paulius

Jaunajam mokslininkui P. Grivickui ši istorija primena trilerį.

Lietuviškos taisyklės grįžimui į Lietuvą

LORETA TIMUKIENĖ

Washington State University (WSU) Smūginės fizikos instituto vyresnysis mokslinis darbuotojas Paulius Grivickas savo kailiu patyrė, kad Lietuvos valdžios skelbiamas siekis susigrąžinti į tėvynę emigravusius jaunus mokslininkus tėra tuščias šūkis. Apie šį lietuvį daugelis pirmą kartą išgirdo, Lietuvos spaudoje pasirodžius jo atviriems laiškams – vienas iš jų buvo skirtas mūsų šalies premjerui Andriui Kubiliui, kitas – Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pirmininkui profesoriui Eugenijui Butkui. Kas pastūmėjo šį 36erių fizikos mokslų daktarą viešai kreiptis į Lietuvos valdžios ir mokslo atstovus? P. Grivickas tvirtina esąs nusivylęs mūsų krašto mokslo politikos kūrėjų darbu.

Vienas iš ,,emigravusiųjų protų”

 P. Grivickas iš Lietuvos išvyko prieš 14 metų – baigęs magistrantūros studijas Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, doktorantūros studijas tęsė Švedijos Karališkajame technikos institute. Vėliau WSU Smūginės fizikos instituto pasiūlyta podaktarinė stažuotė lietuvį sudomino, nes pasiūlė savo patirtį pritaikyti naujoje smūginės fizikos srityje.

Pasak fiziko, jis dalyvauja institute įgyvendinamuose projektuose, be to, yra keleto naujų projektų bendraautorius. P. Grivickas džiaugiasi puikiomis darbo sąlygomis, kad finansiniais ir administraciniais reikalais rūpinasi pats institutas – tikriausiai daugelį Lietuvos mokslininkų džiugintų tokios darbo sąlygos. Jaunasis mokslininkas sako ne kartą iš Lietuvos kolegų girdėjęs, kad biurokratinė darbo dalis suryja du trečdalius produktyvaus jų darbo laiko.

P. Grivickas planuoja ateityje įsitvirtinti kaip nepriklausomos grupės vadovas, tačiau, jo žodžiais, rasti tokią vietą JAV tikrai nėra lengva, keliami labai dideli reikalavimai, susiduriama su didžiule konkurencija.

,,Esu vienas iš ‘emigravusiųjų protų’, profesinio tobulėjimo siekiantis pasaulinėje mokslo erdvėje”, – taip save apibūdina jaunasis mokslininkas.

Viliojanti galimybė grįžti į Lietuvą

Prieš porą metų lankydamasis Lietuvoje P. Grivickas sužinojo apie LMT pradedamą vykdyti naują programą, supaprastintai vadinamą ,,Visuotinės dotacijos” konkursu. Šis konkursas turėjo atversti naują mokslo finansavimo sistemos puslapį. Kaip ir daugelyje Europos valstybių, Lietuvoje turėjo būti pradėti individualūs, o ne tik instituciniai mokslo palaikymo projektai. Lietuvos „Visuotinės dotacijos” konkursui buvo pasitelktos Europos struktūrinės paramos lėšos – iš viso 120 milijonų litų. Kiekvienam projektui buvo numatyta skirti iki 1.6 milijono litų. Projektas privalėjo būti įvykdytas per ketverius metus. Dalyvauti projekte buvo pakviesti pirmaujantys mokslininkai ir jų suburtos grupės. Pagrindinis atrankos reikalavimas – mokslinės idėjos svarba ir tyrimų unikalumas pasauliniu lygiu.

P. Grivickas buvo vienas iš tų, kurie ryžosi pateikti projektą konkursui. Fizikas keturiems mėnesiams grįžo į Lietuvą, subūrė mokslo grupę, užmezgė ryšius su partneriais Europoje, parengė projekto idėją, pateikė infrastruktūrai būtinų pirkinių sąrašus, pildė daugybę lentelių, pažymėjimų ir kitų reikalaujamų dokumentų.

2010 m. birželio 1 d. buvo paskelbtas 52 finansuotinų, t. y. laimėjusiųjų, projektų sąrašas, kuriame buvo ir šio mokslininko grupė. Sužinojęs šią naujieną, P. Grivickas atsisakė 58,000 JAV dolerių metinės sutarties su WSU, pranešė savo darbdaviams, kad paliks darbovietę iki rugsėjo, todėl nebepateikė paraiškos darbo vizai JAV pratęsti. Džiugią žinią jis pranešė kitiems savo grupės nariams, drauge dirbusiems rengiant projektą, ir gavo jų patvirtinimą dėl tolesnio bendradarbiavimo.

Kaip yla iš maišo pradėjo lįsti konkurso trūkumai

Deja, po mėnesio P. Grivicką pasiekė daugiau nei netikėta žinia – buvo pranešta, kad jo projektas išbraukiamas dėl iš anksto nepatvirtintų atrankos reikalavimų jauniems mokslininkams. Taip buvo pasielgta dar su trimis projektais. Pasak mokslininko, iš LMT pateiktų dokumentų jis padarė išvadą, jog LMT veiksmai buvo neteisėti. Savo argumentus P. Grivickas išdėstė atvirame laiške LMT pirmininkui profesoriui E. Butkui. Į savo klausimus jis negavo aiškių atsakymų nei raštu, nei pasikalbėjęs su E. Butkumi. Kad apgintų savo poziciją, mokslininkas ryžosi paduoti skundą Lietuvos Finansų ministerijai – vadovaujančiajai institucijai. Pasak P. Grivicko, tada kaip yla iš maišo pradėjo lįsti kiti konkurso trūkumai: LMT nebuvo parengusi projektų vertinimo taisyklių, vertinimo reikalavimus kaitaliojo pasibaigus konkursui, kelis kartus skelbė ir vėl panaikino finansuotinų projektų sąrašus, keitė gairių nuostatas. Po pusmečio, kai susidariusi padėtis buvo svarstoma LR Seimo mokslo komitete, paaiškėjo, kad be tiesioginio politinio įsikišimo neįmanoma išspręsti problemos. Seimo komitetas nenorėjo imtis šios iniciatyvos. Taip atsirado atviras mokslų daktaro laiškas ministrui pirmininkui A. Kubiliui.

Šauksmas tyruose

Pirmiausia kreipimąsi P. Grivickas nusiuntė į Ministro pirmininko kanceliariją. Daugiau kaip mėnesį nesulaukęs jokio atsakymo, ryžosi kreipimąsi kaip atvirą laišką pakartoti spaudoje. Tą pačią dieną gavo trumpą elektroninę žinutę iš ministro pirmininko patarėjų, kurioje jie pranešė, kad mokslininko laiškas persiunčiamas į Švietimo ir mokslo ministeriją ir jos prašoma „pagal kompetenciją atsakyti pareiškėjui”. Atsakymo iš ten P. Grivickas iki šiol nesulaukė ir nebesitiki sulaukti.

,,Kreipimosi politinis vadovas neišgirdo arba nenorėjo išgirsti. Biurokratai pasirinko saugų ir veiksmingą būdą, kuris vadinasi ‘kreipkitės į kitą’, – taip komentavo susiklosčiusią padėtį P. Grivickas. – Klysti žmogiška, bet klaidas reikia taisyti ir iš jų mokytis, o ne apsimesti, kad jų nebuvo.”

Fiziko nuomone, dėl to nukenčia teisėtai laimėjusieji mokslininkai. Neseniai (2011 m. sausio 25 d.) paaiškėjo, kad dotacijos finansavimo apimtys su Finansų ministerija buvo nesuderintos, todėl iš galutinio finansuotinų projekto sąrašo išbraukta dar 15 projektų, kitų projektų biudžetas apkarpytas. ,,Tai akivaizdus pradinių atrankos nuostatų ir vertinimo reikalavimų laužymas”, – įsitikinęs P. Grivickas. Faktas, anot jo, kad gali būti kaitaliojamos taisyklės, nebeteikia vilties įdiegti skaidrų Lietuvos mokslo finansavimą. ,,Ar dar lieka vilties sugrąžinti į Lietuvą pasaulinio lygio mokslininkus?” – retoriškai klausia jaunasis mokslininkas. Jis pasiryžęs savo teises ginti teisme ir žino, kad nebus lengva, tačiau nusiteikęs tai daryti dėl skaidrumo, teisybės ir dėl būsimų projektų.
Gal žaidžiama ne pagal taisykles?

Ne tik pačiam P. Grivickui, bet ir daugeliui jo kolegų, pažįstamų kyla klausimas, kodėl vis dėlto taip atsitiko. Gal paprasčiausiai užsienyje dirbantys specialistai nežino žaidimo taisyklių? Jaunojo mokslininko nuomone, labai ilgai Lietuvos politikų kalbos apie norą susigrąžinti „emigravusius protus” buvo be pamato, kadangi trūko finansavimo. Lietuvai suteikta Europos Sąjungos parama galėjo tapti svaria pagalba. Kalbėdamas apie „Visuotinę dotaciją”, P. Grivickas pabrėžia – didžiausia problema, kad konkurso vykdymo taisyklės nebuvo iš anksto parengtos ir suderintos vykdančiosios bei vadovaujančiosios institucijų. ,,Dabar net prof. E. Butkus nebevadina ‘Visuotinės dotacijos’ konkursu – mini tik projektų atranką. Prieš metus skelbti šio konkurso principai jau pamiršti”, – nusivylęs šiuo projektu sako fizikos daktaras.

Kraipomos vakarietiškos taisyklės

„Visuotinės dotacijos” istorija atspindi bendrąsias Lietuvos problemas. ,,Spaudoje minimos sužlugdytos arba įšaldytos milijardinės ‘Būsto renovavimo’ ir ‘Atliekų tvarkymo’ programos. Visi supranta, kad reikia (ypač krizės sąlygomis) vartojimą skatinančių inciatyvų. Bet prastas organizavimas, politizavimas, atsakomybės stoka ir, įtarčiau, korupcija, neleidžia tinkamai panaudoti Europos Sąjungos paramos”, – taip Lietuvoje susiklosčiusią padėtį komentuoja P. Grivickas.

Matyt, įgyvendinti vakarietišką mokslo finansavimo modelį nebuvo tinkamai pasiruošta. Kyla klausimas, ar Lietuva iš tiesų nori gyventi pagal vakarietiškas taisykles. Kalbėdamas apie konkursą ,,Visuotinė dotacija”, P. Grivickas sako, kad pagal normatyvinius dokumentus šio konkurso eigą turėjo vykdyti viena institucija – LMT, bet ją turėjo prižiūrėti Švietimo ir mokslo ministerija, tikrinti du Finansų ministerijos skyriai ir Valstybės kontrolė. Dabar visi rodo vieni į kitus ir niekas nenori prisipažinti esąs atsakingas. P. Grivickas ne kartą kreipėsi į minėtas organizacijas, prašydamas išvadų ir dokumentų apie „Visuotinė dotacijos” auditą ir priežiūrą, bet jų negavo.

Fizikas priėjo prie išvados, kad sudėtingame Europos projektų administravimo kelyje dažnai iškraipomos vakarietiškos taisyklės. Pasak jo, Lietuva nesugeba taikyti pamatinių sąžiningumo principų ir stebisi, kad ne arklys traukia vežimą, o atvirkščiai. ,,Nenustebčiau, jei Lietuvai iš savo biudžeto tektų Europos Sąjungai grąžinti neskaidriai panaudotas lėšas”, – sako P. Grivickas.

Lietuvos politikai dejuoja, kad mūsų šalyje nėra pilietinės visuomenės, bet nieko nedaro, kad ji atsirastų, – tarkime, valstybiniu lygiu galėtų sukurti paskatas išvykusiems ir įgijusiems vakarietiškos patirties sugrįžti. P. Grivickas sako, kad Lietuva nėra ir ilgai nebus tarp pasiturinčių Europos Sąjungos valstybių. ,,Mes turėtume kuo geriau panaudoti iš ES gaunamas lėšas – tai būtų labai aiškus ir paprastas tikslas, skatinantis grįžti”, – teigia mokslininkas.

Idėjas lietuvis bandys įgyvendinti ne Lietuvoje

Fizikos mokslų daktaro nuomone, daugelis užsienyje dirbančių mokslininkų pasvarstytų apie grįžimą į Lietuvą, jei būtų pasiūlytos geros sąlygos, o ne tik kova už būvį ir kasdienį išlikimą. „Visuotinės dotacijos priemonė” žadino viltį, kad Lietuvos mokslas bus ta sritis, kurioje pirmiausia bus įgyvendinti aiškūs ir skaidrūs konkurencijos principai. Tačiau visas P. Grivicko įdėtas triūsas nuėjo veltui. ,,Liko tik rimtos idėjos, kurias bandysiu įgyvendinti jau ne Lietuvoje, – apgailestauja mokslininkas. – Nors tai man buvo skaudi pamoka, toliau aktyviai tęsiu savo karjerą, deja, ne Lietuvoje.”

Kadangi P. Grivickas mokėsi Lietuvoje, vėliau studijas tęsė užsienyje, buvo įdomu sužinoti, ar labai skiriasi mūsų šalies, Europos ir Jungtinių Valstijų studijos. ,,Skiriasi mokymosi tikslas. Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad studijų tikslas – diplomas, padėsiantis įsidarbinti ir gauti didesnį atlyginimą. Mūsų šalyje mažai specialybių, kur karjerą lemtų gebėjimai, inovatyvumas, žinių kokybė”, – įsitikinęs mokslininkas. Jo nuomone, Lietuva pagal gyventojų skaičių turi per daug universitetų, o juose – per daug studentų, jei lygintume su Vakarų šalimis. ,,Reikėtų pertvarkos, kuri išskirtų svarbiausias sritis, didintų motyvaciją, kilstelėtų studentų rengimą iki pasaulinio lygio”, – tvirtina P. Grivickas.

Deja, apie švietimo ir mokslo pertvarką kalbama jau trečią dešimtmetį, bet trūkumų čia labai daug. Apmaudu, kad dėl biurokratinių sprendimų kenčia mūsų šalies mokslas ir ekonomika. Baigdama noriu pacituoti ištrauką iš Finansų ministerijos oficialaus ,,Visuotinės dotacijos” įgyvendinimo paaiškinimo, kuris vadinasi ,,Dėl mokslinių tyrimų programos įgyvendinimo” (visą tekstą galima rasti tinklalapyje Esparama.lt): ,,Paskelbtas kvietimas yra pirmasis žingsnis Europos socialinio fondo finansavimą Lietuvoje panaudojant mokslininkų ir kitų tyrėjų vykdomiems moksliniams projektams, todėl, deja, buvo nepakankamai įvertintas žmogiškųjų išteklių ir specifinių administracinių gebėjimų poreikis siekiant užtikrinti visų ES reikalavimų tinkamą įgyvendinimą. Finansų ministerija, apgailestaudama dėl užtrukusio vertinimo, užtikrina, kad ateityje imsis griežtesnių prevencinių priemonių (...), kad iš anksto užkirstų kelią galimiems neatitikimams ir tokioms problemoms. (...) Tikimės, kad šis užsitęsęs vertinimas nesumenkins ES finansavimo teikiamų galimybių ir naudos mokslininkų ir kitų tyrėjų projektų įgyvendinimui.” Toliau bandoma aiškinti, kas atsakingas už visą šią painiavą, kuri P. Grivickui primena trilerį.

Kas toliau? Šioje istorijoje dar nepadėtas taškas, tačiau, kad ir kaip ji baigtųsi, sunku tikėtis, jog šis jaunas gabus mokslininkas ryžtųsi savo ateitį sieti su Lietuva. Būtų gerai, jei klysčiau.