Nejaugi susitaikėme su blogiu?

ALDONA MEILUTYTĖ

Gėrio ir blogio sąvokos visiems aiškios. Nesunkiai atskiriame ir konkrečias gėrio bei blogio išraiškas gyvenime, nors atsiranda mėgėjų drumsti žmonių protus, klaidinančiai aiškinti, kas yra gera ir kas bloga. Tuo ypač pasižymi į valdžią atėję politikai ir jiems tarnaujantys bei pataikaujantys nesąžiningi žurnalistai. Lietuvos politikai nuolat kalba žmonėms, kad jie pasiaukojamai dirba tautos labui, kad jie labai išmintingai valdo šalį, kuria gerus ir naudingus įstatymus. Nauda yra dažnai sutapatinama su gėriu, nors tai skirtingi dalykai. Seimo nariai neretai priima įstatymus, kurie neša naudą tik jiems patiems arba jų palaikomiems verslininkams, ir nors patys įstatymų leidėjai tai puikiai supranta, jie vis tiek stengiasi įtikinti visuomenę, kad tai labai geri įstatymai. Nesąžiningumas – štai pagrindinis blogis, kuris daro didžiausią žalą Lietuvos valstybei ir Lietuvos žmonėms. Nesąžiningumo, melo bei veidmainystės sėkla sudygo, išaugo ir suvešėjo sovietinės okupacijos metais, ir, deja, tebeklesti visus 20 nepriklausomybės metų.

Nesąžiningumo pinklės apraizgiusios vos ne visas Lietuvos valdžios įstaigas. Žmonės ir toliau ,,kombinuoja”, kaip jie įprato ,,kombinuoti” sovietiniais laikais, kai vagystė iš fabriko, gamyklos ar kokio mėsos ar pieno kombinato buvo net nelaikoma blogu darbu, kai vogė ir nešė beveik visi, kas tik galėjo; tie, kurie ,,nekombinavo” ir stengėsi išlikti sąžiningais (o tokių buvo ir tada), buvo laikomi ,,nenormaliais”, į juos žiūrėta kaip į nepilno proto keistuolius. ,,Jeigu nepavogsi, tai vis tiek į Rusiją išveš”, – daug kas šitaip samprotavo. Vogti iš okupantų valdžios, vos ne patriotiškumo aktas! Taip gyveno pavergtos tautos žmonės, tokie jie išliko atkūrus nepriklausomybę.

O buvo puiki galimybė pakreipti tautos gyvenimą kita vaga. Buvo ir yra Lietuvos patriotų, karštai mylinčių Tėvynę, kurie Sausio 13-ąją drąsiai stojo prieš sovietų tankus, gindami Lietuvos laisvę. Keturiolika didvyrių paaukojo savo gyvybę. Tačiau dori lietuviai buvo nustumti, į valdžią prasibrovė savanaudžiai karjeristai, išvertę kailį buvę kagėbistai. (Nors, kaip sakė Putinas, buvusių kagėbistų nebūna) Šitokie Lietuvos ,,vedliai” ir atvedė tautą prie bedugnės – vos ne kas antras jaunas lietuvis pasiruošęs bėgti iš Tėvynės. Lietuvoje tarpsta tik valdininkai ir jų proteguojami verslininkai, nebaudžiami pilna sauja semiantys Lietuvos turtą.

Žmonėms teisingumas ne mažiau kaip duona reikalingas, o teisingumo Lietuvos valdžios įstaigose nėra. Čia ir prasideda visos bėdos: neranda žmonės teisybės teismuose, kurie pagal Konstituciją privalėtų įgyvendinti Lietuvoje teisingumą. Visi žino patarlę ,,Žuvis pūva nuo galvos”. Jeigu Lietuvoje iš pat pradžių būtų įvykdytas apsivalymas, neįleisti į valdžią nusipelnę komunistai, sutvarkytas teismų, prokuratūros ir policijos darbas, nebūtų Lietuvoje tokios ,,tvarkos”, kokią turime dabar. Blogiausia, kad dori lietuviai jaučiasi bejėgiai savo Tėvynėje, jie nusivylę, praradę viltį ką nors pakeisti, tarsi susitaikę su blogiu. Susitaikymas su blogiu – pražūtis, kurios mes neturime leisti.

Užsienyje gyvenantys lietuviai taip pat negali likti abejingi savo tautos likimui. Galbūt dėl kiek primityvaus patriotiškumo supratimo, taip pat ir dėl kitų priežasčių į išvykusius kitur gyventi lietuvius tie likę Lietuvoje žiūri priešiškai, laiko juos vos ne Tėvynės išdavikais. Matyt, dėl tokio požiūrio tam tikra dalimi kalti ir patys išvykėliai, kurių ne vienas greitai atitolsta nuo Tėvynės, elgiasi tarsi kokie užsieniečiai, laiko save pranašesniais.

Šitaip neturėtų būti: ypač Amerikoje gyvenantieji galėtų pasimokyti iš kitų tautų, visų pirma iš žydų, kaip jie neužmiršta savo šaknų, savo istorinės Tėvynės, nors daugelis net nebuvę Izraelyje. Žydai labai aktyviai dalyvauja Amerikos politiniame ir apskritai visuomeniniame gyvenime, bet kartu jie rūpinasi ir Izraelio reikalais: užtenka paskaityti anglų kalba leidžiamą gausią Amerikos žydų spaudą, kad pamatytume, kiek daug dėmesio skiriama jaunimo auklėjimui žydų tautiškumo dvasia. Nors Amerikoje gyvenančių žydų dauguma – tai jau ne pirmos ir net ne antros kartos Amerikos piliečiai. Tai tik lietuviai, vos išvykę iš Lietuvos, jau nežino, kas yra tautiškumas ir lietuviškumas. Žydams tokių klausimų nekyla.

Reikėtų gerai apgalvoti užsienio lietuviams, ką jie dabar, šiandien, galėtų padaryti Lietuvos labui. Lietuvai reikia ne tik materialinės pagalbos. Tiek Amerikoje, tiek kitose šalyse yra ne vienas lietuvis teisininkas, todėl užsienio lietuvių teisininkų susivienijimai galėtų prisidėti prie netinkamų Lietuvos įstatymų pakeitimo. Valstybėje nebus tvarkos, kol ji neturės gerų įstatymų, kol blogai dirbs teismai ir kitos valdžios įstaigos, o svarbiausia – Seimas. Apie Lietuvos Seimą ir jo narius žmonės atvirai kalba kaip apie ,,vagių gaują”, nes patirtis rodo, kad daugelis Seimo narių atėję į Seimą greitai pralobsta, todėl į Seimą veržiasi ištisomis šeimomis: negirdėjau, kad kitų valstybių parlamente tautai atstovautų vyrai ir žmonos. Lietuvos Seime darbuojasi kelios tokios šeimos, belieka, kad jie dar ir savo vaikus Seimo nariais paskelbtų.

Spauda vis praneša apie Seimo narių netinkamą elgesį, tačiau tie nuolatiniai skandalai jau tapo įprastu reiškiniu, į kurį niekas nereaguoja. Visai neseniai buvo rašyta, kad prokuratūra vis dėlto susidomėjo Seimo narių sudarytomis sutartimis dėl išperkamosios automobilių nuomos. Tai reiškia, kad Seimo nariai pagal šias sutartis ketino įsigyti jų nuomojamus automobilius už mokesčių mokėtojų pinigus, t.y. veltui, nors, kaip žinoma, Seimo nariai gauna nemažas algas su įvairiausiais priedais. Kai tik Seimo nariai pajuto, kad prokurorai ėmėsi tirti sutarčių teisėtumą, jie skubiai puolė tas sutartis panaikinti. Jau vien tai įrodo, kad Seimo nariai puikiai suprato, jog sutartys neteisėtos. Tačiau jie nesidrovi įžūliai meluoti, jog neplanavo pasipelnyti valstybės sąskaita, esą, pasirašė, neskaitę tų sutarčių, jas užmiršo, įkišo į stalčių... Bet visi tuoj pat sutartis ,,prisiminė”, kai sužinojo, kad reikalą tiria prokurorai.

Kaip baigėsi prokurorų tyrimas, spauda nepranešė. Atrodo, kad niekas nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn už pasikėsinimą užgrobti valstybei priklausantį turtą, visi 12 ar daugiau Seimo narių kaip niekur nieko ir toliau sėkmingai darbuojasi Seime. Ką gi, tenka ,,patikėti”, kad tik jiems naudingas sutartis jie pasirašė tų sutarčių neskaitę, o visus kitus visą tautą liečiančius įstatymus, kuriuos jie priima, Seimo nariai atidžiai perskaito. Daug metų kalbama apie netinkamą Seimo rinkimų įstatymą, kai žmonės priversti balsuoti už partijos sąrašą net nežinodami, kas iš to sąrašo pateks į Seimą, tačiau kalbos taip ir lieka kalbomis. Seimo rinkimų ir Seimo darbą bei Seimo narių elgesį reguliuojantys įstatymai yra labai svarbūs – nuo jų priklauso, kokie žmonės tvarko mūsų šalies gyvenimą. Negalima ilgiau taikstytis su blogiu ir leisti, kad tautos gyvenimą tvarkytų nekompetentingi ir nesąžiningi žmonės.