Švenčiamas muziejaus penkmetis. 1971 m. liepos 20 d.     J. Kasakaičio nuotr.

Padėti ne tik darbu, bet ir mintimis

RAMUNĖ LAPAS

Šiandien, balandžio 6 d., Balzeko lietuvių kultūros muziejaus Moterų gildijos narės renkasi į šventinę popietę pažymėti organizacijos gyvavimo 45-metį. Renginio išvakarėse susitikome su pirmąja Gildijos pirmininke Marija Krauchunas ir prisiminėme šio moterų sambūrio praeitį bei tikslus.

Moterų gildija buvo įkurta 1968 metais muziejaus steigėjo Stanley Balzekas, Jr. žmonos Irene Balzekas iniciatyva. Iš pat pradžių, pasak Marijos Krauchunas, buvo numatyta į Gildiją kviesti ne tik lietuvių kilmės moteris. (Tuo metu jau veikė kitos moterų organizacijos, tokios kaip Lietuvių moterų klubas, kurių narės turėjo būti lietuvės savo kilme arba ištekėjusios už lietuvių.) Buvo priimamos visos, besidominčios Lietuva, jos istorija, kultūra. Pačioje pradžioje buvo nemažai amerikiečių, nes Irene Balzekas priklausė kitoms moterų organizacijoms, turėjo daug pažįstamų, ir tos pažįstamos norėjo padėti neseniai įsteigtai lietuvių kultūros įstaigai.

Čia galėtume prisiminti, kad muziejaus pradžia buvo 1966-ieji metai. Iš pradžių jis glaudėsi nedidelėse patalpose Archer gatvėje, šalia Balzekas automobilių salono. Bet greitai ten pasidarė ankšta. Netrukus buvo nupirktas bankrutavusios ligoninės patalpos Pulaski gatvėje – jose Balzeko lietuvių kultūros muziejus yra iki šiol.

,,Mes pastebėjome, kad būtinai reikia moterų darbo ir moterų idėjų”, – sakė Marija Krauchunas. Tuo metu Amerikoje buvo populiaru kurti moterų organizacijas kaip pagalbines prie pagrindinių organizacijų. (Ši tradicija, gal jau nebe tokia gaji, bet vis dar puoselėjama ir mūsų dienomis – moterų tarybas turi Čikagos Lyric opera, Ravinia festivalis ir kitos kultūrinės įstaigos.) ,,Taip ir čia, – pasakojo Marija Krauchunas, – susidarė pagalbinė muziejaus organizacija. Ji turėjo padėti darbu, bet taip pat mintimis, planais.”

Steigiamojoje grupėje buvo 20 moterų, sukurti įstatai, Marija Krauchunas išrinkta pirmąja pirmininke. Moterų gildija talkino visose srityse: ruošė parodas, telkė lėšas eksponatų įsigijimui. Senojoje vietoje jos buvo įrengusios taip vadinamą Moterų kambarį, prisidėjo ieškant muziejui erdvesnių patalpų. Taip pat rengdavo vienadienes parodėles viešbučių vestibiuliuose, konferencijų salėse. Ir pačios vykdavo kitur – susipažinti, mokytis. Marija Krauchunas prisiminė išvyką į Čikagos istorijos muziejų (Chicago Historical Society), kurios metu jos ne tik apžiūrėjo parodas, bet ir įgijo daug profesinių žinių – pavyzdžiui, sužinojo kaip saugoti istorinius drabužius, kad jie kuo ilgiau išsilaikytų. Tokių pažintinių išvykų būta nemažai.

Moterų gildijos narės ir pačiame muziejuje ruošdavo pažintinius renginius – supažindindavo muziejaus narius ir visus pageidaujančius su lietuviškais valgiais, tautiniais kostiumais ir pan. Vienas renginys buvo skirtas linui – kokį kelią nueina linas nuo mažos sėklytės iki išausto audinio. Buvo rengiamos paskaitos, į kurias kviečiami įdomūs svečiai, visuomet minima Vasario 16-oji, dabar – ir Kovo 11-oji. ,,Kad neužmirštume, kas ir iš kur esame”, – pridėjo Marija Krauchunas.

Moterų gildijos narės dalyvaudavo ir kai kuriose politinėse akcijose; tarkim, jos yra prisidėjusios prie vienuolės disidentės Nijolės Sadūnaitės išlaisvinimo. Iniciatyvos rinkti parašus JAV bei Kanadoje ėmėsi Moterų klubo narės, tačiau visos ,,muziejininkės” joje dalyvavo, o po to trise – Liusė Dargienė, Stasė Semėnienė ir Marija Krauchunas – vežė peticijas į Washington.

Marija Krauchunas apgailestauja, kad organizacijos gretos retėja – jaunosios ,,gildininkės” užaugo, ištekėjo, išsikraustė gyventi kitur, vyresnės iškeliauja negrįžtamai ,,su viza į vieną pusę”... Sunku pasakyti, kas bus toliau, bet pašnekovė įsitikinusi, kad muziejus negali užsidaryti – juk ten tiek daug unikalios medžiagos, senų nuotraukų, istorinių dokumentų ir t. t. ,,Muziejus mums labai reikalingas, ir jeigu taip atsitiktų, kad Balzekas šeima nebegalėtų jo toliau išlaikyti, turėtų atsirasti kita lietuvių grupė, kuri norėtų tą darbą dirbti”, – sako Marija Krauchunas.

Su jubiliejumi, darbščiosios moterys!



Balzeko lietuvių kultūros muziejaus veikla ne kartą buvo aprašyta ir amerikiečių spaudoje. Iškarpa iš 1970 m. birželio 28 d. ,,Economist Newspapers”. Nors ir aktyvios buvo moterys, bet pristatomos jos savo vyrų vardais!


Istorinėje 1975 m. balandžio 4 d. nuotraukoje (iš kairės) – Margi Mankus, Irene Balzekas, Lietuvos garbės konsulė Čikagoje Josephine Daužvardis ir Adella Zunas.


Iš k.: dabartinė Moterų gildijos pirm. Loretta Geštautas, Irene Buchbinder, Irene Norbut, Emma Petraitis, Sophia (Scottie) Žukas, Marija Krauchunas. 2011 m. gruodžio 6 d.