Džiaugiuosi, kad (beveik) nieko nepažinau
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Prieš 10 metų man teko JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto
valdyboje eiti vicepirmininko pareigas organizaciniams reikalams. Dabar
šios pareigos yra patikėtos Sigitai Šimkuvienei-Rosen.
2002 m. Krašto valdyba sušaukė darbo konferenciją,
subūrusią arti 50 naujų veidų, pasiūliusią naujų minčių
(,,Draugas”, 2012 m. kovo 10 d.). Daugumos jų nepažinau ir tuo
džiaugiausi. Toje konferencijoje aktyviai dalyvavo tuomet tik
prieš metus iš Lietuvos atvykusi Sigita
Šimkuvienė. Po poros metų jos pastangų dėka panašios
konferencijos vyko Putnam, CT ir kitose vietovėse. Jos paskatinti ir
vietinių aktyvių lietuvių pastangomis įsikūrė keletas naujų JAV LB
apylinkių. Pernai Šimkuvienė-Rosen sušaukė pirmą JAV LB
apylinkių pirmininkų suvažiavimą Pasaulio lietuvių centre, Lemont, IL.
Šių metų kovo 10 d. jau antrą JAV LB apylinkių pirmininkų
suvažiavimą ir vėl sušaukė Sigita. Ją priėmė ir globojo JAV LB
Michigan apygarda, vadovaujama Janinos Udrienės, ir Detroit apylinkė,
kurios pirmininkas yra Aleksas Mitrius. Į Detroit suvažiavo 40 dalyvių,
atstovaujančių 20 apylinkių. Atvykusieji visą dieną klausėsi įvairių
pranešimų, dalinosi savo patirtimi, kėlė naujas mintis, sėmėsi
naujų jėgų veiklai savo apylinkėse. Taip pat buvo prisiminta
prieš 10 metų vykusi darbo konferencija Dainavoje. Apie ją teko
pakalbėti man. Penki jos dalyviai atvyko ir į šį pirmininkų
suvažiavimą. Išskyrus Dainavos konferencijos dalyvius ir
dabartinio suvažiavimo rengėjus, visi kiti man buvo nepažįstami, nors
daugiau ar mažiau žinomi iš savo visuomeninės veiklos. Tad, kaip
ir prieš 10 metų, vėl džiaugiausi, kad nieko nepažįstu.
Darbo konferencijos dalyviai Dainavoje pasivadino ,,Dainavos
banga”. Jos vilnelės pasklido po visą kraštą. Dabar su dar
didesniu entuziazmu prie Detroit sugužėjo nauji ir jauni veidai. Jau
daugelį metų siūlau rasti pamainą sau visuomeninėje veikloje. Į Detroit
atvykę kaip tik ir yra ta pamaina – pilna energijos, nebijanti ką
nors kitaip tvarkyti, norinti peržiūrėti savo poreikius ir rasti
tinkamus būdus jiems patenkinti. Po šių metų pirmininkų
suvažiavimo jau sulaukiau nemažai atsiliepimų, kurie, atrodo,
viršija sudėtas viltis. Štai keletas ištraukų
iš gautų laiškučių el. paštu.
– ,,Ačiū visiems, ypatingai Sigitai, už nuostabiai suorganizuotą
renginį. Manau, kad kiekvienas iš mūsų šio to pasimokėme
vienas iš kitų, pasisėmėme energijos, kuri taip reikalinga,
dirbant šį nelengvą darbą.”
– ,,Pirmiausia nuoširdus ačiū Sigitai už jos triūsą,
rūpestį ir už tai, kad neleidžia pamiršti, kas mes tokie esame.
Pati ‘serga’ ir kitus ‘užkrečia’ tokia liga
kaip ‘lietuvybė’. (…) Tikrai buvau sužavėta renginiu
ir svetingumu. (…) Nepaprastai įdomu buvo klausytis, kaip jūs
gyvenate ir kaip tvarkote savo bendruomenę. Tikrai radau, ko
pasimokyti, pasisėmiau energijos. Pasirodo, reikia tik
nepamiršti, kas esame, gero noro, užsispyrimo,
išradingumo, ir viskas įmanoma!”
– ,,Pietvakarių Florida Lietuvių Bendruomenės vardu dėkojame
visiems už nuostabų susitikimą, ypač Sigitai Šimkuvienei už visą
jos vargą, nepailstamą energiją ir triūsą. Tikrai buvo smagu girdėti,
kaip kitos bendruomenės puikiai tvarkosi. Ne vienas turbūt grįžo namo
su naujomis idėjomis ir pakelta nuotaika. (…) Ačiū visiems už
gerą nuotaiką, puikiai praleistą laiką ir nuostabų savaitgalį.”
– ,,Niekaip negaliu pamiršti savaitgalio, praleisto
Detroite. Pasisėmėme daug teigiamos energijos, prisirinko įspūdžių,
naujos patirties ir paspirties. Vėl grįžome į kasdienybę, tačiau
grįžome su nauja viltimi, kad auganti karta stiprėja ir vienijasi.
Labai esame dėkingi ‘Dvaro’ (taip pavadintas Dievo
Apvaizdos parapijos Kultūros centras – R. K.) šeimininkei
Janinai Udrienei. Ne tik gražų naują dvarą turi, bet ir žmones –
šiltus ir mielus. Janina savo matematišku nuoseklumu ir
inteligentiškumu papuošė visą renginio eigą. Viskas ėjosi
labai sklandžiai ir intensyviai. (…) Sigutė, Sigutė! Sako, ką
Dievas davė, to niekas neatims, t. y. sugebėjimą atpažinti, atsirinkti
žmones, juos suburti, išlaikyti ir sėkmingai dirbti kartu su
visa komanda. Į šį suvažiavimą ji sutempė mus visus iš
visų pakampių, iš centrų ir ne. Atvykę žmonės buvo kupini
minčių, energijos, pasiruošę dirbti Lietuvos labui. Sigutės
užteko vienos visai salei. Miegoti nebuvo kada. Retai būna tokių
žmonių, kaip Sigita. Tai reikia vertinti ir tinkamai panaudoti. Ačiū,
Sigute, kad esi. Nuoširdžiai ačiū visiems, kurie sutiko svečius.
Valdui, savo nauju autobusu vežiojusiam svečius, ir visiems,
šiltai priėmusiems. (…) Sutinku, kad tokių susibūrimų
tikrai reikia daugiau. Pasidalinti informacija ir dirbti su žmonėmis
yra žymiai veiksmingiau negu vien tik komp(iuteriu).”
Paskutinį žodį palikau Sigitai ŠimkuvieneiRosen. Ji savo el.
laiške JAV LB Krašto valdybos vardu dėkojo visiems už
dalyvavimą ir nuoširdų darbą: ,,Jūs, jauni žmonės, parodėte, kad
jums labai svarbu būti lietuviais ir dirbti LB gretose, tęsiant mūsų
pirmtakų pradėtą darbą – puoselėti gražias mūsų tautos tradicijas
čia, JAV, glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuva. Dėkojame už jūsų
pasisakymus, šauniai suruoštą jūsų darbų parodą,
nuoširdų bendravimą. Nuoširdus ačiū
detroitiškiams, svetingai ir nuoširdžiai mus globojusiems
ir suteikusiems puikias sąlygas suvažiavimui. (…) Laukiame ir
raginame jus dalyvauti ir kandidatuoti į XX Tarybą, į Pasaulio Lietuvių
Bendruomenės Seimą.”