Prof. Vytautas Klemas (k.) su prof. Jurgiu Staniškiu vadovauja sekcijai. V. Klemo nuotr.

Jūriniame slėnyje turėtų susivienyti mokslas ir verslas

LORETA TIMUKIENĖ

XIV Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume nemažai dėmesio buvo skirta gamtos ir aplinkosaugos temoms. Neatsitiktinai ne vienas pranešėjas gvildeno su jūra susijusius klausimus ir problemas – juk Lietuva dažnai vadinama jūrine valstybe.

Kaip pastebėjo University of Delaware  profesorius Vytautas Klemas, kartu su prof. Jurgiu Staniškiu vadovavęs jūros, gamtos ir aplinkosaugos sekcijoms, šiųmetinio simpoziumo pranešimai buvo tarptautinio lygio, vyko įdomios diskusijos. Profesorius sakė, kad visuomet tokiuose renginiuose tarp jų dalyvių užsimezga naujos pažintys, kurių rezultatas – bendri projektai. To iš tiesų ir siekiama, į simpoziumą kviečiant specialistus, atstovaujančius kuo įvairesnėms sritims, įstaigoms ir organizacijoms.

Tarp pranešėjų – ir jauni mokslininkai

Jau ne pirmą kartą simpoziume dalyvaujantis mokslininkas sakė, kad simpoziumas tampa vis ,,lietuviškesnis” – pastaraisiais metais į šį renginį atvyksta daugiau mokslininkų iš Lietuvos. V. Klemą maloniai nustebino ir tai, jog net ir čia, Jungtinėse Valstijose gimę, lietuviškas šaknis turintys mokslininkai savo pranešimus skaitė lietuviškai.

Profesorius džiaugėsi, kad tarp pranešėjų buvo galima pamatyti ne vieną jauną mokslininką. V. Klemas paminėjo dr. Laurą Dzelzytę, kuri skaitė pranešimą apie klimato pasikeitimus Lietuvoje. Jungtinėje Karalystėje keletą metų gyvenusi aktyvi kovotoja prieš klimato kaitą L. Dzelzytė 2007 m. buvo pripažinta viena iš 35 įtakingiausių jaunų pasaulio verslininkių. Taip ją įvertino tarptautinis žurnalas „World Business” ir susivienijimas „Shell”. Praėjusiais metais L. Dzelzytei buvo įteiktas „LT tapatybės” apdovanojimas už idėjas ir veržlumą garsinant Lietuvą. Ji yra viena iš projekto ,,GreenIndex” sumanytojų.

Kalbėdama simpoziume L. Dzelzytė pabrėžė būtinybę suderinti ekonominę plėtrą ir kovą su klimato kaita. Pasak jos, vienas iš paprasčiausių aplinkos apsaugos būdų – tiesiog riboti vartojimą. Neseniai spaudoje pasirodė pranešimas, kad L. Dzelzytė paskirta Aplinkos ministro patarėja, tad jai savo darbe teks dar ne kartą susidurti su simpoziume nagrinėtomis aplinkosaugos problemomis.

Pati jūra nėra problema

Kitas jaunas pranešėjas – Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto Geofizinių mokslų katedros daktaras Nerijus Blažauskas. Jis tyrinėja Baltijos jūros dugną, domisi planuojamo Klaipėdos jūros slėnio galimybėmis. N. Blažauskas, kaip ir L. Dzelzytė, yra daugelio tarptautinių simpoziumų dalyvis. Jaunas mokslininkas skaitė pranešimą apie Baltijos jūros būklę ir ateities darbus.
N. Blažausko nuomone, pati jūra nėra problema – ji yra gyvas organizmas, problemas sukuria žmonės. Pranešėjas pasidžiaugė, kad pastaruoju metu žmonės vis labiau supranta, jog jų neapgalvota veikla kenkia ne tik gamtai, bet atsisuka ir prieš juos pačius. Aplinkosaugininkų, įvairių visuomeninių organizacijų pastangomis aplinkos taršą pavyksta sumažinti. Nemažai dėmesio N. Blažauskas savo pranešime skyrė daug diskusijų visuomenėje ir spaudoje sukėlusiam vadinamam mokslo slėnių projektui.
Tikimasi ir užsienio investicijų

Į integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio), skirto Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai, kūrimą ketinama investuoti 240 mln. Lt. Jūrinio slėnio kūrimui bus pasitelktos ES, verslininkų lėšos. Kaip rašoma Vyriausybės nutarime dėl Jūrinio slėnio kūrimo, šis projektas sukurs jūrinių žinių ekonomikos branduolį, sutelkdamas teritoriškai išsibarsčiusias jūrinio mokslo ir studijų įstaigas, jų padalinius. Bus sudarytos sąlygos glaudesniems jūrinio mokslo, studijų ir verslo ryšiams. Tikimasi, kad visa tai leis pritraukti daugiau užsienio investicijų į Lietuvos jūrinio sektoriaus verslą, mokslą.

Jūriniame sektoriuje dirba daugiau kaip 800 įmonių ir bendrovių. Jos sukuria 18 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Sektoriuje yra 11 proc. visų šalies darbo vietų. Didžiausia šalyje pagamintos transporto įrangos eksporto dalis tenka Klaipėdos apskričiai.

Klaipėdos jūrų uostas pagal gylį yra didžiausias regione. Jame sukuriama 10–12 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Surinktos lėšos investuojamos uosto plėtrai – per metus apie 200 mln. litų. Uostas vystėsi labai sparčiai, o moksliniai tyrimai atsiliko. Šiuo metu vyksta naujų laivybos kelių projektavimas. Planuojama, kad Klaipėda ateityje taps giliavandeniu uostu. Atsiranda europiniai projektai, bet jie kol kas vyksta tik moksliniame lygyje.

 Lietuvoje yra pakankamai mokslininkų, dirbančių jūrinių tyrimų srityje, tačiau jų veikla nėra sutelkta ir veiksminga, nes jie dirba skirtinguose Lietuvos miestuose. Nors uostas labai svarbus Lietuvos ekonomikai, iki šiol mokslininkai, verslininkai, akademinė bendruomenė, valdžia nedirbo vieningai. Investicijos į jūrinio mokslo bei technologijų pažangą buvo vienos iš mažiausių. Daugelis įstaigų turi nedideles tyrimų bazes, bet jų įranga pasenusi ir nebepajėgia varžytis tarptautinėje rinkoje.

Baigti pirmieji darbai

Pasak simpoziume dalyvavusios buvusios žemės ūkio ministrės Kazimiros Prunskienės, „Saulėtekio”, „Santaros”, „Santakos”, „Nemuno” ir Lietuvos Jūrinio slėnio plėtros programų patvirtinimas buvo vienas svarbiausių Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės nuveiktų darbų ir sudedamoji aukštojo mokslo pertvarkos dalis. Šiuo metu baigtas daug emocijų kėlęs pirmasis mokslo slėnių Lietuvoje kūrimo etapas ir pereinama prie gana sudėtingų projekto įgyvendinimo darbų. Tikimasi, kad po 4–5 metų Lietuvoje iškils 5 tokie mokslą, studijas ir verslą jungiantys centrai, kuriuose dirbs per 2,5 tūkst. mokslininkų.
K. Prunskienė teigė, kad struktūrinių fondų 2007–2013 m. skirti 2 mlrd. litų atvėrė galimybes įgyvendinti šiuos ambicingus tikslus, nuo kurių priklauso Lietuvos ateitis, ekonominė ir socialinė gerovė.

Klaipėda pasirinkta neatsitiktinai

Apie kuriamą Jūrinį slėnį kalbėjo ir simpoziume dalyvavęs Klaipėdos universiteto prorektorius, buvęs susisiekimo ministras Rimantas Didžiokas. Jis yra asociacijos ,,Baltijos slėnis”, kuri yra atsakinga už šio projekto įgyvendinimą, prezidentas. Profesoriaus įsitikinimu, įgyvendinus šį projektą galbūt daugiau mokslo pereis į verslo sektorių, nes kol kas Lietuvoje ši grandis yra silpniausia, o mokslas ir universitetai iš verslo menkai ką tegauna. R. Didžiokas pažymėjo, kad yra svarbu ugdyti jaunuosius mokslininkus, investuoti į mokslo vystymą bei užtikrinti, kad slėniai „nesubyrėtų į mažus gabalėlius”, užtikrinti jų vadybą, bendradarbiavimą, stabilumą, kad apie Lietuvos tikslus išgirstų visas pasaulis. Tarptautinė komisija, prieš metus tyrusi Lietuvos mokslo centrų kūrimo planus, geriausiai įvertino Klaipėdos Jūrinį slėnį, kurio vizija aiškiausia.

Sukurti Jūrinį slėnį, pasak prorektoriaus, pasiūlė Klaipėdos universitetas ir kitos jūrinio mokslo tyrimus vykdančios mokslo įstaigos. Jūrinis slėnis vykdys jūros aplinkos bei technologijų mokslinius tyrimus. Slėnio, kuris bus kuriamas Klaipėdos universiteto teritorijoje, veikla yra suinteresuotas ir verslas, ir valstybės įstaigos, besirūpinančios pajūrio regiono plėtra.

Pasak prof. R. Didžioko, šiuo metu kuriama slėnio infrastruktūra. Jau yra parengtas Jūrinio slėnio techninis projektas. Pirmieji statybų darbai turėtų vykti 2010–2012 metais. Jie kainuotų beveik 100 mln. litų. Jūrinio slėnio pastatai turėtų užimti visą likusią 21 hektaro neapstatytą universiteto žemę šalia studentų miestelio. Klaipėdos universitetas turi savo miestelį, kuriame numatyta pastatyti du pastatus ir juose įkurti 10 mokslinių eksperimentinių laboratorijų. Jose mokslininkai kurs jūrines technologijas, atliks uosto bendrovių užsakymus. Taip pat bus rūpinamasi jūros ir kranto zonos išteklių tinkamu naudojimu, apsauga. Šalia laboratorijų persikels Klaipėdos universiteto Jūrų technikos, Socialinių mokslų, Tęstinių studijų fakultetai. Šalia Klaipėdos universiteto centrinių rūmų planuojama pastatyti ir 600 vietų studentų bendrabutį. Siekiant sutelkti jūrinio mokslo kryptyse dirbančius šalies mokslininkus, taip pat veiksmingiau panaudoti šiuolaikinę slėnio mokslinių tyrimų įrangą, slėnio branduolyje numatoma įkurti Nacionalinį jūros mokslo ir technologijų centrą. Jau šiuo metu yra numatyta galimybė naudotis Slėnio branduolio mokslinių tyrimų infrastruktūra būsimiems Slėnio dalyviams, pageidaujantiems perkelti savo veiklą į Slėnį.

Svarbi Slėnio dalis – mokslinių tyrimų laivas, skirtas tenkinti Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, strateginius ir mokslinių jūrinių tyrimų poreikius, varžytis tarptautinėje jūrinių tyrimų erdvėje. Laivas galės vykdyti ne tik mokslinius tyrimus, bet ir tenkinti kitų su jūra susijusių sektorių poreikius. Su Lenkijos bei Suomijos laivų statytojais jau parengtas ir laivo modelis.

R. Didžiokas sakė, kad Jūriniame slėnyje jie galės pasiūlyti naujausią laboratorinių tyrimų įrangą ir naujų idėjų. Sukūrus stiprią materialinę bazę, turint laboratorijas, bus galima paruošti kvalifikuotus specialistus, o uostui niekur toliau nereikėtų ieškoti sau darbuotojų – jie būtų čia pat.

Tarptautinio lygio Jūrinis slėnis būtų pirmasis didelis Klaipėdos universiteto projektas. „Jūrinis slėnis – didelis mūsų pasiekimas. Sugebėjome Lietuvos valdžiai įrodyti, kad būtina kurti tokį slėnį ir jo reikia būtent uostamiestyje”, – su pasididžiavimu kalbėjo R. Didžiokas.

Panašūs centrai kuriami ir svetur

Lietuviai panašių centro pavyzdžių matė Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV. Vakarų šalyse tokie centrai pradėjo kurtis praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje (garsusis JAV Silicon valley). Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio tokie centrai išplito Vakarų Europoje, Skandinavijoje, Japonijoje, pastaruoju metu sparčiai kuriasi Kinijoje, kitose Tolimųjų Rytų šalyse ir visuose pasaulio regionuose, kuriuose sparčiausia mokslo ir technikos pažanga.

Pasak pranešėjų, slėnio kūrimas turės įtakos ne tik pajūrio regiono, bet ir visos šalies struktūroms. Bus sudarytos sąlygos, kad įvairios valstybės įstaigos, atstovaujančios skirtingiems sektoriams ir priklausan  čios įvairioms ministerijoms, galėtų veiksmingiau patenkinti jūrinių tyrimų poreikius, taip pat bus lengviau įgyvendinami svarbūs valstybiniai projektai. Slėnyje bus sukurtos naujos darbo vietos aukštos kvalifikacijos jūrinių mokslinių tyrimų ir verslo srities specialistams ir taip mažinamas „protų nutekėjimas”, sudaromos sąlygos išvykusiems mokslininkams grįžti į Lietuvą, skatinamas užsienio mokslininkų pritraukimas, gerės studijų kokybė. Kartu su Klaipėdos universitetu bus kuriamos naujos tarpdalykinės ir tarpkryptinės jūrinių krypčių studijų programos, skirtos jūrinio verslo poreikiams tenkinti.

Projekto sumanytojai įsitikinę, kad slėnio įkūrimas sudarys sąlygas papildomoms investicijoms pritraukti į Pajūrio regioną ir Klaipėdos miesto savivaldybę. Bus veiksmingiau sprendžiamos Pajūrio regiono darnaus vystymo problemos: pramonės ir turizmo plėtros, sveikos gyvenamosios aplinkos, aplinkos apsaugos. 

* * *
Ne vienas pranešėjas ir diskusijų dalyvis pabrėžė, kad pati gamta nėra problema, tačiau problemas sukuria žmonės savo neapgalvota vartotojiška veikla. Keliamas klausimas, ar naujosios savarankiškos valstybės, kokia yra ir Lietuva, gali sėkmingai suderinti ekonominę plėtrą ir gamtos turtų išsaugojimą. Išgirsti atsakymą į šį klausimą turbūt bus galima dar negreit. Tokie Lietuvos ir išeivijos mokslininkų susibūrimai kaip Pasaulio mokslo ir kūrybos simpoziumas teikia vilties, kad bent jau besirūpinančių mūsų šalies aplinkosauga šiapus ir anapus Atlanto tikrai yra nemažai. O jų ir mūsų visų veiklos vaisius vertins ateinančios kartos.