SVEIKATA
Alzheimer liga nėra tik paveldima

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Žmonės, savo šeimoje turintys Alzheimer liga sergantį narį, dažnai nerimauja, ar ir juos ta liga pasivys. Ilgą laiką buvo manoma, kad tai paveldima liga, o ją paveldėjus nebus galimybių nuo jos pabėgti. Tačiau didėja mokslinių duomenų, rodančių, kad mūsų gyvenimo stilius turi didesnę įtaką mūsų protinei sveikatai negu paveldėti genai. Ypač didelę įtaką turi mityba ir nutukimas. Neurologinių mokslų profesorius Ohio State University Gary Wenk teigia, kad Alzheimer liga yra labiau gyvenimo stiliaus, o ne paveldima liga. Žmonės gali turėti genų, kuriuose slypi polinkis į šią ligą, bet ar tas polinkis ,,pražysta” kaip liga, daug priklauso nuo žmogaus gyvenimo būdo. Stuart Lipton, SanfordBurnham Research Institute profesorius, sako: ,,Egzistuoja mitas, kad, jei turime Alzheimer liga sergantį savo šeimoje, ta liga susirgsime ir mes. Tačiau tai taikytina tik vienam procentui žmonių. Svarbiau yra gyvenimo stilius ir kaip mes jį pakreipiame ar atitoliname nuo paveldėtų genų įtakos.”

Alzheimer yra smegenų liga, kuria sergant pamažu prarandama atmintis, mažėja intelektas ir sugebėjimas bendrauti su kitais. Alzheimer ligą turi 5.4 mln. amerikiečių. ,,Orlando Sentinel” nurodo, kad, Alzheimer Association žiniomis, beveik pusė milijono Alzheimer liga sergančių gyvena Florida valstijoje. Kol kas nėra būdų ją pagydyti, bet yra vaistų, kurie pristabdo jos vystymąsi. Patys žmonės turi daug progų sumažinti ligos atsiradimo galimybę, tačiau jų neišnaudoja. Iš tikrųjų didėja rizika, jog ši liga plis.

Prof. Lipton teigia, kad ,,matant augantį nutukimą, didėjantį diabeto ir metabolinių ligų plitimą, atsiduriame blogoje padėtyje”. Nutukimas yra siejamas su Alzheimer liga, nes jis skatina diabetą. Diabetą turintys dukart ar triskart labiau rizikuoja susirgti Alzheimer liga. Taip aiškina neurologas Ira Goodman iš Orlando Health. Tai yra susiję su susilpnėjusiu kūno sugebėjimu gaminti insuliną, o tai veda prie neurodegeneracijos, arba smegenų suirimo.

Goodman siūlo mažiau valgyti maisto, turinčio angliavandenio (angl. carbohydrate) maisto, kuris slopina insulino lygį. Jis mini University of Cincinnati tyrimą, radusį, kad angliavandenio apribojimas teigiamai paveikė švelnius smegenų sutrikimus. Smegenų sveikatai palaikyti tyrinėtojai siūlo padidintą proteino ir daržoviųvaisių dietą.

Smegenų sveikatai taip pat svarbu, jei žmogus sugeba valdyti įtampą. Įtampa padidina cortizolio harmono kiekį ir padidina insuliną kraujyje. Vienoje Yale University studijoje rasta, kad įtampa sumažina pilką smegenų masę. Tas masės sumažėjimas neigiamai veikia atmintį ir protinį sugebėjimą. Tačiau tai nėra vienos krypties reiškinys: sumažinus įtampą, su laiku atsigauna ir smegenys.
Sutariama, kad sveikatą skatinantys įpročiai yra labai svarbūs smegenų sveikatai. Svarbu išlaikyti tinkamą cukraus lygį kraujyje, mankštintis, palaikyti gerus tarpasmeninius santykius ir turėti mėgstamus užsiėmimus.

Viena svarbi, bet dar nepaminėta įtaka, yra žmogaus amžius. Laikas sveikatos negerina. Šiais laikais yra 50 proc. galimybė, kad Alzheimer liga susirgsime sulaukę 85 metų amžiaus. Jei sulauksime 100 metų, galimybė, kad Alzheimer liga mus aplankys padidėja iki 75 proc.

* * *

Net ir išvengus Alzheimer ligos, anksčiau ar vėliau visiems reikės tvarkytis su pensija. Internete užtikau 10 populiariausių nesusipratimų ar klaidingų prielaidų dėl pensijų.

– ,,Į pensiją išeisiu vėliau nei planavau”. Vienoje apklausoje daugiau nei pusė apklaustųjų planavo į pensiją išeiti sulaukę 65 metų. Į pensiją išeinama vis anksčiau. Bent pusė, sulaukę 65 metų, jau yra pensijoje. Daug jų buvo priversti tai padaryti.

– ,,Išlaikysime tokį pat gyvenimo lygį, kokį turėjome”. Dauguma amerikiečių nėra pensijai tinkamai pasiruošę. Daugiau nei pusė apklaustųjų pensijai buvo susitaupę mažiau nei 25,000 dol. Daug žmonių teigia, kad, norint turėti patogią pensiją, reikia bent 50,000 dol. metams.

– ,,Mokesčiai nuspręs, kur, pensijos sulaukę, gyvensime”. Dauguma pensininkų neturės užtektinai pajamų, kurios būtų apmokestintos. Tik turintys dideles pajamas turėtų tuo rūpintis.

– ,,Turime užtektinai pinigų”. Gaila, bet dauguma žmonių išleidžia daugiau, negu uždirba ar gauna iš kitų šaltinių. Tokiu atveju tenka pradėti naudoti ir taip mažas santaupas. Kiti, bandydami suvesti galą su galu, susiranda pašalinius darbus.

– ,,Nesirūpiname ilgo slaugymo draudimais”. Gyvenant su iš valstybės gaunama priežiūra, draudimas mėnesiui kainuoja 3,000 dol. ,,Medicaid” padengia slaugos namų priežiūrą, bet prieš tai reikia išnaudoti savo turimus išteklius.

– ,,Geriausia likti gyventi ten, kur gyvename”. Esant turtingam, tai gali būti geras sprendimas. Turint ribotas pajamas, gal vertėtų pasižiūrėti į mažesnį gyvenamąjį plotą. Verta pagalvoti apie senatvei pritaikytas patalpas, kurios būtų viename aukšte.

– ,,Už dvidešimties metų ir toliau galėsime džiaugtis savo gyvenimu kaip dabar”. Tai gražus noras, bet neparemtas realybės. Didesnė galimybė yra ta, kad su laiku prisireiks gyvenvietės su buitine priežiūra ir sveikatos patarnavimais.

– ,,Gyvenant užsienyje galima sutaupyti daug pinigų”. Taip, gyvenimas svetimame krašte kainuoja pigiau. Tačiau daug kur apsigyvenama siena aptvertame kvartale su savo kraštiečiais. Apsigyventi užsienyje siūloma ne tam, kad būtų sutaupyti pinigai, bet dėl nuotykių ir progos susipažinti su kita kultūra. Tačiau tokiu atveju reikia palikti savo šeimyną, draugus, kaimynus.

– ,,Pensijos metai bus mano gyvenimo geriausia dalis”. Turimi duomenys tokio entuziazmo neremia. Tačiau svarbu kuo geriau viską numatyti ir tinkamai tam pasiruošti.

– ,,Su pensija mano gyvenimas pasibaigs”. Neteisybė! Yra žinoma daug atvejų, kai žmonės, išėję į pensiją, iš naujo atgimsta, atranda savo talentus, imasi naujų užsiėmimų, užmezga naujas pažintis.