,,Volungės” choras, vadovaujamas Dalios Skrinskaitės-Viskontienės. Dainos Puterienės nuotraukos.

DANA GRAJAUSKAITĖ

Vasarą anksti ryte Neringos stovykloje, Vermont kalnuose, girdėti tik paukščiukų giesmės. Gieda kardinolai, raudongurkliai, šaukia geniai ir sakalai. Nors stovyklos mediniuose namukuose yra daugiau nei šimtas lovų, ir kiekvienoje jų miega arba stovyklautojas, arba vadovas, saulei brėkštant stovykloje tylu. Girdėti tik paukščių švelnios melodijos, na, ir gal truputis knarkimo.

Vermont Neringoje ligi šiol tarp visų gražių paukščių niekados nebuvo girdėti pakilaus, auksinio volungės balso. Šiais metais teks pirmą sykį išgirsti volungę, pilnu, gražiu balsu giedant Neringos stovyklai – su pavasario šiltu vėjeliu Toronto „Volungės” moterų vienetas atskris į Putnam seselių sodybą, Connecticut valstijoje, koncertuoti metiniame Neringos vajuje.

Moterų repertuaras įvairus

,,Volungės’’ choras, vadovaujamas Dalios Skrinskaitės-Viskontienės, įsikūrė Toronto mieste 1976 metais. Pradžioje ,,Volungė’’ buvo moterų ansamblis, vėliau į jos gretas įsijungė ir vyrai. Prieš trylika metų atsiradus mažam būriui moterų, sutikusių atskirai repetuoti ir tobulinti moterų repertuarą, susidarė ,,Volungės’’ moterų vienetas. Šiuo metu „Volungės” giesmininkių yra keturiolika.

Moterų repertuarą sudaro įvairaus žanro kūriniai, sukurti įvairių kompozitorių: nuo klasikinės sakralinės muzikos iki šiuolaikinių giesmių, nuo lietuviškų liaudies dainų iki šių dienų estrados, nuo senų, lietuviškų sutartinių iki šiuolaikinio amerikietiško/kanadietiško džiazo.

Volungietes su Neringa sieja sena draugystė

Nors narės gyvena Kanados Toronto apylinkėse, nemažai jų turi ryšį su Vermont Neringos stovykla. Vadovė Dalia rašo: „Daug metų vežiau savo vaikus [į Neringos stovyklą], ir jiems [ji] paliko DIDŽIAUSIĄ įspūdį iki šios dienos.’’

Laima Gustainytė-Underienė, kuri pati vadovavo ir kurios abu vaikai daug metų stovyklavo Neringoje, rašo: „Labai gerai atsimenu pirmąją berniukų stovyklą. Nepaprastai smagu buvo bandyt, kurt, pradėt visai naują stovyklą. Kelerius metus iš eilės ten dirbau. Puikiai atsimenu, kaip mes sukūrėme pirmąją ‘sporto’ šventę, tokios formos, kaip jinai dar ir dabar yra kai kuriose stovyklose. Neturėjome šviesų vėliavų aikštėje, tai suvežėme automobilius ir užvedėme motorus ir uždegėme šviesas.”

Šiais metais rengiamos 6 stovyklos

Ši pirmoji Neringos ,,berniukų stovykla”, kurią Laima padėjo kurti, įvyko kaip tik prieš 40 metų! Neringos stovyklą įkūrė Marijos Nekalto Prasidėjimo seselės 1969 metais. Pirmą vasarą vyko lietuviškai kalbančių mergaičių stovykla ir lietuvių kilmės vaikų stovykla anglų kalba. Metai po metų prisidėjo naujos stovyklos, keitėsi jų sudėtis. Šią vasarą vyks šešios stovyklos: stovyklos vaikams ir šeimoms, lietuvių ir anglų kalbomis; laukiama apie 500 stovyklautojų.

,,Tai buvo spektakliai!”

Per Neringos 41 metų istoriją nemažai stovyklautojų ir vadovų yra atvykę iš Kanados. Tai neturėtų stebinti, nes didesnėse Kanados lietuvių kolonijose, Toronto ir Montreal miestuose, buvo įsikūrusios Nekalto Prasidėjimo seselės. Gyvendamos ir dirbdamos šiose lietuvių bendruomenėse, seselės skatindavo tėvelius leisti vaikus į Neringos stovyklą.

Dalia Viskontienė rašo, kad seselės ,,visuomet man buvo geros, nuoširdžios ir pavyzdys, kaip mylėti kitus”. Tėveliai, pajutę seselių meilę ir gerbdami jų pavyzdingus darbus, norėjo, kad jų vaikai pabūtų seselių vedamoje stovykloje. Tėveliai dažnai susiburdavo ir kartu veždavo vaikus į ilgą kelionę į Vermont. Dabar tie patys vaikai tapo tėveliais, ir jie kartoja tą pačią kelionę, veždami savo vaikus į Neringą.

Neringos stovykloje taip pat vyko ateitininkų stovyklos. Choristė Rasa Bukšaitytė-Wilkinson dalyvavo studentų ateitininkų stovykloje, ji prisimena: ,,Atsimenu vakarines programas – ypatingai ‘operetes’. Almis Kuolas ir Kęstutis Šeštokas parašė žodžius, o Rimas Juozaitis akompanavo. Tai buvo spektakliai! Geros dienos: daug dainų, daug juokų, įdomios paskaitos ir gera, sveika, atgaivinanti draugystė. Į vieną vietą suvažiavo būrys studentų ateitininkų – vienų pažiūrų – kaip broliai ir sesės. Niekad nebuvau Lietuvoj, bet Neringoj būdama tarp lietuvių – jautiesi lyg namie.’’

Choristė Julija Adamonytė-Danaitienė užaugo Montreal ir keliaudavo į moksleivių ateitininkų stovyklą Neringoje. ,,Prisimenu gražią aplinką, kalnus, prūdą ir Phelps kapines. Važiuodavau iš Montrealio, buvo proga sutikti draugų iš įvairių miestų.”

Nedainuoti neleidžia meilė dainai, artima draugystė ir noras dalintis muzikos grožiu

Kaip įdomu ir gražu, kad šių metų balandžio 24 d. ,,Volungės’’ choristės, kurios prieš daug metų skatinamos seselių stovyklavo, vadovavo ir vežė savo vaikus į Neringą, galės koncertuoti Neringos labui seselių vienuolyne. Apie koncerto programą Dalia rašo: ,,Mūsų programa, kaip ir mes, labai įvairi. Giedam giesmes, džiaugiamės lietuviškomis dainomis ir linksminamės ‘estradinėmis’. Kiekvienam klausytojui tikrai bus kas nors įdomaus, gal naujoviško ir smagaus.” Ir dar pridėjo: ,,Svarbiausia tai, kad meilė dainai, artima draugystė ir noras dalintis muzikos grožiu mus neleidžia nedainuoti!”