Džiaugiuosi, kad (beveik) nieko nepažinau

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Prieš 10 metų man teko JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyboje eiti vicepirmininko pareigas organizaciniams reikalams. Dabar šios pareigos yra patikėtos Sigitai Šimkuvienei-Rosen. 2002 m. Krašto valdyba sušaukė darbo konferenciją, subūrusią arti 50 naujų veidų, pasiūliusią naujų minčių (,,Draugas”, 2012 m. kovo 10 d.). Daugumos jų nepažinau ir tuo džiaugiausi. Toje konferencijoje aktyviai dalyvavo tuomet tik prieš metus iš Lietuvos atvykusi Sigita Šimkuvienė. Po poros metų jos pastangų dėka panašios konferencijos vyko Putnam, CT ir kitose vietovėse. Jos paskatinti ir vietinių aktyvių lietuvių pastangomis įsikūrė keletas naujų JAV LB apylinkių. Pernai Šimkuvienė-Rosen sušaukė pirmą JAV LB apylinkių pirmininkų suvažiavimą Pasaulio lietuvių centre, Lemont, IL.

Šių metų kovo 10 d. jau antrą JAV LB apylinkių pirmininkų suvažiavimą ir vėl sušaukė Sigita. Ją priėmė ir globojo JAV LB Michigan apygarda, vadovaujama Janinos Udrienės, ir Detroit apylinkė, kurios pirmininkas yra Aleksas Mitrius. Į Detroit suvažiavo 40 dalyvių, atstovaujančių 20 apylinkių. Atvykusieji visą dieną klausėsi įvairių pranešimų, dalinosi savo patirtimi, kėlė naujas mintis, sėmėsi naujų jėgų veiklai savo apylinkėse. Taip pat buvo prisiminta prieš 10 metų vykusi darbo konferencija Dainavoje. Apie ją teko pakalbėti man. Penki jos dalyviai atvyko ir į šį pirmininkų suvažiavimą. Išskyrus Dainavos konferencijos dalyvius ir dabartinio suvažiavimo rengėjus, visi kiti man buvo nepažįstami, nors daugiau ar mažiau žinomi iš savo visuomeninės veiklos. Tad, kaip ir prieš 10 metų, vėl džiaugiausi, kad nieko nepažįstu.

Darbo konferencijos dalyviai Dainavoje pasivadino ,,Dainavos banga”. Jos vilnelės pasklido po visą kraštą. Dabar su dar didesniu entuziazmu prie Detroit sugužėjo nauji ir jauni veidai. Jau daugelį metų siūlau rasti pamainą sau visuomeninėje veikloje. Į Detroit atvykę kaip tik ir yra ta pamaina – pilna energijos, nebijanti ką nors kitaip tvarkyti, norinti peržiūrėti savo poreikius ir rasti tinkamus būdus jiems patenkinti. Po šių metų pirmininkų suvažiavimo jau sulaukiau nemažai atsiliepimų, kurie, atrodo, viršija sudėtas viltis. Štai keletas ištraukų iš gautų laiškučių el. paštu.

– ,,Ačiū visiems, ypatingai Sigitai, už nuostabiai suorganizuotą renginį. Manau, kad kiekvienas iš mūsų šio to pasimokėme vienas iš kitų, pasisėmėme energijos, kuri taip reikalinga, dirbant šį nelengvą darbą.”

– ,,Pirmiausia nuoširdus ačiū Sigitai už jos triūsą, rūpestį ir už tai, kad neleidžia pamiršti, kas mes tokie esame. Pati ‘serga’ ir kitus ‘užkrečia’ tokia liga kaip ‘lietuvybė’. (…) Tikrai buvau sužavėta renginiu ir svetingumu. (…) Nepaprastai įdomu buvo klausytis, kaip jūs gyvenate ir kaip tvarkote savo bendruomenę. Tikrai radau, ko pasimokyti, pasisėmiau energijos. Pasirodo, reikia tik nepamiršti, kas esame, gero noro, užsispyrimo, išradingumo, ir viskas įmanoma!”

– ,,Pietvakarių Florida Lietuvių Bendruomenės vardu dėkojame visiems už nuostabų susitikimą, ypač Sigitai Šimkuvienei už visą jos vargą, nepailstamą energiją ir triūsą. Tikrai buvo smagu girdėti, kaip kitos bendruomenės puikiai tvarkosi. Ne vienas turbūt grįžo namo su naujomis idėjomis ir pakelta nuotaika. (…) Ačiū visiems už gerą nuotaiką, puikiai praleistą laiką ir nuostabų savaitgalį.”

– ,,Niekaip negaliu pamiršti savaitgalio, praleisto Detroite. Pasisėmėme daug teigiamos energijos, prisirinko įspūdžių, naujos patirties ir paspirties. Vėl grįžome į kasdienybę, tačiau grįžome su nauja viltimi, kad auganti karta stiprėja ir vienijasi. Labai esame dėkingi ‘Dvaro’ (taip pavadintas Dievo Apvaizdos parapijos Kultūros centras – R. K.) šeimininkei Janinai Udrienei. Ne tik gražų naują dvarą turi, bet ir žmones – šiltus ir mielus. Janina savo matematišku nuoseklumu ir inteligentiškumu papuošė visą renginio eigą. Viskas ėjosi labai sklandžiai ir intensyviai. (…) Sigutė, Sigutė! Sako, ką Dievas davė, to niekas neatims, t. y. sugebėjimą atpažinti, atsirinkti žmones, juos suburti, išlaikyti ir sėkmingai dirbti kartu su visa komanda. Į šį suvažiavimą ji sutempė mus visus iš visų pakampių, iš centrų ir ne. Atvykę žmonės buvo kupini minčių, energijos, pasiruošę dirbti Lietuvos labui. Sigutės užteko vienos visai salei. Miegoti nebuvo kada. Retai būna tokių žmonių, kaip Sigita. Tai reikia vertinti ir tinkamai panaudoti. Ačiū, Sigute, kad esi. Nuoširdžiai ačiū visiems, kurie sutiko svečius. Valdui, savo nauju autobusu vežiojusiam svečius, ir visiems, šiltai priėmusiems. (…) Sutinku, kad tokių susibūrimų tikrai reikia daugiau. Pasidalinti informacija ir dirbti su žmonėmis yra žymiai veiksmingiau negu vien tik komp(iuteriu).”

Paskutinį žodį palikau Sigitai ŠimkuvieneiRosen. Ji savo el. laiške JAV LB Krašto valdybos vardu dėkojo visiems už dalyvavimą ir nuoširdų darbą: ,,Jūs, jauni žmonės, parodėte, kad jums labai svarbu būti lietuviais ir dirbti LB gretose, tęsiant mūsų pirmtakų pradėtą darbą – puoselėti gražias mūsų tautos tradicijas čia, JAV, glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuva. Dėkojame už jūsų pasisakymus, šauniai suruoštą jūsų darbų parodą, nuoširdų bendravimą. Nuoširdus ačiū detroitiškiams, svetingai ir nuoširdžiai mus globojusiems ir suteikusiems puikias sąlygas suvažiavimui. (…) Laukiame ir raginame jus dalyvauti ir kandidatuoti į XX Tarybą, į Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimą.”