Studentų stipendijos – veltui ar mainais?
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Su pavasariu padidėja gimnazijas baigiančių ar jau esamų studentų
rūpestis dėl tolimesnio mokslo perspektyvų. Ne vienam gal buvo lengviau
patekti į norimą universitetą, negu užsitikrinti pragyvenimo
šaltinį būsimiems mokslo metams. Į pagalbą čia ateina
šimtai, tūkstančiai įvairių stipendijų fondų ir fondelių,
esančių Amerikoje ir kitur. Jų visų čia neaprėpsiu. Tam geriausiai
tiktų interneto paslaugos. Noriu pasidalinti mintimis dėl lietuvių
studentų stipendijų, kurias teikia įvairūs lietuviški fondai.
Pirmiausia, yra keletas pagrindinių stipendijų davimo modelių ar
variantų. Turbūt populiariausias yra toks: studentas prašo
stipendijos, stipendijos fondas stipendiją skiria, nekeldamas jokių
ypatingų reikalavimų ją gaunančiam. Pavyzdžiu čia gali būti Lietuvių
Fondo (LF) skiriamos stipendijos. Reikia pastebėti, kad LF apimtyje yra
ir apie 50 specialių fondelių, iš kurių skiriamos stipendijos.
Iš davėjų pusės galbūt viliamasi, kad stipendininkas gautos
paramos greit neužmirš ir kokiu nors būdu gautą paramą grąžins
savo lietuviškai bendruomenei. Kitas variantas – pinigų
paskola, kurią stipendininkas pasižada grąžinti mokslus baigęs. Čia
pavyzdžiu galėtų būti Vydūno fondas. Trečias variantas, bent tarp
lietuvių, prasideda dar vaikystėje. Tai būtų stipendijos davimas mainų
pagrindu.
Pernai metais įvykusiame Mokslo ir kūrybos simpoziume Lemont, IL, buvo
pristatytas Lietuvos ir išeivijos studentų stažuotės (LISS)
projektas, veikiantis JAV LB Krašto valdybos žinioje. Tai
kūrybingų ir daug žadančių pastangų vaisius. Savo tinklalapyje LISS
rašo, kad ta programa siekiama jauniems žmonėms suteikti
galimybę įgyti konkrečios profesinės patirties, patobulinti lietuvių
kalbą įvairiose mokslo srityse ir susipažinti su Lietuvos kasdieniu
gyvenimu bei jame vykstančiais pokyčiais. Ten pat skaitome, kad LISS
programa siekia užtikrinti abipusišką naudą ir būti prasmingo
bendradarbiavimo pavyzdžiu. ,,Abi pusės – tiek studentai, tiek
profesionalai – praturtėja dirbdami kartu: vieni darbo patirtimi,
o kiti jaunatviškomis idėjomis bei susipažindami su Lietuvos
išeivijos studentais.” Stažuotę galima atlikti
architektūros, inžinerijos, medicinos srityse, mene, socialiniame
darbe, teisėje, verslo vadyboje ir žurnalistikoje. Daugiau
informacijos: www.stazuote.com/main/
Gimininga mintis buvo pristatyta mano ankstesniame straipsnyje (,,Lenk
medį kol jaunas”, ,,Draugas”, 2008 m. lapkričio 5 d.). Ten
buvo siūloma sudaryti naujų kadrų globėjų programą. Kadrai – tai
kurios nors įstaigos ar organizacijos pagrindiniai darbuotojai.
Globėjai – tie, kurie globoja, rūpinasi, padeda, prižiūri. Buvo
konkrečiai siūlyta Lietuvių Bendruomenei tokią programą įsteigti ir ją
skatinti. Tai būtų ,,suporavimo” programa, kur naujokas stebėtų
ir mokytųsi iš savo globėjo, o globėjas jam padėtų savo
pavyzdžiu ir patirtimi. Globėjas turėtų suprasti savo organizacijos
užduotį ir tikslus, jis turėtų būti patyręs, patikimas, sugebantis
organizuoti ir su kitais bendrauti.
Prasmingo globojimo programa turėtų rūpėti bet kokios organizacijos
vadovybei, nes ir ateityje reikės gabių vadovų. Siūloma suporavimo
programa daug prisidėtų prie ateities vadovų ugdymo ir
paruošimo. Su laiku sumažėtų atvejų, kur prikalbintas naujokas
sutinka įeiti į kokią nors valdybą ar komitetą, gal net apsiima eiti
atsakingas pareigas, bet su laiku nusivilia. Nusivilia, nes nesulaukė
reikiamos paramos, priežiūros, o tik kritikos ir badymo pirštu,
kad ko nežinojo ar ne taip ką nors atliko.
Bandant suderinti šias mintis ir pastangas, gali pasitarnauti
esami stipendijų fondai. Kad gavę norimą stipendiją studentai turėtų
pasirinkti kokį nors prasmingą projektą (stažuotę Lietuvoje, veiklą
lietuvių sporto klube, talką jaunimo stovyklose ar lietuviškuose
archyvuose, šeštadieninėse mokyklose ir pan.) Tokių
pasirinkimų sąrašas turėtų būti iš anksto sudarytas ir
suderintas su tų organizacijų vadovybėmis. Tuo pačiu, siekiant
panašių tikslų, pačios organizacijos galėtų pateikti
paraiškas fondams. Paraiškose būtų aptartos progos
studentams pasidarbuoti įdomiuose bei prasminguose projektuose. Tokiu
būdu studentas gautų stipendiją, o paramos prašanti organizacija
susilauktų naujų jėgų bei minčių. Vieno pašnekovo nuomone,
tokias stipendijas būtų geriau vadinti premijomis studentams.
Iš aprašymų spaudoje aišku, kad šįmet dėl
kraštą palietusios finansinės krizės pats LF stipendijų neskirs,
tačiau bus toliau skiriamos stipendijos iš LF specialių
stipendijų fondelių. Tokiu atveju stipendijų skirstymo komitetas gali
turėti atliekamo laiko. Tad mano siūlymas jam ir būtų čia
iškeltas galimybes aptarti, pakoreguoti ir siekti reikiamo
suderinimo su kitomis organizacijomis, kurios domėtųsi mainų
stipendijomis ar premijomis studentams. Vienas tokių reikalų žinovas,
susipažinęs su mano mintimis, štai ką siūlo: LF Taryba
ateinančiame posėdyje galėtų pasisakyti dėl prioritetų ir pati Pelno
skirstymo komisija galėtų spręsti, kad paskiriant fondelių stipendijas
pirmenybė būtų teikiama tiems, kurie dalyvaus LISS arba kitoje
stažuočių programoje, jeigu kitu atžvilgiu atitinka fondelių
reikalavimus.
Linkiu studentams surasti reikiamų lėšų savo studijoms. Siūlau
stipendijas skiriančius fondus ne tik toliau remti studentus, bet ir
ieškoti būdų, kaip geriausiai suderinti visuomeninius
organizacijų ir lietuviškų grupių poreikius su dalinamomis
stipendijomis. Yra galimybė, kad tokiu keliu einant gali sumažėti
stipendijų prašančių skaičius (dabar jų yra daugiau, negu
,,veltui” dalinamų stipendijų), bet tuo pačiu susidarytų geros
sąlygos mainų pagrindu iš viso to gauti daug daugiau
lietuviškai veiklai ir kūrybai.