Dveji Užsienio lietuvių departamento metai
Nors
jau porą metų Užsienio reikalų ministerijoje (URM) veikia 2010 metų
sausio 1 dieną įkurtas Užsienio lietuvių departamentas (ULD),
kuriam vadovauja Čikagos ir tolimesnių apylinkių lietuviams neblogai
pažįstamas buvęs LR gen. konsulas Čikagoje Arvydas Daunoravičius, iki
šiol apie jį ,,Drauge” nieko nerašėme. Perėmęs
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) prie LR
Vyriausybės ir Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centro funkcijas,
ULD jau dveji metai koordinuoja ir užsienio lietuvių reikalus ir yra
vienintelis formalus ryšys su tėvyne.
Apie šio departamento veiklą,
nuveiktus dvejų metų darbus ir pageidavimus ateičiai pakalbinome
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininkę, Užsieno lietuvių
reikalų koordinavimo komisijos pirmininko pavaduotoją Reginą Narušienę.
,,Draugas”: Kaip vertinate ULD dvejų metų darbą?
R. Narušienė: Jau dveji
metai kaip užsienio lietuvių reikalus koordinuoja ULD – vienas
iš 20 URM departamentų. ULD vadovauja Arvydas Daunoravičius,
iš viso departamente dirba 9 darbuotojai: direktorius, jo
specialistė, 3 „Globalios Lietuvos” skyriaus darbuotojai ir
4 Ryšių su bendruomenėmis ir informavimo skyriaus darbuotojai.
Svarbu pažymėti, jog dabar 9 asmenų atliekamą darbą anksčiau dirbo
beveik 30 TMID darbuotojų.
2010 m. ULD kūrė „Globalios Lietuvos” strategiją, vėliau
tapusią programa. Šią programą LR Vyriausybė patvirtino 2011 m.
kovo 30 d., o tų pačių metų spalio 19 d. Vyriausybė patvirtino ir 2011
m. „Globalios Lietuvos” – užsienio lietuvių
įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų
programos įgyvendinimo 2012–2014 metų tarpinstitucinį veiklos
planą. Pagal šį veiklos planą ULD koordinuos 13 planą
įgyvendinančių institucijų, kurių kiekvienai sudarytas atskiras
biudžetas. 2012 m. tarpinstituciniam planui vykdyti iš LR
valstybės biudžeto buvo numatyta skirti 13,529 Lt, vėliau lėšos
sumažintos iki 9,198 Lt. Tačiau 2011 m. lapkritį Užsienio reikalų
ministras pranešė, kad numatytos lėšos paskirtos nebus,
todėl tarpinstitucinį planą įgyvendinančios įstaigos turės naudoti savo
vidines lėšas. Tad kol kas neaišku, ką 2012 m. koordinuos
ULD, kai planui vykdyti nėra numatyta lėšų. Iš LR
biudžeto ULD gauna palyginti nedideles lėšas, kurias jis
paskirsto atsižvelgdamas į konkursų prašymus, tačiau
aiškių lėšų paskirstymo kriterijų nėra.
Kol kas nėra sukurta atitinkama teisinė bazė, kuri leistų užsienio
lietuviams dalyvauti švietimo ir kultūros projektuose. LR
Vyriausybės teigimu, pagrindiniu bendravimo su Lietuvos diaspora
instrumentu bus LR diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos. ULD
teigė, jog lituanistinis švietimas ir toliau liks svarbiausia jų
veiklos sritimi, tačiau, kaip pastebėjo PLB švietimo ir
komisijos pirmininkė, užsienyje veikiančios neformalaus lituanistinio
švietimo įstaigos nėra patenkintos ULD vykdoma veikla. PLB
nuomonė apie ULD švietimo veiklos naudingumą buvo
išreikšta LR Seimo ir PLB komisijoje, kurioje dalyvauja
visų žemynų atstovai (tai regioninė komisija). Ši komisija
išklausė ULD pranešimus ir 2011 m. lapkričio 10 d. priėmė
rezoliuciją, prašydama, kad Vyriausybė visas veiklas, susijusias
su užsienyje gyvenančių lietuvių švietimu, perduotų
Švietimo ir mokslo ministerijai. Šis pasikeitimas turėtų
sutaupyti ir jėgų, ir lėšų. Šiuo metu laukiame
Vyriausybės sprendimo.
,,Draugas”: Ar, Jūsų nuomone, pasitvirtino LR Vyriausybės sprendimas panaikinti TMID’ą ir įkurti ULD?
R. Narušienė: Ne,
nepasitvirtino. TMID’o ir kitų užsienio lietuvių įstaigų
panaikinimas buvo klaidingas žingsnis. TMID’as buvo departamentas
prie LR Vyriausybės, o ne vienas iš 20 URM departamentų. URM
tikslas yra atstovauti Lietuvai svetimuose kraštuose, tad
šiuo atveju užsienio lietuviai yra traktuojami kaip
svetimtaučiai. Toks mąstymas, užuot įtraukęs, atitolina užsienio
lietuvius nuo Lietuvoje gyvenančių tautiečių. Užsienyje gyvena beveik 2
milijonai lietuvių kilmės asmenų. Šis skaičius tebeauga, tačiau
atrodo, jog Lietuvai tai nėra reikšminga.
Nors TMID’o veikla nebuvo visiškai sklandi, vis dėlto
sugebėjome rasti bendrą kalbą ir našiai kartu dirbti.
TMID’ui reikėjo daugiau priežiūros, bet, užuot jį panaikinus,
būtų buvę naudingiau peržvelgti ir pataisyti jo veiklos nesklandumus.
PLB prašė Vyriausybės nenaikinti TMID’o, o sukurti geresnę
jo priežiūrą.
Dar 2006 m. PLB XII Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje
išdėstyta, kad tautinių mažumų ir užsienio lietuvių reikalai yra
iš esmės skirtingi. Todėl buvo siūloma įsteigti atskirą įstaigą,
įgyvendinančią LR valstybės politiką užsienio lietuvių klausimu.
Ši įstaiga būtų galėjusi paskirstyti lėšas ir koordinuoti
veiklą, siekiant išlaikyti užsienyje gyvenančių lietuvių tautinį
tapatumą, sudarant galimybes jiems įsilieti į Lietuvos visuomenę.
Šios įstaigos veiklą būtų galėjusi koordinuoti Taryba, sudaryta
iš PLB ir LR valstybės institucijų paskirtų atstovų.
PLB valdybai prašant, 2009 m. balandžio 22 d. Vyriausybė sutiko
sukurti Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisiją. Jai vadovauja
ministras pirmininkas, 7 ministrai ir 8 PLB atstovai. Komisijos
pagrindinis veiklos tikslas buvo teikti siūlymus: a) dėl valstybės
santykių su užsienio lietuviais strateginių veiklos krypčių ir jų
įgyvendinimo; b) dėl valstybės institucijų veiksmų koordinavimo,
stiprinant ryšius su užsienio lietuviais ir įtraukiant juos į
Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą; c) dėl
teisės aktų projektų, susijusių su užsienio lietuvių reikalais,
parengimo ar parengtų teisės aktų projektų tikslingumo. Ši
komisija renkasi ne mažiau kaip du kartus per metus. Per ją pradėjome
vykdyti užsienio lietuvių archyvų saugojimo programą, reiškiame
savo nuomones bei bandome rasti bendravimo ir partnerystės būdus. Tik
laikui bėgant pamatysime komisijos veiklos rezultatus ir ar ji turės
reikšmės. Labai norime tikėti, kad geriau pasiruošus
posėdžiams komisija taps prasmingesnė.
,,Draugas”: Ar ULD veikla atitinka PLB, užsienyje gyvenančių lietuvių lūkesčius? Ko toje veikloje trūksta?
R. Narušienė: Atrodo,
kad jų veikla yra ne veikti, bet tik koordinuoti kitų institucijų
veiklą. Tad įstaigos veiklos mechanizmas nėra iki galo aiškus.
Nematyti ir šio Departamento tikslas(ai) ar nauda. Ryšys
su Lietuva yra silpnas.
,,Draugas”: Viena
iš svarbiausių ULD užduočių yra strategijos ,,Globali
Lietuva” kūrimas. Kaip vertinate ULD nuveiktus darbus
šioje srityje?
R. Narušienė: Kuriant
ULD buvo aišku, jog jam ir bus pavesta parengti „Globalios
Lietuvos” strategiją. Departamente strategiją kūrė trys
darbuotojai. Strategijos kūrimas ir Vyriausybės patvirtinimas užtruko
beveik dvejus metus, buvo daug taisymų ir perrašymų. Kiekviename
svarstymo etape PLB teikė savo siūlymus, taip pat pristatė užsienio
lietuvių pastabas, nuomones, komentarus ir prašymus. Dar 2009 m.
prašėme Vyriausybės duoti mums laiko surengti visų PLB
kraštų Lietuvių Bendruomenių apklausą. Buvo labai svarbu
pateikti mūsų pačių prioritetus, poreikius ir pageidavimus. Sukurti
strategiją be mūsų indėlio būtų laiko ir jėgų gaišinimas,
lėšų eikvojimas.
Tad PLB surengė apklausą, padarė išvadas ir 2009 m. spalį jas
pateikė Vyriausybei. Tuomet Departamentas parengė pirmąją strategijos
versiją, kuri buvo dažnai keičiama, perrašoma, kaip jau minėjau,
PLB teikė savo siūlymus. Vis dėlto galutiniame variante liko ir mums
nepriimtinų vykdymo programų.
Užsienio lietuviai veikia visuomeniniais pagrindais ir
savanoriškumo principais. „Globalios Lietuvos”
programos tikslas yra įtraukti užsienyje gyvenančius lietuvius į
valstybės gyvenimą. Užsienio lietuvius į valstybės gyvenimą įtrauksime
tik tada, jeigu jiems bus pasiūlyta priimtina įtraukimo forma ir būdas.
„Globalios Lietuvos” strategijoje apeinamas pilietybės
klausimas, kurio sprendimas iš principo ir nulems užsienio
lietuvių santykį su Lietuvos valstybe. Jei užsienio lietuviai nebus
lygiateisiai valstybės nariai, galimybės įtraukti juos į valstybės
kūrimo procesą nebus. Savanoriškai veiklai reikštis
reikalinga ir tinkama platforma, ir tokios veiklos prasmės suvokimas.
Todėl, siekiant suvienyti tautą, reikėtų labiau remti Lietuvių
Bendruomenes, kurios veikia kaip tarpininkės tarp visuomeninių ir
valstybinių platformų.
„Globalios Lietuvos” programos kūrėjų siekiai yra
sveikintini. Norėtųsi tikėti, kad, laikui bėgant, programa bus
patobulinta ir patikslinta. Patirtis yra gera mokytoja.
„Globalios Lietuvos” programa turi potencialą, tačiau
neaišku, kaip ir ar apskritai ji bus vykdoma.
,,Draugas”: Lietuvių
telkiniai yra išsibarstę po visą platųjį pasaulį, todėl
problemos, su kuriomis jie susiduria, yra skirtingos. Lietuvos
Vyriausybė, taigi ir ULD, pirmenybę teikia lituanistiniam
švietimui užsienyje. Į kokias kitas sritis, užsienio lietuvių
problemas Lietuva turėtų atkreipti dėmesį?
R. Narušienė:
Kraštai, kuriuose gyvena užsienio lietuviai, yra skirtingi,
todėl ir tuose kraštuose gyvenančių lietuvių poreikiai
nevienodi. Užsienio lietuvių poreikius galėčiau apibendrinti taip:
1. Lietuvos politika užsienio lietuvių atžvilgiu turi būti
specializuota pagal užsienio lietuvių gyvenamuosius regionus. Kad taip
atsitiktų, būtina nustatyti svarbiausius tikslus, kuriuos įgyvendinus
konkrečiame regione/šalyje, veiksmingiausiai būtų panaudoti
turimi ištekliai pagrindiniam tikslui pasiekti. Veiksmingą
bendradarbiavimo programą galima parengti ir vykdyti tik tuomet, jeigu
ją rengiant ir vykdant dalyvaus konkrečioje šalyje ar regione
gyvenantys lietuviai.
2. Lietuva, būdama tarptautinės bendruomenės nare, turėtų aktyviau
politinėmis priemonėmis remti užsienyje gyvenančius lietuvius. Tai taip
pat padėtų jai lengviau spręsti santykių su Lietuvos tautinėmis
mažumomis klausimus.
3. Netikslinga visus užsienyje gyvenančius lietuvius skatinti aktyviai
reikštis Lietuvos politiniame gyvenime, tačiau būtina
teisiškai uždrausti atimti iš Lietuvos piliečio pilietybę
(įgytą gimus), jeigu jis pats to raštiškai nepageidauja.
4. Svarbu spręsti užsienio lietuvių švietimo klausimus, tačiau
būtina nustatyti aiškius prioritetus, atsižvelgiant į lietuvių
padėtį atskiruose regionuose: skatinti lituanistinį švietimą
tarp naujųjų emigrantų, tikintis jų greito sugrįžimo į Lietuvą,
etninėse žemėse – remti bendrojo lavinimo mokyklų kūrimąsi, tarp
„senosios emigracijos” atstovų populiarinti stažuočių
Lietuvoje programą ir pan., remti užsienio lietuvių studijas Lietuvoje.
5. Kultūros srityje svarbus ne tiek įsteigtų kultūros centrų skaičius
ir ansamblių iš Lietuvos apsilankymai, kiek „savųjų
vadovų” ugdymas bei lietuvių kultūros paveldo (tarp jų ir
archyvai) išsaugojimas.
6. Svarbu nuolat didinti užsienio lietuvių visuomeninių organizacijų
prestižą gyvenamųjų šalių politiniame, kultūriniame, moksliniame
ir ekonominiame gyvenime. Tam pasitarnautų didesnis vietos Lietuvių
Bendruomenės vadovų/atstovų įtraukimas, kuriant dvišalius
santykius su užsienio valstybėmis. Tokiu būdu užsienyje gyvenančių
lietuvių patirtis, žinios ir įvairialypiai ryšiai su
gyvenamosios šalies politiniu, ekonominiu, moksliniu elitu būtų
veiksmingai panaudoti Lietuvos interesams pasaulyje stiprinti.
Lietuvos Bendruomenės atstovauja visiems lietuviams, gyvenantiems tame
krašte. Tai yra tautinė lietuvių visuomenė, ne tik organizacija,
kuri turi skirtingus tikslus bei apima tik kai kuriuos lietuvius.
Poreikis kurti naujas užsienio lietuvių organizacijas, socialinius
tinklus ir pan. turi atsirasti pačioje bendruomenėje ir neturėtų būti
skatinamas iš Lietuvos.
Kalbino Dalia Cidzikaitė