Noriu papasakoti tikrą gyvenimo istoriją
LAIMA APANAVIČIENĖ
Atrodo taip neseniai Čiurlionio galerijoje minėjome iškilaus
lietuvių tapytojo, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio
mirties metines, gėrėjomės tai datai skirta paroda, o galerija jau
ruošiasi naujai pažinčiai. Šį kartą mūsų galerijoje
parodą ruošia lietuvių kilmės dailininkė iš Brookline,
MA, Gema Duoba (Duobaitė) Phillips.
Ši paroda – tai nauja pažintis ne tik Čiurlionio
galerijai, bet ir dailės mylėtojams. Prof. Stasio Goštauto
pasiūlymu pakvietėme gerai amerikietiškai visuomenei žinomą
dailininkę parodyti savo darbus ir Čikagos bei jos apylinkių meno
mylėtojams. Malonu, kad Čiurlionio galerijoje darbus rodo lietuviai
menininkai, gyvenantys ne tik aplink Čikagą.
,,Esu turėjusi daugybę parodų amerikietiškose galerijose, tačiau
man, Amerikos lietuvei, ne mažiau svarbi ir lietuviška
auditorija. Noriu, kad mano tautiečiai pamatytų tai, ką kuria
išeivijos lietuvė. Tas ir paskatino mane suruošti
šią parodą lietuviškoje Čiurlionio galerijoje”,
– nuoširdžiai į mano klausimą – kas paskatino
suruošti parodą būtent šioje galerijoje? – atsakė
Gema.
Gema ilgai nesvarstė, ką parodyti čikagiečiams. Kadangi į Čikagą
atvažiuoja pirmą kartą, nutarė meno mylėtojus plačiau supažindinti su
savo kūryba, tad ir ruošia retrospektyvinę savo darbų parodą.
,,Jaučiu, kad mano kūryba tėvynainių bus gerai suprasta ir priimta,
juolab kad ji paremta mūsų gimtosios šalies nuostabia kultūra.
Mes visi, kur begyventume jaučiame ryšį su savo gimtuoju
kraštu”, – apie savo apsisprendimą suruošti
retrospektyvinę darbų parodą pasakoja dailininkė.
Kaip ir daugelis pokario lietuvių, gimusi Lietuvoje, augusi
Vokietijoje, 1949 m. Gema Duobaitė su šeima atvyko gyventi į
JAV. Kiek save mena, ji visada norėjo būti dailininke.
Baigusi vidurinę mokyklą penkerius metus ,,krimto” meno mokslus
Museum of Fine Arts mokykloje, Boston, MA, taip pat turi įgijusi
Northeastern University bakalauro laipsnį.
Gema – keturių vaikų mama. Tačiau tas jai netrukdė visą savo
gyvenimą paskirti savo mėgstamam darbui – tapybai. ,,Augindama
vaikus dėsčiau tapybą ir akvarelę Brookline Arts Society, vėliau
– aliejinę monotipiją Massachusetts College of Art, Boston.
Dėstydama neužmiršau ir kūrybinio darbo – tapiau,
ruošdavau parodas”, – pasakoja šiuo metu
privačiai piešimo suaugusius savo studijoje mokanti dailininkė.
Žinoma, moteriai nėra lengva būti žmona, mama ir dirbti savo mėgiamą
darbą, tačiau Gema visą savo gyvenimą nemetė savo pamėgto darbo.
,,Pastaruosius ketverius metus jaučiu, kad ta kova buvo būtina.
Aš negalėjau netapyti, buvau įsitikinusi, kad esu gimusi būti
dailininke.
Būdama šeimos moteris aš aistringai siekiau karjeros.
Tiesa, dažnai sau užduodavau klausimą – ar esu pakankamai gera
mama, ar aš – tikrai gera dailininkė? Tačiau negalėjau
pasirinkti ko nors vieno. Šalia vaikų auginimo, šeimos
visada buvo tapyba. Dabar kartais pagalvoju, jei aš būčiau
pasirinkusi kurį nors vieną iš kelių, vargu aš būčiau
buvusi geresnė mama ar geresnė dailininkė”, – sako Gema.
,,Mano kūryba per daugelį metų keitėsi, vystėsi. Atrodo, kad pagaliau
aš atradau savo stilių, žinau, ko noriu, galiu labiau save
realizuoti.
Dažnai žiūrovas, atėjęs į mano darbų parodą, nežino, iš kur
kilusi ir kas aš esu, tačiau daugelis jaučia, kad aš esu
ne tik amerikietė”, – dalijasi mintimis apie savo darbą
Gema.
Dailininkė niekada nebuvo ,,užsidariusi” vienoje srityje. Jai
patinka išbandyti įvairiausius stilius, ji mėgsta
išmėginti įvairias technikas. ,,Pradedantis jaunas dailininkas
tikrai nežino ir nepažįsta savęs. Per daugelį metų keičiasi ir pats
žmogus, ir jo pomėgiai. Natūralu, kad keičiasi ir jo darbai. Atrasti
save – nėra lengva. Aš taip pat turėjau daug padirbėti,
kol atradau save. Mano dabartinius darbus jau galima atskirti nuo
aplink mane kuriančių dailininkų darbų. Jie jau turi savo
‘aš’. Bet kad tai įvyktų, turėjo praeiti daug metų,
reikėjo įdėti daug darbo, rasti kompromisų su pačia savimi. Visada
stengiausi dirbti daug, siekti aukštumų. Man atrodo, kad
pagaliau po daugelio metų atradau save”, – pasakoja Gema
apie savo tapytojos kelią. Per ilgus savo darbo metus ji yra sutikusi
daug talentingų menininkų, dirbusi su jais. Dailininkė sako, kad jos
kūrybai didelę įtaką turėjo pasaulio menininkai Van Gogh, David
Hockney, Henri Matisse, mokėsi ji ir iš Alace Neel, Joan Michel
darbų.
Nors pati dailininkė teigia, kad nėra gerai susipažinusi su dabartinių
lietuvių dailininkų darbais (gal kiek daugiau domėjosi M. K.
Čiurlioniu, yra mačiusi daug jo darbų), žiūrint jos darbus apima
keistas jausmas. Užaugusios Amerikoje dailininkės darbai – ar tai
būtų urbanistiniai paveikslai, ar peizažai – labai jau
lietuviški. Iš kur tas ,,lietuviškumas” Jos
kūryboje?
Pirmą kartą į Lietuvą Gema Phillips nuvyko 1992 m. ,,Buvau nustebinta
Lietuvos lygumų kraštovaizdžio. Tas vaizdas, tie tolimi
horizontai liko mano širdyje amžiams, jie pakeitė mane ir kaip
asmenybę, ir kaip dailininkę. Grįžusi iš kelionės, prisimindama
ilgus vakarus su spalvingais saulėlydžiais, tuos horizontus liejau
akvarele. Tie saulėlydžiai į mano tapybą įnešė daug spalvos.
Nutapiau per 100 darbų akvarele, negalėjau sustoti. Viskas liejosi,
atrodo, kad ‘mačiau’ daugiau, nei galėjau nutapyti”,
– pasakoja savo kelionės į Lietuvą įspūdžius dailininkė.
,,Temas darbams padiktuoja pats gyvenimas, – sako Gema. –
Aplinkui tiek daug įdomaus. Mano tėvų ir mano pačios gyvenimas, daugybė
kelionių po pasaulį, senojo Vilniaus grožis – viskas įkvepia
kūrybai. O kur dar aplinkinė gamta, kur šalies, kur gyvenu,
grožis.
Vienas ir tas pats pamatytas vaizdas sukelia daugybę minčių, gali
sukurti keletą skirtingų paveikslų. O kartais paveikslas gimsta mano
mintyse ir tada tas mintis tarsi išsakau savo darbe. Mano darbai
kupini išgyvenimų ir jausmų.”
Menininkė kiekvieną temą mato ir perteikia savaip. Ji įsijaučia į
gamtą, kurią vaizduoja, į gyvenimą žiūri savitu kampu, analizuoja ne
tik spalvines gamas, tačiau ir pačią nuotaiką, būseną. Darbuose Gema
,,rašo” savo gyvenimo istoriją.
Kaip sako pati menininkė, galbūt ateityje jos darbai turėtų papasakoti ir jos šeimos istoriją. Kodėl gi ne?
Žmogui įdomu ir iš pirmo žvilgsnio paprasti dalykai –
valgymas, susėdus visai šeimai prie apvalaus stalo, pokalbis su
draugais prie vyno taurės. Visus mus domina jaunystė ir senatvė. Visa
tai Gema norėtų išsakyti savo būsimose drobėse. Ją domina gamta,
ji vis ieško naujų technikų savo darbams.
,,Aš tikiu dailininko augimu, jo bandymais keistis,
ieškoti, naudoti naujas technikas. Todėl ir mėgstu dirbti su
aliejumi, akvarele, daryti monotipijas. Tai leidžia man įgyvendinti
naujus sumanymus, atrasti nežinomus dalykus. Galiu savo idėjas
išreikšti skirtingais būdais, – pasakoja apie savo
kasdienybę dailininkė. – Man patinka būti savo studijoje ir čia
tapyti. Mėgstu būti ir savo vasarnamyje Cape Cod, MA, mėgstu rūpintis
savo sodu Dennisport, MA, ir ilgus pasivaikščiojimus pliažu.
Kartais visai smagu ką nors pasigaminti, įsipilti taurę vyno ir kartu
su šeima bei draugais ramiai pasikalbėti.”
Ką dailininkė ruošiasi papasakoti čikagiečiams?
,,Dėkoju Čiurlionio galerijai už suteiktą galimybę parodyti savo darbus
čikagiečiams. Noriu jiems papasakoti savo tėvų, mūsų gimtinės ir mano
gyvenimo istoriją. Ne visos mano istorijos linksmos, kaip ir pats
gyvenimas, bet aš savo darbuose nemėgstu užsimerkti. Noriu
papasakoti tikrą gyvenimo istoriją”, – atsisveikindama iki
parodos atidarymo sakė dailininkė.
O mes lauksime susitikimo ne tik su dailininkės darbais, bet ir su
pačia autore Gema DuobaPhillips, kuri atvyksta į parodos atidarymą.
Parodos atidarymas Čiurlionio galerijoje vyks balandžio 15 d. 7:30 val.
v. Negalintiems atvykti pranešame, kad retrospektyvinė Gemos
paroda tęsis iki gegužės 13 d. Galerijos lankymo valandos – nuo
12 val. p. p. iki 7 val. v. kasdien, išskyrus antradienį ir
trečiadienį.