Dveji Užsienio lietuvių departamento metai

Nors jau porą metų Užsienio reikalų ministerijoje (URM) veikia 2010 metų sausio 1 dieną įkurtas Užsienio lietuvių departamentas (ULD), kuriam vadovauja Čikagos ir tolimesnių apylinkių lietuviams neblogai pažįstamas buvęs LR gen. konsulas Čikagoje Arvydas Daunoravičius, iki šiol apie jį ,,Drauge” nieko nerašėme. Perėmęs Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) prie LR Vyriausybės ir Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centro funkcijas, ULD jau dveji metai koordinuoja ir užsienio lietuvių reikalus ir yra vienintelis formalus ryšys su tėvyne.

Apie šio departamento veiklą, nuveiktus dvejų metų darbus ir pageidavimus ateičiai pakalbinome Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkę, Užsieno lietuvių reikalų koordinavimo komisijos pirmininko pavaduotoją Reginą Narušienę.


,,Draugas”: Kaip vertinate ULD dvejų metų darbą?

R. Narušienė: Jau dveji metai kaip užsienio lietuvių reikalus koordinuoja ULD – vienas iš 20 URM departamentų. ULD vadovauja Arvydas Daunoravičius, iš viso departamente dirba 9 darbuotojai: direktorius, jo specialistė, 3 „Globalios Lietuvos” skyriaus darbuotojai ir 4 Ryšių su bendruomenėmis ir informavimo skyriaus darbuotojai. Svarbu pažymėti, jog dabar 9 asmenų atliekamą darbą anksčiau dirbo beveik 30 TMID darbuotojų.

2010 m. ULD kūrė „Globalios Lietuvos” strategiją, vėliau tapusią programa. Šią programą LR Vyriausybė patvirtino 2011 m. kovo 30 d., o tų pačių metų spalio 19 d. Vyriausybė patvirtino ir 2011 m. „Globalios Lietuvos” – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programos įgyvendinimo 2012–2014 metų tarpinstitucinį veiklos planą. Pagal šį veiklos planą ULD koordinuos 13 planą įgyvendinančių institucijų, kurių kiekvienai sudarytas atskiras biudžetas. 2012 m. tarpinstituciniam planui vykdyti iš LR valstybės biudžeto buvo numatyta skirti 13,529 Lt, vėliau lėšos sumažintos iki 9,198 Lt. Tačiau 2011 m. lapkritį Užsienio reikalų ministras pranešė, kad numatytos lėšos paskirtos nebus, todėl tarpinstitucinį planą įgyvendinančios įstaigos turės naudoti savo vidines lėšas. Tad kol kas neaišku, ką 2012 m. koordinuos ULD, kai planui vykdyti nėra numatyta lėšų. Iš LR biudžeto ULD gauna palyginti nedideles lėšas, kurias jis paskirsto atsižvelgdamas į konkursų prašymus, tačiau aiškių lėšų paskirstymo kriterijų nėra.

Kol kas nėra sukurta atitinkama teisinė bazė, kuri leistų užsienio lietuviams dalyvauti švietimo ir kultūros projektuose. LR Vyriausybės teigimu, pagrindiniu bendravimo su Lietuvos diaspora instrumentu bus LR diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos. ULD teigė, jog lituanistinis švietimas ir toliau liks svarbiausia jų veiklos sritimi, tačiau, kaip pastebėjo PLB švietimo ir komisijos pirmininkė, užsienyje veikiančios neformalaus lituanistinio švietimo įstaigos nėra patenkintos ULD vykdoma veikla. PLB nuomonė apie ULD švietimo veiklos naudingumą buvo išreikšta LR Seimo ir PLB komisijoje, kurioje dalyvauja visų žemynų atstovai (tai regioninė komisija). Ši komisija išklausė ULD pranešimus ir 2011 m. lapkričio 10 d. priėmė rezoliuciją, prašydama, kad Vyriausybė visas veiklas, susijusias su užsienyje gyvenančių lietuvių švietimu, perduotų Švietimo ir mokslo ministerijai. Šis pasikeitimas turėtų sutaupyti ir jėgų, ir lėšų. Šiuo metu laukiame Vyriausybės sprendimo.

,,Draugas”: Ar, Jūsų nuomone, pasitvirtino LR Vyriausybės sprendimas panaikinti TMID’ą ir įkurti ULD?

R. Narušienė: Ne, nepasitvirtino. TMID’o ir kitų užsienio lietuvių įstaigų panaikinimas buvo klaidingas žingsnis. TMID’as buvo departamentas prie LR Vyriausybės, o ne vienas iš 20 URM departamentų. URM tikslas yra atstovauti Lietuvai svetimuose kraštuose, tad šiuo atveju užsienio lietuviai yra traktuojami kaip svetimtaučiai. Toks mąstymas, užuot įtraukęs, atitolina užsienio lietuvius nuo Lietuvoje gyvenančių tautiečių. Užsienyje gyvena beveik 2 milijonai lietuvių kilmės asmenų. Šis skaičius tebeauga, tačiau atrodo, jog Lietuvai tai nėra reikšminga.

Nors TMID’o veikla nebuvo visiškai sklandi, vis dėlto sugebėjome rasti bendrą kalbą ir našiai kartu dirbti. TMID’ui reikėjo daugiau priežiūros, bet, užuot jį panaikinus, būtų buvę naudingiau peržvelgti ir pataisyti jo veiklos nesklandumus. PLB prašė Vyriausybės nenaikinti TMID’o, o sukurti geresnę jo priežiūrą.

Dar 2006 m. PLB XII Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje išdėstyta, kad tautinių mažumų ir užsienio lietuvių reikalai yra iš esmės skirtingi. Todėl buvo siūloma įsteigti atskirą įstaigą, įgyvendinančią LR valstybės politiką užsienio lietuvių klausimu. Ši įstaiga būtų galėjusi paskirstyti lėšas ir koordinuoti veiklą, siekiant išlaikyti užsienyje gyvenančių lietuvių tautinį tapatumą, sudarant galimybes jiems įsilieti į Lietuvos visuomenę. Šios įstaigos veiklą būtų galėjusi koordinuoti Taryba, sudaryta iš PLB ir LR valstybės institucijų paskirtų atstovų.

PLB valdybai prašant, 2009 m. balandžio 22 d. Vyriausybė sutiko sukurti Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisiją. Jai vadovauja ministras pirmininkas, 7 ministrai ir 8 PLB atstovai. Komisijos pagrindinis veiklos tikslas buvo teikti siūlymus: a) dėl valstybės santykių su užsienio lietuviais strateginių veiklos krypčių ir jų įgyvendinimo; b) dėl valstybės institucijų veiksmų koordinavimo, stiprinant ryšius su užsienio lietuviais ir įtraukiant juos į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą; c) dėl teisės aktų projektų, susijusių su užsienio lietuvių reikalais, parengimo ar parengtų teisės aktų projektų tikslingumo. Ši komisija renkasi ne mažiau kaip du kartus per metus. Per ją pradėjome vykdyti užsienio lietuvių archyvų saugojimo programą, reiškiame savo nuomones bei bandome rasti bendravimo ir partnerystės būdus. Tik laikui bėgant pamatysime komisijos veiklos rezultatus ir ar ji turės reikšmės. Labai norime tikėti, kad geriau pasiruošus posėdžiams komisija taps prasmingesnė.

,,Draugas”: Ar ULD veikla atitinka PLB, užsienyje gyvenančių lietuvių lūkesčius? Ko toje veikloje trūksta?

R. Narušienė: Atrodo, kad jų veikla yra ne veikti, bet tik koordinuoti kitų institucijų veiklą. Tad įstaigos veiklos mechanizmas nėra iki galo aiškus. Nematyti ir šio Departamento tikslas(ai) ar nauda. Ryšys su Lietuva yra silpnas.

,,Draugas”: Viena iš svarbiausių ULD užduočių yra strategijos ,,Globali Lietuva” kūrimas. Kaip vertinate ULD nuveiktus darbus šioje srityje?

R. Narušienė: Kuriant ULD buvo aišku, jog jam ir bus pavesta parengti „Globalios Lietuvos” strategiją. Departamente strategiją kūrė trys darbuotojai. Strategijos kūrimas ir Vyriausybės patvirtinimas užtruko beveik dvejus metus, buvo daug taisymų ir perrašymų. Kiekviename svarstymo etape PLB teikė savo siūlymus, taip pat pristatė užsienio lietuvių pastabas, nuomones, komentarus ir prašymus. Dar 2009 m. prašėme Vyriausybės duoti mums laiko surengti visų PLB kraštų Lietuvių Bendruomenių apklausą. Buvo labai svarbu pateikti mūsų pačių prioritetus, poreikius ir pageidavimus. Sukurti strategiją be mūsų indėlio būtų laiko ir jėgų gaišinimas, lėšų eikvojimas.

Tad PLB surengė apklausą, padarė išvadas ir 2009 m. spalį jas pateikė Vyriausybei. Tuomet Departamentas parengė pirmąją strategijos versiją, kuri buvo dažnai keičiama, perrašoma, kaip jau minėjau, PLB teikė savo siūlymus. Vis dėlto galutiniame variante liko ir mums nepriimtinų vykdymo programų.

Užsienio lietuviai veikia visuomeniniais pagrindais ir savanoriškumo principais. „Globalios Lietuvos” programos tikslas yra įtraukti užsienyje gyvenančius lietuvius į valstybės gyvenimą. Užsienio lietuvius į valstybės gyvenimą įtrauksime tik tada, jeigu jiems bus pasiūlyta priimtina įtraukimo forma ir būdas. „Globalios Lietuvos” strategijoje apeinamas pilietybės klausimas, kurio sprendimas iš principo ir nulems užsienio lietuvių santykį su Lietuvos valstybe. Jei užsienio lietuviai nebus lygiateisiai valstybės nariai, galimybės įtraukti juos į valstybės kūrimo procesą nebus. Savanoriškai veiklai reikštis reikalinga ir tinkama platforma, ir tokios veiklos prasmės suvokimas. Todėl, siekiant suvienyti tautą, reikėtų labiau remti Lietuvių Bendruomenes, kurios veikia kaip tarpininkės tarp visuomeninių ir valstybinių platformų.

„Globalios Lietuvos” programos kūrėjų siekiai yra sveikintini. Norėtųsi tikėti, kad, laikui bėgant, programa bus patobulinta ir patikslinta. Patirtis yra gera mokytoja. „Globalios Lietuvos” programa turi potencialą, tačiau neaišku, kaip ir ar apskritai ji bus vykdoma.

,,Draugas”: Lietuvių telkiniai yra išsibarstę po visą platųjį pasaulį, todėl problemos, su kuriomis jie susiduria, yra skirtingos. Lietuvos Vyriausybė, taigi ir ULD, pirmenybę teikia lituanistiniam švietimui užsienyje. Į kokias kitas sritis, užsienio lietuvių problemas Lietuva turėtų atkreipti dėmesį?

R. Narušienė: Kraštai, kuriuose gyvena užsienio lietuviai, yra skirtingi, todėl ir tuose kraštuose gyvenančių lietuvių poreikiai nevienodi. Užsienio lietuvių poreikius galėčiau apibendrinti taip:

1. Lietuvos politika užsienio lietuvių atžvilgiu turi būti specializuota pagal užsienio lietuvių gyvenamuosius regionus. Kad taip atsitiktų, būtina nustatyti svarbiausius tikslus, kuriuos įgyvendinus konkrečiame regione/šalyje, veiksmingiausiai būtų panaudoti turimi ištekliai pagrindiniam tikslui pasiekti. Veiksmingą bendradarbiavimo programą galima parengti ir vykdyti tik tuomet, jeigu ją rengiant ir vykdant dalyvaus konkrečioje šalyje ar regione gyvenantys lietuviai.

2. Lietuva, būdama tarptautinės bendruomenės nare, turėtų aktyviau politinėmis priemonėmis remti užsienyje gyvenančius lietuvius. Tai taip pat padėtų jai lengviau spręsti santykių su Lietuvos tautinėmis mažumomis klausimus.

3. Netikslinga visus užsienyje gyvenančius lietuvius skatinti aktyviai reikštis Lietuvos politiniame gyvenime, tačiau būtina teisiškai uždrausti atimti iš Lietuvos piliečio pilietybę (įgytą gimus), jeigu jis pats to raštiškai nepageidauja.

4. Svarbu spręsti užsienio lietuvių švietimo klausimus, tačiau būtina nustatyti aiškius prioritetus, atsižvelgiant į lietuvių padėtį atskiruose regionuose: skatinti lituanistinį švietimą tarp naujųjų emigrantų, tikintis jų greito sugrįžimo į Lietuvą, etninėse žemėse – remti bendrojo lavinimo mokyklų kūrimąsi, tarp „senosios emigracijos” atstovų populiarinti stažuočių Lietuvoje programą ir pan., remti užsienio lietuvių studijas Lietuvoje.

5. Kultūros srityje svarbus ne tiek įsteigtų kultūros centrų skaičius ir ansamblių iš Lietuvos apsilankymai, kiek „savųjų vadovų” ugdymas bei lietuvių kultūros paveldo (tarp jų ir archyvai) išsaugojimas.

6. Svarbu nuolat didinti užsienio lietuvių visuomeninių organizacijų prestižą gyvenamųjų šalių politiniame, kultūriniame, moksliniame ir ekonominiame gyvenime. Tam pasitarnautų didesnis vietos Lietuvių Bendruomenės vadovų/atstovų įtraukimas, kuriant dvišalius santykius su užsienio valstybėmis. Tokiu būdu užsienyje gyvenančių lietuvių patirtis, žinios ir įvairialypiai ryšiai su gyvenamosios šalies politiniu, ekonominiu, moksliniu elitu būtų veiksmingai panaudoti Lietuvos interesams pasaulyje stiprinti.

Lietuvos Bendruomenės atstovauja visiems lietuviams, gyvenantiems tame krašte. Tai yra tautinė lietuvių visuomenė, ne tik organizacija, kuri turi skirtingus tikslus bei apima tik kai kuriuos lietuvius. Poreikis kurti naujas užsienio lietuvių organizacijas, socialinius tinklus ir pan. turi atsirasti pačioje bendruomenėje ir neturėtų būti skatinamas iš Lietuvos.

Kalbino Dalia Cidzikaitė