Artimiausi PLB planai – pilietybės klausimas
ir ryšio su Tėvyne stiprinimas

Į ,,Draugo“ klausimus atsako PLB valdybos pirmininkė adv. Regina Narušienė

Beveik pusmetį Lietuvoje praleidusios Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkės Reginos Narušienės nuveiktų darbų kraitis gausus: rengimas ir dalyvavimas PLB XIII seime, naujos PLB valdybos sudarymas, naujų gairių nustatymas, dalyvavimas naujai sukurtos Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos prie Vyriausybės darbe, Lietuvių Bendruomenių lankymas.

Nemažai laiko ir pastangų praeityje įdėjusi į iki šiol vis dar neišspręstą dvigubos pilietybės klausimą Lietuvoje, R. Narušienė ir dabar yra įsitikinusi, jog išspręsti šią problemą galima ir be referendumo, reikia tik valios. PLB pirmininkė tvirtina, jog Lietuvos vyriausybės sprendimas perduoti užsienio lietuvių reikalus Užsienio reikalų ministerijai (URM) PLB nebuvo priimtinas – užsienio lietuviai jautė, jog tuo jie buvo nuvertinti ir prilyginti užsieniečiams. Jos įsitikinimu, pertvarkius Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie LR Vyriausybės, užsienio lietuvių reikalų sprendimas tapo žymiai sudėtingesnis dėl administracinių priežasčių. Narušienė sako, jog nepaisant gerų norų, užsiangažavimo ir kompetencijos, naujai sukurtas Užsienio lietuvių departamentas negali savarankiškai priiminėti esminių sprendimų, reikšti nesuderintos su URM vadovybe pozicijos ir pan. O tai, jos nuomone, sukelia arba greit sukels nemažai problemų.

– Beveik pusmetį gyvenote Lietuvoje. Kokius svarbiausius, reikšmingiausius nuveiktus darbus, įvykusias keliones, susitikimus paminėtumėte?

– 2009 m. liepos 8–10 dienomis Vilniuje įvyko PLB XIII seimas. Jam reikėjo pasiruošti, jame dalyvauti, po to susirinkti su nauja PLB valdyba. Taip pat teko ruoštis ir dalyvauti dviejuose – liepos 7 d. ir lapkričio 13 d. – Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos prie Vyriausybės posėdžiuose. Dalyvavau Valdovų rūmų pristatyme liepos 6 d., Lietuvos tūkstantmečio jubiliejinėje šventėje, Dainų šventėje. Liepos 12 d. dalyvavau LR Seimo iškilmingame posėdyje, skirtame LR prezidentės Dalios Grybauskaitės priesaikai priimti bei inauguracijos renginiuose, Prezidentūroje šventėme Valstybės–Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Liepos 23 d. teko dalyvauti susitikime ir pasitarime su prezidente. Liepos 2 d. dalyvavome JAV nepriklausomybės šventės minėjime JAV ambasadoje.

Rugpjūčio 28 d. dalyvavau Užsienio reikalų ministerijoje vykusiame metiniame Lietuvos ambasadorių ir generalinių konsulų suvažiavime, kur pristačiau pranešimą „Pasaulio Lietuvių Bendruomenės iššūkiai ir uždaviniai”. Lapkričio 16 d. Vilniuje buvo atidaryta PLB paroda. Taip pat dalyvavau pasitarimuose su Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetu, o spalio 23 d. dalyvavau jų posėdyje dėl pilietybės. Teko garbė susipažinti su nauja JAV ambasadore Lietuvoje, rugsėjo 24 d. įvyko pokalbis su Seimo pirmininke.

Spalio 22 d. apsilankiau Rygoje ir susipažinau su vietinės LB veikėjais bei mokykla. Spalio 27–30 d. apsilankiau Maskvoje, susipažinau su Maskvos lietuvių organizacijomis ir mokykla, dalyvavau Lietuvos ir Rusijos surengtame bendrame labdaros koncerte „Vilnius–Maskva”.

Kol PLB neturėjo savo atstovo Lietuvoje, šias pareigas teko eiti man. Gabrielius Žemkalnis savo įsipareigojimus baigė rugpjūčio 9 d. Nauja atstovė savo pareigas pradėjo eiti tik lapkričio 17 d. Mūsų būstinės Lietuvoje administratorė nebegalėjo atidėti jai priklausančių atostogų, tad reikėjo kažkam būti būstinėje. (Nuo 2009 m. lapkričio mėn. PLB atstove Lietuvoje dirba Vida Bandis – Red.)

– 2009 m. gruodžio 13 d. Jūs drauge su V. Bandis ir Dalia Henke susitikote su premjeru Andriumi Kubiliumi, tuometiniu užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku. Ar susitikimas buvo vaisingas? Ką pavyko pasiekti, ko ne?

– Su premjeru susitikome du kartus – liepos 7 d. ir lapkričio 13 d. Susitikimai įvyko per pirmąjį ir antrąjį Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisijos prie Vyriausybės posėdžius. Šią komisiją, kuriai vadovauja pats premjeras, sudaro 8 ministrai ir 8 PLB atstovai. Jo pavaduotojai yra užsienio reikalų ministras ir PLB valdybos pirmininkas. Komisijoje dalyvauja šie ministrai: finansų, kultūros, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo ir mokslo, teisingumo, vidaus reikalų bei užsienio reikalų. PLB atstovauja: PLB pirmininkė, PLB atstovė Lietuvoje, Jūratė Caspersen, Dalia Henke, Algis Lukas (jis tik ką atsistatydino, jo vietą užėmė Ramutė Žukaitė), Petras Maksimavičius, prelatas Edmundas Putrimas ir Antanas Rasiulis. Komisija privalo rinktis nors du kartus per metus. Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija teikia pasiūlymus dėl: valstybės santykių su užsienio lietuviais strateginių veiklos krypčių ir jų įgyvendinimo; valstybės institucijų veiksmų koordinavimo, stiprinant ryšius su užsienio lietuviais, įtraukiant juos į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą; bei teisės aktų projektų, susijusių su užsienio lietuvių reikalais, parengimo ir parengtų teisės aktų projektų tikslingumo.

Pirmame posėdyje buvo sutarta, kad PLB pateiks savo suderintus ir apibendrintus pasiūlymus dėl prioritetinių bendradarbiavimo su LR valstybės valdymo institucijomis sričių ir tęs diskusiją dėl LR pilietybės klausimo sprendimo. Per antrąjį posėdį PLB atstovai pateikė savo prioritetus, pastabas ir pasiūlymus. Šiame posėdyje buvo nutarta, kad komisija, PLB ir LR valdymo institucijos aktyviai dalyvaus sprendžiant pilietybės klausimus ir kad bendradarbiausime kuriant ateities planus. Tokie susirinkimai ir diskusijos yra vaisingi ir reikalingi.

– Daug laiko ir energijos dedate, kad Lietuvoje būtų įteisinta dviguba pilietybė. Ar kas nors pasikeitė per tą laiką? Kur šiuo metu stovi Lietuvos vyriausybė, Prezidentė, seimas, atskiri politikai?

– Pilietybė – tai svarbiausias realus ryšys su Tėvyne, neapčiuopiamas simbolis, suteikiantis žmogui tapatybę. Dabartinis laikinas pilietybės įstatymas galioja iki 2010 m. liepos 1 d. 2009 m. vasario 17 d. buvęs prezidentas Valdas Adamkus pateikė Seimui savo Pilietybės įstatymo projektą (Nr. XIP353), kuris nėra priimtinas PLB, nes jis vėl atmeta didelę dalį naujų emigrantų. Šiuo metu šis projektas yra svarstomas Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete, kuriam vadovauja prof. Stasys Šedbaras. Praeitų metų spalio 23 d. šis komitetas pateikė Seimui svarstyti dar patobulintą Pilietybės įstatymo projektą Nr. XIP353(2). Be kitų patobulinimų 7 straipsnyje yra pridėtas 5 punktas, kuriuo sakoma, kad LR pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis „yra lietuvių kilmės asmuo, išvykęs iš Lietuvos Respublikos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę”. Ši pataisa apima gana didelę dalį Lietuvos piliečių, bet ne visus užsienio lietuvius ir vis dar turi teisinių procedūrinių trūkumų. Pristatydamas šį patobulinimą, minėtas komitetas pateikė Seimui antrą nutarimo projektą, kuriuo kreipiamasi į LR Konstitucinį Teismą (KT) su prašymu ištirti, ar LR Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punktas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. 2010 m. vasario 11 d. šis Seimo komitetas surengė diskusijas, skirtas LR pilietybės, įgytos gimimu, netekimui, kai yra įgyjama ir kitos valstybės pilietybė, aptarti. Dr. Šedbaras per spaudos konferenciją po diskusijų tą pačią dieną pripažino, kad šis reikalas reikalauja pirmiausia politinio apsisprendimo. Jis teigė, jog jo požiūris yra liberalesnis ir jog dar reikia jį tobulinti. PLB pozicija buvo ir yra ta, kad „nė vienas lietuvių kilmės Lietuvos Respublikos pilietis nei jo palikuonys negali prarasti gimstant įgyjamos Lietuvos Respublikos pilietybės prieš savo valią, net ir įgijęs kitos valstybės pilietybę”. Lietuvos Vyriausybė teigia, jog ji remia mūsų pilietybės išlaikymą.

Primenu, kad pirmą naują pilietybės įstatymą (jis buvo platesnis ne-gu dabar siūlomas įstatymas) po KT sprendimo 2006 m. pateikė premjeras A. Kubilius. Po KT sprendimo surengta Lietuvos žmonių apklausa rodo, kad 9 iš 10 pasisako už Lietuvos pilietybės išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę. Kai Jos Ekscelencija prezidentė D. Grybauskaitė kandidatavo į prezidentes, ji pateikė savo poziciją, išsakytą ir viešoje erdvėje: „Esame per maža tauta, kad galėtume leisti sau prabangą ignoruoti po pasaulį išsibarsčiusius lietuvius. Mes turime saugoti savo žmones, todėl dviguba pilietybė turėtų būti tas įrankis, kuris padėtų tautiečiams, kad ir kur jie begyventų, išsaugoti ryšį su Tėvyne.” Pilietybės klausimas yra politinis. Išspręsti problemą, kad lietuvių kilmės LR piliečiai ir jų palikuonys, įgiję LR pilietybę gimdami, galėtų likti Lietuvos piliečiais, galima be referendumo. Reikia tik valios.

– Kaip vertinate Tautinių mažumų ir išeivijos prie LR Vyriausybės pertvarkymą ir naujos įstaigos – Užsienio lietuvių reikalų departamento įkūrimą?

– Nors Vyriausybė jau 2009 m. pradžioje buvo nutarusi Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą (TMID) prie LR Vyriausybės ir Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacijos centrą panaikinti, oficialiai tai įvyko tik šių metų sausio 1 d., kai pradėjo veikti Užsienio lietuvių reikalų departamentas (ULD) prie Užsienio reikalų ministerijos. Sprendimas perduoti URM užsienio lietuvių reikalus PLB nebuvo priimtinas. Užsienio lietuviai jautė, jog tuo buvo nuvertinti ir prilyginti užsieniečiams. Tačiau mes juk siekiame išlaikyti lietuvių tautinį tapatumą ir ieškome galimybių įsijungti į Lietuvos visuomenę. PLB teigė, jog užsienio lietuviams reikia turėti ryšių ir su Švietimo, Kultūros, Teisingumo, Vidaus reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis. Tuomet buvo pasiūlyta sudaryti Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisiją prie LR Vyriausybės, kuri buvo sukurta 2009 m. balandžio 22 d. Tokį pertvarkymą galėsime įvertinti tik laikui bėgant. Turėti dialogą su Lietuvos Vyriausybe partnerių lygmenyje yra gerai, bet daug kas priklausys ir nuo veiksmų, ne tik nuo kalbų.

Atrodo, kad pertvarkius TMID’ą, užsienio lietuvių reikalų sprendimas tapo žymiai sudėtingesnis dėl administracinių priežasčių. ULD nėra savarankiška struktūra, o tik viena iš URM dalių. Priminsiu, kad šiuo metu URM veikia 19 departamentų. Nepaisant gerų norų, užsiangažavimo ir kompetencijos ULD negali savarankiškai priiminėti esminių sprendimų, reikšti nesuderintos su URM vadovybe pozicijos ir pan. Tai, mano manymu, sukelia arba greit sukels nemažai problemų. Juk už Lietuvos ribų gyvena apie 1 mln. lietuvių, jie gyvena skirtingomis sąlygomis. Ne visur juos reikia remti vien kultūros ar švietimo srityje. Kai kur lietuvių padėtis priklauso nuo sudėtingų derybų, politinių pareiškimų ir pan. Visa tai ULD sunku bus vykdyti, jeigu jo statusas bus toks pat kaip, kitų 19 URM departamentų.

– Buvęs UR ministras V. Ušackas iškėlė tikslą suartinti Lietuvos ir užsienyje gyvenančius lietuvius, pristatydamas naują strategiją – ,,Globali Lietuva”. Kaip ją vertinate? Kokias teigiamas ir neigiamas puses joje pastebite?

– Lietuvos institucijos vis kuria mums įvairias strategijas. „Globalios Lietuvos” ilgalaikės strategijos kūrėjų pastangos naujai pažvelgti į LR santykius su užsienyje gyvenančiais lietuviais yra reikšmingos ir sudaro pagrindą tęsti abipusį dialogą ieškant geriausių sprendimų. Globalizacijos sąlygomis neįmanoma sukurti vientisos strategijos, kuri leistų ilgainiui išspręsti šias sudėtingas problemas. Svarbu surasti ir nubrėžti kertinius uždavinius ir siekti juos įgyvendinti, nuolat juos atnaujinti ir papildyti. Nors strategijoje yra teigiama, kad lietuvių diaspora yra labai nevienalytė, tačiau pasirinkti skirstymo veiksniai (emigracijos periodas ir geografinė kryptys) kelia daug abejonių. Norint kiek objektyviau apibrėžti užsienyje gyvenančių lietuvių padėtį, ryšio su Lietuva glaudumą ir bandyti atpažinti galimas poveikio priemones, reikia taikyti daugiau kriterijų negu dabar yra numatyta strategijoje. Šioje strategijoje daug vietos skiriama užsienyje gyvenančių lietuvių politinėms teisėms Lietuvoje. „Globalios Lietuvos” strateginis tikslas – sudaryti galimybes kiekvienam lietuviui palaikyti politinius ir pilietinius ryšius su Lietuvos valstybe.

„Globalios Lietuvos” strategijos projekte yra nemažai taiklių pastebėjimų, tačiau yra ir esminių klaidų. Viena jų ta, kad „Globalios Lietuvos” strategijos kūrėjų pagrindinė idėja – visame pasaulyje gyvenančius lietuvius suburti į vieną „Globalią Lietuvą”, tačiau strategijos projekte užmirštami lietuviai, gyvenantys Lietuvoje. Tautinės tapatybės, pilietiškumo, patriotiškumo skleidimo klausimai ne mažiau aktualūs ir Lietuvoje. Jeigu bandoma siekti ambicingo tikslo – kurti „Globalios Lietuvos” strategiją, tai šių klausimų taip pat negalima išvengti. Dėl šios strategijos PLB yra pateikusi Vyriausybei 4 puslapių pastabas. Tikime, kad jos rengėjai į jas atsižvelgs.

– Kokie artimiausi Jūsų vadovaujamos PLB valdybos darbai?

– Komisijos pirmininkai baigia sukurti savo srities veiklos ilgalaikius ir trumpalaikius veiklos planus ir komisijos sudėtis. Buvusi PLB valdyba buvo sukūrusi PLB kilnojamą parodą Lietuvoje, kuri keliauja ir keliaus po Lietuvą dar per visus šiuos metus. Parodos kuratorius Lietuvoje – Leonas Narbutis. Žinoma, reikia išspręsti pilietybės klausimą. Reikia sustiprinti mūsų ryšius su Tėvyne – per Vyriausybę, Užsienio lietuvių departamentą, Seimą, tautos žmones. Šią vasarą planuojame 41 krašto pirmininkų suvažiavimą. PLB ir kraštai yra savarankiškos institucijos, kurios veikia pagal savo priimtus statutus, prisiderindami prie vietos sąlygų bei įstatymų ir PLB Konstitucijos. Finansai yra mūsų didžiausia problema, ypatingai šiuo metu. Užsienio lietuvių departamentas teigia, kad neturėdami lėšų jie negalės padėti. Reikės prašyti kraštų pagalbos ir kreiptis į Lietuvių Fondą. „Pasaulio lietuvis” vis dar dirba su deficitu. Širdingai prašome jį užsisakyti. Pašto kainos vis kyla, tad nors ir pakėlėme prenumeratos kainą, be paramos šio žurnalo ilgai išlaikyti negalėsime. PLB yra labai svarbus užsienio lietuvių įvaizdis Lietuvoje. Dauguma žmonių mažai ką žino apie mūsų veiklą – buvusią ar esamą. Todėl PLB bando suteikti Lietuvoje kiek galima daugiau informacijos ir apie mūsų poreikius.

– Dėkoju už atsakymus.

Kalbino Dalia Cidzikaitė