AIG nesėkmė ir premijos
ALEKSAS VITKUS
Nors praėjo jau kelios savaitės, kai ir eilinis Amerikos mokesčių
mokėtojas sužinojo apie milijonines premijas, skirtas patį
aukščiausią atlyginimą gaunantiems garsiosios, bet stovinčios
prie bankroto bedugnės krašto draudimo firmos AIG (American
International Group) tarnautojams, triukšmas dėl tos firmos
vadovų sprendimo mokėti premijas dar tęsiasi.
Kas ne tik paprastą amerikietį, bet ir Kongresą bei prezidentą Obama
labiausiai užgavo, tai faktas, kad AIG firma, Kongreso 2008 m. spalį su
180 mlrd. dolerių paskola išgelbėta nuo bankroto ir taip
praktiškai tapusi beveik 80 proc. federalinės valdžios
nuosavybe, kažkaip pasiliko sau teisę mokėti milijonines premijas tiems
firmos tarnautojams, kurie, atrodo, ir atvedė firmą prie tos finansinės
suirutės. Už tą paskolą balsavęs Obama, tuomet dar tik senatorius,
dabar jau taip priekaištavo: „Sunku suprasti, kaip AIG
vadovai galėjo nutarti dalintis premijomis ir kaip jie gali pateisinti
tokį akiplėšiškumą prieš mokesčių mokėtojus, kurie
tą AIG firmą išgelbėjo?”
Visuomenėje dėl tų premijų kilus suprantamam pasipiktinimui, Obama
įsakė iždo sekretoriui Timothy Geithner imtis bet kokių teisėtų
priemonių tų premijų išmokėjimą sutrukdyti. Prie to netrukus
prisidėjo ir beveik visi kiti politikai. Vieni reikalavo, kad
vyriausias AIG vadovas Edward M. Liddy, kuris į firmą atėjo jau po
premijų sutarčių pasirašymo, turėtų pasitraukti, o kiti siūlė,
kad visi, kurie gaus premijas, turėtų būti atleisti iš darbo.
Sen. Dick Durbin (D-IL), taip pat balsavęs už pagalbą AIG, sakėsi
negalįs suvaldyti savo pykčio: „Premijos už nesugebėjimą?
Nesąmonė!”
Gal pašaipiausiai, o kartu ir griežčiausiai, pasisakė sen.
Grassley (R-Iowa): „Aš siūlyčiau AIG vadovams pasekti
japonų pavyzdžiu. Teateina jie ir nuolankiai nusilenkia prieš
mūsų mokesčių mokėtojus, jų atsiprašo ir atsistatydina arba
atsisveikina su gyvenimu.”
Taip politikams beburnojant, paaiškėjo, kad šios premijos
buvo įrašytos į samdymo sutartis pirmiau, negu AIG firma gavo tą
milijardų vertą federalinės valdžios laidavimą. Bet sutartis yra
sutartis, ir vienintelis teisėtas būdas jos nesilaikyti būtų
paskelbiant firmos bankrotą. Bet toks bankrotas būtų nepaprastai
didelis smūgis ekonomikai ne tik Amerikoje, bet ir visur kitur, kur
veikė ši pasaulinio masto firma.
Taip tulžingai nirštantys JAV Atstovų rūmų nariai, negalėję
vieningai susitarti dėl prezidento Obama siūlomo 800 mlrd. dolerių
postūmio programos, dėl tų stebėtinai „užtarnautų” premijų
stipriai paveikti visuotinio gyventojų pasipiktinimo ilgai nedelsė.
Nieko gudresnio nesugalvoję tiek demokratai, tiek respublikonai
prieš premijas nutarė kovoti, jas nutarę apmokestinti, net 90
proc. mokesčiu.
Senatas turi kiek kitokį įstatymo projektą. Pagal jį, firmų vadovai,
gaunantieji premijas taip, kaip ir jų darbdaviai, turės mokėti 35 proc.
akcizo mokestį. Manoma, kad senatoriai bandys savo įstatymo projektą
suderinti su Atstovų rūmų įstatymu.
Ne visai taip galvojo Larry Summars, Obama patarėjas ekonomikos
reikaluose, pareiškęs, jog jei tos premijos jau buvo anksčiau
įrašytos į sutartį tarp firmos ir kai kurių jos tarnautojų, tai
reikėtų jos ir laikytis, ir išmokėjimus atlikti kaip pridera.
Įdomu, kad pasikalbėjime su TV laidos vedėju Jay Leno Obama prisipažino
buvęs nustebęs ir apstulbintas, sužinojęs apie AIG tarnautojų premijas.
Keista, kad jo pasirinktas iždo sekretorius Geithner, pats patogiai
„užmiršęs sumokėti savus mokesčius”, bet prezidento
Obama pavadintas „nepamainomu”, apie premijas žinojo jau
prieš kelias savaites.
Yra apskaičiuota, kad AIG tarnautojų premijos esą siekia iki 165 mln.
dolerių. Jei valstybės biudžetas yra apie 3 trilijonai (1 trilijonas
yra 1,000 milijardų), tai tos 165 mln. dolerių premijos sudarytų tik
labai nežymią 1/18,200 dalį viso metinio JAV biudžeto arba tik 1/10
proc. tos finansinės paramos, kurią AIG yra iki šiol gavusi
iš federalinės valdžios. Tačiau tai dar ne viskas. New York
valstijos Kongreso narys, demokratas Joseph Crowley turėjo drąsos iždo
sekretoriui Geithner taip pasakyti: „Praėjusį mėnesį AIG jau
išmokėjo 343 AIG FP (finansinių produktų skyrius) tarnautojams
56 mln. dolerių premijų ir yra numačiusi netolimoje ateityje
išmokėti 162 mln. dolerių premijoms dar 393 tarnautojams. Tai
tas pats Finansinių produktų skyrius, kuris sugebėjo prarasti 100 mlrd.
dolerių.” Beveik norėtųsi paklausti, o jeigu jie būtų praradę 200
mlrd. dolerių, ar atitinkamai padvigubėtų ir aukštųjų tarnautojų
premijos? „Bet ir tai dar ne viskas, – toliau kamantinėjo
Crowley iždo sekretorių Geithner, – juk tas pats Finansinių
produktų skyrius iki 2010 metų kovo mėnesio numato išmokėti dar
407 tarnautojams 230 mln. dol. vertės premijų.”
Kadangi JAV Konstitucija neleidžia išleisti įstatymo su atgaline
data, šis 90 proc. dydžio apmokestinimas gali būti teismų
pripažintas nekonstituciniu. Tačiau patyrimas rodo, kad Amerikos
teismai nelabai mėgsta prikibti prie mokesčių tvarkymo įstatymų.
Atstovų rūmai 328:93 santykiu priėmė įstatymą kovo 19 d., ir, norint
apeiti galimas konstitucines kliūtis, įstatymas galios ne tik AIG
tarnautojams, bet ir kitiems. Jie skambės maždaug taip: 90 proc.
mokestis bus taikomas visiems 2009 m. uždirbantiems daugiau negu
250,000 dol. ir gavusiems premijas iš darbdavių, kurie iš
federalinės valdžios buvo gavę daugiau negu 5 mlrd. dolerių. Kadangi
tas įstatymas galios tik 2009 metais, jo nebus galima apskųsti teismui,
nors su tuo kai kurie žinomi mokesčių įstatymų ir Konstitucijos
specialistai ir nesutinka. Pagyvensim, pamatysim.