lemont

Sriuba pasotino, susirinkusiųjų kompanija smagiai praleido laiką, o Kauno vyskupijos ,,Caritas” buvo paremtas.  Dainos Čyvienės nuotraukos


,,Sriubos pietūs”

RASA AVIŽIENIS

Saulėtą sekmadienį, kovo 21 d., 12:30 v. p. p. (po Mišių) vyko Palaimintojo Jurgio Matulaičio misijos organizuojami ,,Sriubos pietūs.” Tai jau treti ,,Sriubos pietūs”, kurių labdaringas pelnas šiais metais skiriamas Kauno vyskupijos organizacijai ,,Caritas”. Į Pasaulio lietuvių centro didžiąją salę gausiai (daugiau nei 200!) rinkosi sriubos mėgėjai, smagiai šnekučiavosi.

Renginio programą pradėjo Irena Grigaitienė, trumpai papasakojusi apie sriubos istoriją. Sriuba turi ilgą, garbingą istoriją – tai seniausias patiekalas, aptinkamas pirmuosiuose kulinarijos archyvuose, ir, žinoma gimęs ne kur kitur, bet Prancūzijoje. Žodis ,,sopa” reiškė tirštą virinį, valgomą mirkant duoną. Daug kas tyliai lingavo galvas, atpažindami žodį ,,zupę”.

Grasilda Reinytė, Jūratė Grabliauskienė ir Margarita Matuliauskienė vedė programą bei perdavė 2009 metų ,,Sriubos pietų” paremto Vilniaus arkivyskupijos ,,Caritas” Vaikų ir paauglių dienos centro ,,Vilties angelas” padėką. Jos parodė specialiai jaunų žmonių parengtą nuotraukų montažą ir parašytą maldą. Graudžiai malonu matyti jaunus likimo nuskriaustus veidus, kurie randa globą, meilę ir viltį. Susirinkusieji taip pat sugiedojo kelias giesmes.

Seselei Ignei sukalbėjus maldą, paslaugūs jauni padavėjai/os (sutvirtinimo sakramentui ruošiamas jaunimas ir skautai/ės) išnešiojo didelius sriubos dubenius. Sriuba buvo labai skani. Matyt, tikrai šeimininkės neprileido tėvo Antano Saulaičio su dubeniu vandens.

Sumanymas ruošti ,,Sriubos pietus” pasiskolintas iš Toronto lietuvių parapijos, kurioje jau seniai ruošiami tokie labdaringi pietūs. Man jie truputį priminė labdaringą organizaciją, kurioje teko savanoriauti su bendradarbiais. Toji organizacija pakuoja ir siunčia specialios sudėties maistingą košę badaujantiems vaikams įvairiose pasaulio šalyse. Pamainos gale savanoriams duodama paragauti paruoštos košės. Tokios akimirkos primena mums būti dėkingais už viską, ką turime – maistą, pastogę, šeimą, darbą, bendruomenę ir daug daugiau.

Sriuba pasotino, susirinkusiųjų kompanija smagiai praleido laiką, o Kauno vyskupijos ,,Caritas” buvo paremtas. Ši organizacija įsteigta 1989 m., ji veikia daugelyje vyskupijos parapijų. Jos veikla: vargšų maitinimas (veikia ir sriubos valgyklos), vaikų maitinimas, parama šeimoms, senelių namai, vaikų dienos centrai ir medicininė pagalba. Kauno vyskupijos ,,Caritas” vykdo daugiau nei 15 socialinių programų. Beveik 500 karitiečių yra įsitraukę į šios organizacijos veiklą. Daugiau apie Kauno vyskupijos bei Lietuvos ,,Caritas” organizacijų veiklą rasite jų tinklalapyje: http://www.caritas.lt/.

Motina Teresė yra pasakiusi, kad ,,parama prasideda nuo individo. Vienu kartu galime pamaitinti bei mylėti tik vieną žmogų. Po vieną, po vieną ir susideda tūkstančiai. Visas darbas yra tik lašas jūroje. Bet jei neįlašinsiu to vieno lašo, jūroje bus vienu lašu mažiau”. Iki pasimatymo kitų metų ,,Sriubos pietuose”.

lemont


lemont


lemont