AIG nesėkmė ir premijos

ALEKSAS VITKUS

Nors praėjo jau kelios savaitės, kai ir eilinis Amerikos mokesčių mokėtojas sužinojo apie milijonines premijas, skirtas patį aukščiausią atlyginimą gaunantiems garsiosios, bet stovinčios prie bankroto bedugnės krašto draudimo firmos AIG (American International Group) tarnautojams, triukšmas dėl tos firmos vadovų sprendimo mokėti premijas dar tęsiasi.

Kas ne tik paprastą amerikietį, bet ir Kongresą bei prezidentą Obama labiausiai užgavo, tai faktas, kad AIG firma, Kongreso 2008 m. spalį su 180 mlrd. dolerių paskola išgelbėta nuo bankroto ir taip praktiškai tapusi beveik 80 proc. federalinės valdžios nuosavybe, kažkaip pasiliko sau teisę mokėti milijonines premijas tiems firmos tarnautojams, kurie, atrodo, ir atvedė firmą prie tos finansinės suirutės. Už tą paskolą balsavęs Obama, tuomet dar tik senatorius, dabar jau taip priekaištavo: „Sunku suprasti, kaip AIG vadovai galėjo nutarti dalintis premijomis ir kaip jie gali pateisinti tokį akiplėšiškumą prieš mokesčių mokėtojus, kurie tą AIG firmą išgelbėjo?”

Visuomenėje dėl tų premijų kilus suprantamam pasipiktinimui, Obama įsakė iždo sekretoriui Timothy Geithner imtis bet kokių teisėtų priemonių tų premijų išmokėjimą sutrukdyti. Prie to netrukus prisidėjo ir beveik visi kiti politikai. Vieni reikalavo, kad vyriausias AIG vadovas Edward M. Liddy, kuris į firmą atėjo jau po premijų sutarčių pasirašymo, turėtų pasitraukti, o kiti siūlė, kad visi, kurie gaus premijas, turėtų būti atleisti iš darbo. Sen. Dick Durbin (D-IL), taip pat balsavęs už pagalbą AIG, sakėsi negalįs suvaldyti savo pykčio: „Premijos už nesugebėjimą? Nesąmonė!”

Gal pašaipiausiai, o kartu ir griežčiausiai, pasisakė sen. Grassley (R-Iowa): „Aš siūlyčiau AIG vadovams pasekti japonų pavyzdžiu. Teateina jie ir nuolankiai nusilenkia prieš mūsų mokesčių mokėtojus, jų atsiprašo ir atsistatydina arba atsisveikina su gyvenimu.”

Taip politikams beburnojant, paaiškėjo, kad šios premijos buvo įrašytos į samdymo sutartis pirmiau, negu AIG firma gavo tą milijardų vertą federalinės valdžios laidavimą. Bet sutartis yra sutartis, ir vienintelis teisėtas būdas jos nesilaikyti būtų paskelbiant firmos bankrotą. Bet toks bankrotas būtų nepaprastai didelis smūgis ekonomikai ne tik Amerikoje, bet ir visur kitur, kur veikė ši pasaulinio masto firma.

Taip tulžingai nirštantys JAV Atstovų rūmų nariai, negalėję vieningai susitarti dėl prezidento Obama siūlomo 800 mlrd. dolerių postūmio programos, dėl tų stebėtinai „užtarnautų” premijų stipriai paveikti visuotinio gyventojų pasipiktinimo ilgai nedelsė. Nieko gudresnio nesugalvoję tiek demokratai, tiek respublikonai prieš premijas nutarė kovoti, jas nutarę apmokestinti, net 90 proc. mokesčiu.

Senatas turi kiek kitokį įstatymo projektą. Pagal jį, firmų vadovai, gaunantieji premijas taip, kaip ir jų darbdaviai, turės mokėti 35 proc. akcizo mokestį. Manoma, kad senatoriai bandys savo įstatymo projektą suderinti su Atstovų rūmų įstatymu.

Ne visai taip galvojo Larry Summars, Obama patarėjas ekonomikos reikaluose, pareiškęs, jog jei tos premijos jau buvo anksčiau įrašytos į sutartį tarp firmos ir kai kurių jos tarnautojų, tai reikėtų jos ir laikytis, ir išmokėjimus atlikti kaip pridera.

Įdomu, kad pasikalbėjime su TV laidos vedėju Jay Leno Obama prisipažino buvęs nustebęs ir apstulbintas, sužinojęs apie AIG tarnautojų premijas. Keista, kad jo pasirinktas iždo sekretorius Geithner, pats patogiai „užmiršęs sumokėti savus mokesčius”, bet prezidento Obama pavadintas „nepamainomu”, apie premijas žinojo jau prieš kelias savaites.

Yra apskaičiuota, kad AIG tarnautojų premijos esą siekia iki 165 mln. dolerių. Jei valstybės biudžetas yra apie 3 trilijonai (1 trilijonas yra 1,000 milijardų), tai tos 165 mln. dolerių premijos sudarytų tik labai nežymią 1/18,200 dalį viso metinio JAV biudžeto arba tik 1/10 proc. tos finansinės paramos, kurią AIG yra iki šiol gavusi iš federalinės valdžios. Tačiau tai dar ne viskas. New York valstijos Kongreso narys, demokratas Joseph Crowley turėjo drąsos iždo sekretoriui Geithner taip pasakyti: „Praėjusį mėnesį AIG jau išmokėjo 343 AIG FP (finansinių produktų skyrius) tarnautojams 56 mln. dolerių premijų ir yra numačiusi netolimoje ateityje išmokėti 162 mln. dolerių premijoms dar 393 tarnautojams. Tai tas pats Finansinių produktų skyrius, kuris sugebėjo prarasti 100 mlrd. dolerių.” Beveik norėtųsi paklausti, o jeigu jie būtų praradę 200 mlrd. dolerių, ar atitinkamai padvigubėtų ir aukštųjų tarnautojų premijos? „Bet ir tai dar ne viskas, – toliau kamantinėjo Crowley iždo sekretorių Geithner, – juk tas pats Finansinių produktų skyrius iki 2010 metų kovo mėnesio numato išmokėti dar 407 tarnautojams 230 mln. dol. vertės premijų.”

Kadangi JAV Konstitucija neleidžia išleisti įstatymo su atgaline data, šis 90 proc. dydžio apmokestinimas gali būti teismų pripažintas nekonstituciniu. Tačiau patyrimas rodo, kad Amerikos teismai nelabai mėgsta prikibti prie mokesčių tvarkymo įstatymų. Atstovų rūmai 328:93 santykiu priėmė įstatymą kovo 19 d., ir, norint apeiti galimas konstitucines kliūtis, įstatymas galios ne tik AIG tarnautojams, bet ir kitiems. Jie skambės maždaug taip: 90 proc. mokestis bus taikomas visiems 2009 m. uždirbantiems daugiau negu 250,000 dol. ir gavusiems premijas iš darbdavių, kurie iš federalinės valdžios buvo gavę daugiau negu 5 mlrd. dolerių. Kadangi tas įstatymas galios tik 2009 metais, jo nebus galima apskųsti teismui, nors su tuo kai kurie žinomi mokesčių įstatymų ir Konstitucijos specialistai ir nesutinka. Pagyvensim, pamatysim.