Sriuba pasotino, susirinkusiųjų kompanija smagiai praleido laiką, o Kauno vyskupijos ,,Caritas” buvo paremtas. Dainos Čyvienės nuotraukos
,,Sriubos pietūs”
RASA AVIŽIENIS
Saulėtą sekmadienį, kovo 21 d., 12:30 v. p. p. (po Mišių) vyko
Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos organizuojami ,,Sriubos
pietūs.” Tai jau treti ,,Sriubos pietūs”, kurių labdaringas
pelnas šiais metais skiriamas Kauno vyskupijos organizacijai
,,Caritas”. Į Pasaulio lietuvių centro didžiąją salę gausiai
(daugiau nei 200!) rinkosi sriubos mėgėjai, smagiai
šnekučiavosi.
Renginio programą pradėjo Irena Grigaitienė, trumpai papasakojusi apie
sriubos istoriją. Sriuba turi ilgą, garbingą istoriją – tai
seniausias patiekalas, aptinkamas pirmuosiuose kulinarijos archyvuose,
ir, žinoma gimęs ne kur kitur, bet Prancūzijoje. Žodis ,,sopa”
reiškė tirštą virinį, valgomą mirkant duoną. Daug kas
tyliai lingavo galvas, atpažindami žodį ,,zupę”.
Grasilda Reinytė, Jūratė Grabliauskienė ir Margarita Matuliauskienė
vedė programą bei perdavė 2009 metų ,,Sriubos pietų” paremto
Vilniaus arkivyskupijos ,,Caritas” Vaikų ir paauglių dienos
centro ,,Vilties angelas” padėką. Jos parodė specialiai jaunų
žmonių parengtą nuotraukų montažą ir parašytą maldą. Graudžiai
malonu matyti jaunus likimo nuskriaustus veidus, kurie randa globą,
meilę ir viltį. Susirinkusieji taip pat sugiedojo kelias giesmes.
Seselei Ignei sukalbėjus maldą, paslaugūs jauni padavėjai/os
(sutvirtinimo sakramentui ruošiamas jaunimas ir skautai/ės)
išnešiojo didelius sriubos dubenius. Sriuba buvo labai
skani. Matyt, tikrai šeimininkės neprileido tėvo Antano
Saulaičio su dubeniu vandens.
Sumanymas ruošti ,,Sriubos pietus” pasiskolintas iš
Toronto lietuvių parapijos, kurioje jau seniai ruošiami tokie
labdaringi pietūs. Man jie truputį priminė labdaringą organizaciją,
kurioje teko savanoriauti su bendradarbiais. Toji organizacija pakuoja
ir siunčia specialios sudėties maistingą košę badaujantiems
vaikams įvairiose pasaulio šalyse. Pamainos gale savanoriams
duodama paragauti paruoštos košės. Tokios akimirkos
primena mums būti dėkingais už viską, ką turime – maistą,
pastogę, šeimą, darbą, bendruomenę ir daug daugiau.
Sriuba pasotino, susirinkusiųjų kompanija smagiai praleido laiką, o
Kauno vyskupijos ,,Caritas” buvo paremtas. Ši organizacija
įsteigta 1989 m., ji veikia daugelyje vyskupijos parapijų. Jos veikla:
vargšų maitinimas (veikia ir sriubos valgyklos), vaikų
maitinimas, parama šeimoms, senelių namai, vaikų dienos centrai
ir medicininė pagalba. Kauno vyskupijos ,,Caritas” vykdo daugiau
nei 15 socialinių programų. Beveik 500 karitiečių yra įsitraukę į
šios organizacijos veiklą. Daugiau apie Kauno vyskupijos bei
Lietuvos ,,Caritas” organizacijų veiklą rasite jų tinklalapyje:
http://www.caritas.lt/.
Motina Teresė yra pasakiusi, kad ,,parama prasideda nuo individo. Vienu
kartu galime pamaitinti bei mylėti tik vieną žmogų. Po vieną, po vieną
ir susideda tūkstančiai. Visas darbas yra tik lašas jūroje. Bet
jei neįlašinsiu to vieno lašo, jūroje bus vienu
lašu mažiau”. Iki pasimatymo kitų metų ,,Sriubos
pietuose”.