuvai atstovauja režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmas ,,Kai apkabinsiu tave” (,,Back to Your Arms”). Jis ,,Gene Siskel” centre bus rodomas kovo 17 ir 21 dienomis.

,,Kai apkabinsiu tave” premjera įvyko prieš metus kovo 28 d. Varšuvoje, mat filmas yra ,,Uljanos Kim studijos” ir ,,Studio Filmowe TOR” (Lenkija) bendras darbas. Rudenį pagrindiniuose Lietuvos kino apdovanojimuose ,,Sidabrinė gervė 2011” Vildžiūno filmas surinko net aštuonias statulėles.

Projektas tarptautinis ir šeimyninis

,,Kai apkabinsiu tave” – tarptautinis projektas, kurį kuriant dalyvavo lenkų ir vokiečių prodiuseriai, filmavosi vokiečių aktoriai, tarp jų – garsioji Margarita Broich. Tuo pačiu tai savotiškas šeimyninis filmas. Kūrėjų komandoje – ne tik vyro-žmonos (rež. Kristijono Vildžiūno ir prodiuserės Uljanos Kim) duetas; joje dalyvauja ir jaunesnioji Uljanos sesuo Galina Kim (vykdančioji prodiuserė) bei jaunesnysis Kristijono brolis aktorius Mykolas Vildžiūnas (režisieriaus padėjėjas). Beje, tokia šeimyninė komanda susiklijavo filmuojant pirmąją Vildžiūno pilno metražo juostą ,,Nuomos sutartis”. Mykolui ir Galinai tai buvo pirmasis prisilietimas prie kino kūrybos ir gamybos, o Kristijonas ir Uljana kartu dirba nuo 1995 metų.

Žinoma prodiuserė, 1997 m. Vilniuje įsteigusi ,,Uljanos Kim studiją”, Uljana Maskvos kino institute baigė Kinotyros fakultetą. Prodiusere tapo iš reikalo: ,,Lietuvoje jų nebuvo, kažkam teko išradinėti dviratį”, – aiškino ji. Pirmas projektas – Valdo Navasaičio ,,Kiemas” – prasidėjo nuo prodiuserių paieškos, o baigėsi filmo pristatymu Kanuose. ,,Tuomet, 1999-aisiais, man tai pasirodė visiškai natūralu, – prisiminė Uljana. – Tik vėliau supratau, kad taip atsitinka toli gražu ne visada.” Galina, sesers žodžiais, – ,,pagrindinis žmogus mūsų studijoje, nepakeičiama praktiškai jokiame kino gamybos etape”. Nors Uljana turi nemažą įdirbį, kuriant filmus su kitomis šalimis, deja, dabar, pasak jos, ,,anksčiau veikę bendradarbiavimo mechanizmai stringa, nes gyvename Europos Sąjungos finansinio nuosmukio laikais”. Vis dėlto prodiuserė mano, jog didesnio biudžeto filmams bendradarbiavimas su kitomis šalimis būtinas – be lenkų paramos ,,Kai apkabinsiu tave” nebūtų nufilmuotas (filmo koprodiuseris – garsus lenkų režisierius ir prodiuseris Krzysztof Zanussi). ,,Tačiau sudominti kitų šalių prodiuserius originaliu scenarijumi nėra lengva, – sako ji. – Atsirado net toks terminas kaip ‘europudingas’, t. y. filmas, kuris yra specialiai nukreiptas į bendrą gamybą, tačiau stokoja originalumo.”

pix
Režisierius Kristijonas Vildžiūnas.

Čikagai artimas filmas

Kristijonas Vildžiūnas Lietuvos muzikos akademijos Teatro ir kino fakultete baigė režisūrą (kurso vadovai buvo Henrikas Šablevičius ir Vytautas Čibiras). Jis žinomas kaip trijų trumpo metražo (,,Likusios dienos”, 1995, ,,Biblioteka”, 1997 ir ,,9 vartų miestas”, 1999) ir trijų pilno metražo filmų režisierius. Minėtosios ,,Nuomos sutarties” (2002) pasaulinė premjera įvyko Venecijos kino festivalio konkursinėje programoje ,,Prieš srovę”. Antro pilno metražo filmo ,,Aš esi tu” (2006) pasaulinė premjera įvyko Kanų festivalio oficialioje programoje ,,Ypatingas žvilgsnis”.

Scenarijus visiems savo filmams K. Vildžiūnas rašo pats, nes tiki, jog kino scenarijus yra ,,neatskiriama ir viena iš svarbiausių kino audinio dalių”. Filmo ,,Kai apkabinsiu tave” pirmasis scenarijaus juodraštis buvo parašytas dar 1995 metais. Jo pagrindą sudaro tikra istorija iš žinomų meno pasaulyje žmonių – režisieriaus Romualdo Juknevičiaus ir aktorės, dailininkės Dalios Juknevičiūtės – gyvenimo. Berlyne 1961 metais (prieš pat iškylant Berlyno sienai) bando susitikti iš sovietinės Lietuvos atvykęs tėvas Vladas (Andrius Bialobžeskis) ir į Vakarus emigravusi dukra Rūta (pirmasis Elžbietos Latėnaitės aktorinis darbas pilno metražo filme). ,,Tokios istorijos kaip Juknevičiūtės Sovietų Sąjungoje buvo neprieinamos – nebent galėjai išgirsti jas perduodamas iš lūpų į lūpas tarp savų žmonių, – dalinasi mintimis filmo režisierius ir scenaristas. – 1992 metais viename žurnale atspausdintas Juknevičiūtės laiškas atvėrė naują požiūrio į istoriją perspektyvą. Pasirodo, buvo žmonių, kurie bandė padaryti, atrodytų, neįmanomą dalyką – rasti įtrūkimus geležinėje uždangoje ir pro juos prasiskverbti. Natūralu, kad Juknevičiūtės prisiminimai žadino vaizduotę, tačiau ankstyvaisiais nepriklausomybės metais tokias istorijas vis dar tyliai saugojo paprastam mirtingajam neprieinami KGB archyvai. Prireikė penkiolikos metų, kol jie virto filmu, ir naujas požiūris į mūsų istoriją pasiekė platesnę auditoriją.”

Filmo tema Čikagos lietuviams turėtų būti ypač ,,arti kūno” – juk Rūtos prototipė aktorė, režisierė, dailininkė Dalia Juknevičiūtė čia gyveno ir kūrė. Deja, neilgai. Tragiškas ir trumpas buvo tiek jos, tiek jos vyro poeto Algimanto Mackaus gyvenimas: Mackus žuvo autoavarijoje 1964 m., būdamas vos 32jų, Juknevičiūtė – 1975 m., nesulaukusi savo 40-ojo gimtadienio.

Filmavimo iššūkiai

Kūrėjai pasakojo, kad medžiaga filmui buvo rankiojama po kruopelytę iš įvairių šaltinių. ,,Mes labai stebėjomės, – sakė režisierius, – kad šiuos įvykius vis dar gaubia paslapties skraistė. Daugelį dalykų teko nuspėti iš amžininkų ir liudininkų nutylėjimų arba išgauti iš prieštaringų liudijimų fragmentų. Netgi pačiame Juknevičiūtės prisiminimų laiške yra keli mįslingi nutylėjimai, kurie davė kryptį mūsų tyrinėjimams. Nors mes taip ir neišsiaiškinome keleto svarbių šio detektyvo detalių, tyrinėjimai padėjo mums suprasti epochą, atkurti savo nežinomybe bauginančią to laiko nuotaiką”.

Pasakojimo veiksmas vyksta 1944 m. Kaune ir 1961 metais Vokietijoje. Filmas, tarsi dėlionė, sudarytas iš mažų autentiškų fragmentų. Dingusiai epochai atkurti nebuvo naudojamos skaitmeninės technologijos. Filmuota didžia dalimi Kaune. ,,Filmavimo vietos ir kampai buvo pririšti prie kitų vietų, o kartais – prie archyvinės medžiagos fragmentų, todėl filmavimas turėjo būti itin kruopščiai suplanuotas, – pasakojo Uljana. – Kai kurios scenos, pvz., pabaiga, buvo filmuojamos ir Kaune, ir Berlyne – tai ypač apsunkino filmo gamybą.” Pasak kūrėjų, svarbiausios kadre buvo autentiškos detalės, daiktai, kurių paieškai jie skyrė labai daug dėmesio ir jėgų ir kuriais ,,apgyvendindavo” laikmečio prasme neutralias filmavimo vietas.

Pažadėtoji žemė

Vildžiūno filmas ,,Kai apkabinsiu tave” šiemet dalyvavo JAV kino akademijos ,,Oscar” apdovanojimų atrankoje geriausio užsienio filmo kategorijoje. Nors lietuviškas filmas nepateko į paskutinį laimingųjų sąrašą, svarbu šią pristatymo tradiciją tęsti ir nuolat būti pasauliniame kino žemėlapyje. ,,Oscar” apdovanojimuose nepasisekė, tačiau kelionė į JAV filmo kūrėjams buvo reikšminga kitais atžvilgiais. ,,Amerika mūsų filmui tapo it pažadėtoji žemė, – džiaugėsi Uljana Kim. – Čia susiradome pardavimo agentą ‘The Films Sale Company’, kuris pradėjo platinti filmą festivaliuose visame pasaulyje. Amerikos žiūrovai sutiko filmą su dideliu susidomėjimu ir tema jiems, skirtingai nei Vakarų Europos žiūrovui, pasirodė suprantama ir įdomi.”

,,Kai apkabinsiu tave” – bene ,,dokumentiškiausias” Vildžiūno filmas, nes jį kuriant autentiškumo kadre principas buvo labai svarbus. Kai kas, pasižiūrėjęs filmą, net pavadino jį dokumentiniu – esą ,,viskas taip ir buvo, kaip jame vaizduojama”. Be minėtų aktorių Elžbietos Gabrėnaitės ir Andriaus Bialobžeskio, jame taip pat nusifilmavo Jurga Jutaitė (Rūtos draugė Auksė), Giedrius Arbačiauskas (žurnalistas Juozas Aleksandravičius), Aleksas Kazanavičius (kultūrinių ryšių su emigrantais draugijos ,,Rodina” darbuotojas Petrovas) ir kt.


pix
pix

pix
Scenos iš filmo ,,Kai apkabinsiu tave”.


Filmas „Kai apkabinsiu tave” bus rodomas kovo 17 d., šeštadienį, 4:45 val. p. p. ir kovo 21 d., trečiadienį, 8:15 val. v. ,,Gene Siskel Film Center” (164 North State Street, Chicago, Illinois 60601). Daugiau informacijos rasite internete: www.siskelfilmcenter.org/eufilmfest2012. Bilietai parduodami per Ticketmaster tel. 800-982-2787 arba interneto svetainėje www.ticketmaster.com bei ,,Gene Siskel Film Center” bilietų kasoje.