Iš kairės į dešinę: ambasadorius Ž. Pavilionis, ŠALFASS pirmininkas L. R. Misevičius ir J. Valančiūnas.   Ludo Segers nuotraukos

Pasibaigė tarptautinis krepšinio turnyras

ROSSETA VINGEVIČIŪTĖ-WILBUR

Dešimtajame Lietuvos ambasadoriaus JAV taurės turnyre Washington žaidė dešimt pralaimėti nenorinčių komandų, ir žaidė beveik kaip už tėvynę. Iki vėlyvo vakaro užtrukusios varžybos bei apdovanojimai nuvargino ir žaidėjus, ir organizatorius – Lietuvos ambasados Washington darbuotojus. Visi buvo pavargę, bet patenkinti. 

Kai tvirto, šoklaus JAV Valstybės departamento komandos žaidėjo po vos 2 taškais pralaimėtos dvikovos dėl trečios vietos su Baltimorės „Partizanais” paklausiau, ar jis žinojo, kas jo laukia šiame turnyre, jis sakė, jog tikrai ne. Manė, jog teks pažaisti su keliais diplomatais, o čia susirinko žaisti dėl krepšinio pametę galvas.

Velykų išvakarėse vykusiame turnyre diplomatams nesisekė. Jungtinė Baltijos valstybių ambasadų JAV komanda greitai turėjo pripažinti, jog jauni  Kanados lietuviai krepšinį žaidžia geriau.

Krepšinis, matyt, yra užkoduotas lietuviškame DNA. „Kaipgi be krepšinio”, – sakė turnyre žaidęs ir nugalėtojams apdovanojimus teikęs Šiaurės lietuvių sporto sąjungos (ŠALFASS) pirmininkas Laurynas Misevičius.     

Beje, geriausiu turnyro žaidėju pripažintas Dominykas Milka, NY Saint Rose koledžo krepšinio žvaigždė. Kelias minutes pažiūrėjus į New York „Geležinio vilko” vyrų žaidimą buvau tikra, jog matau nugalėtojus. Tiesa, finale D. Milkos vedamai komandai tik po pratęsimo ir sunkios kovos pavyko įveikti pirmąkart Ambasadoriaus turnyre dalyvaujančią Kanados lietuvių komandą. Toronto „Aušra” nuo atsarginių suolelio palaikoma Jono Valančiūno, nusileido tik po pratęsimo. 

Toronto „Raptors” žaidėjas Jonas Valančiūnas nuoširdžiai šypsojosi ir kantriai fotografavosi su kiekvienu jo paprašiusiu tautiečiu.

Tik gaila, kad nemažai jaunų Washington apylinkių lietuvių atėjo į ambasadą tik išgerti lietuviško alaus ir pažiūrėti į NBA žvaigždę, bet nepamatė išties įtemptų  rungtynių.

Bet, tikiuosi, jog dauguma tų jaunų lietuvių žino, kas yra Steponas Darius ir Stasys Girėnas, kurių skrydžio per Atlantą 80-osioms metinėms paminėti buvo skirtas šis turnyras.  Utenoje, Dariaus ir Girėno gatvėje gyvenęs J. Valančiūnas juokėsi, jog jis tikrai žino, kas jie yra.  O Toronto krepšinio sirgaliai jau gerai žino, kad J. Valančiūnas – iš Lietuvos, ir komentatoriai pagaliau išmoko ištarti jo lietuvišką pavardę.

Lietuvos ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis užsiminė, kad kitąmet, matyt, jau teks ieškoti didesnės krepšinio salės, ir kurti naują turnyro sistemą, mat komandų vis daugėja. Dar pernai buvo šešios, šiemet – dešimt, o kitąmet – kas žino, kiek Amerikos ir Kanados lietuvių norės parodyti, kad ir kur lietuvis begyventų, krepšinis yra svarbi jo tapatybės dalis.


LR ambasadorius Ž. Pavilionis (dešinėje) ir J. Valančiūnas (trečioje eilėje per vidurį) su turnyro nugalėtojais New York ,,Geležinio vilko” komanda.  


Turnyre dalyvavusiems Latvijos (kairėje) ir Lietuvos (dešinėje) ambasadoriams JAV J.Valančiūnas įteikė specialius prizus.