rek
Iš kairės: Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas kun. Gintaras Vitkus, Jo ekscelencija vysk. Rimantas Norvila. Jono Maleiškos nuotr.

Gavėnios dvasinis susikaupimas Ateitininkų namuose

ANTANAS PAUŽUOLIS


Gavėnia yra laikas, skirtas apsvarstyti savo gyvenimą, susimąstyti, kam esame skolingi už mums suteiktą gyvenimą. Gyvenimo teikėjas yra mūsų Kūrėjas – Dievas. Jam ir turime būti dėkingi. Atsidėkoti galime tik malda, meile artimui ir gerais darbais.

Šių dienų žmonijai prieiti prie maldos darosi vis sunkiau, nes ji maldą laiko tik laiko švaistymu. Gavėnia ir yra tas metas, kada po šventinių išgyvenimų galime paieškoti laiko maldai ir klausti savęs, kas mūsų laukia gyvenimo saulėlydyje. Tokius susikaupimus kas metai ruošia Ateitininkų namų valdyba, talkinant Akademinio skautų sąjūdžio Filisterių skyriaus valdybai.

Šiais  metais  susikaupimas vyko savaitės pradžioje antradienį. Data pasirinkta prisitaikant prie pakviesto dvasininko tvarkaraščio. Metai iš metų darosi vis sunkiau rasti dvasiškį Gavėnios susikaupimui.

Šių metų dvasinį susikaupimą, įvykusį kovo mėn. 20 dieną, vedė Vilkaviškio vyskupijos vyskupas Rimantas Norvila. Dvasinio susikaupimo dalyviai yra dėkingi vyskupui už turiningas mintis ir priminimą, kad žmogus – ne vien duona gyvas. Reikia rasti laiko maldai ir pasvarstymui, ar mūsų gyvenimo keliai prives prie Dievo vartų. Dauguma žmonių tai laiko tuščiu laiko leidimu, užmiršdami, kad malda teikia nusiraminimą, savo vidaus atidarymą Kūrėjui, pagalvojimui, kur einame, ką nusinešime į Amžinybę. Aprašant susikaupimą nebuvo pasinaudota kiekvienu vyskupo pasakytu žodžiu, o pasiremta ir kitomis tikėjimo mintimis, tinkančiomis šiam susikaupimui.

Susikaupimas pradėtas žvakės uždegimu, simbolizuojantčiu Jėzaus  šviesą, prašant Šv. Dvasios mūsų protų apšvietimo, kad sugebėtumėme priimti pranešėjo mintis, sakydami: ,,Viešpatie, mes norim grįžti į Tave, į Tavo taiką, į Tavo gyvenimą. Norim pakilti iš savo klaidų ir nupuolimų, kad geriau suprastume, kas mūsų gyvenime vyksta.” Susikaupimo rengėjai pateikė 17-ka patarimų geresniam gyvenimo pažinimui. Štai keletas jų: Gyvenimas yra grožis – žavėkis juo; Gyvenimas yra iššūkis – priimk jį; Gyvenimas yra mįslė – įmink ją; Gyvenimas yra liūdesys – įveik jį; Gyvenimas yra nuotykis – leiskis į jį ir Gyvenimas yra kova – stok į ją.

Pašnekesiams buvo skirtos trys mintys apie mūsų gyvenimą. Pirmame pašnekesyje buvo kalbama apie gyvenimo kelionę, klausiant savęs, kaip, į kur ir su kuo? Tai klausimai, kurių mūsų klausia mūsų Kūrėjas. Nors Kūrėjas nori mūsų, bet savo meilės mums neuždeda. Jis stovi prie mūsų gyvenimo durų ir beldžiasi. Mes esame tie, kurie Kūrėją pasikviečiame. Pakviestam svečiui parodome pagarbą, su juo išsikalbame. Mūsų svečias yra Kristus. Jis pateikia savo išgyvenimus iš Evangelijos aprašymų, kuriuose buvo ir rūpesčių, ir nepriteklių, ir džiaugsmo, ir kančių. Jis primena ir mums, kad ir mes visa tai savo gyvenimo kelyje sutiksime. Mūsų pakviestas svečias Kristus užtikrina, kad tik Jis yra Kelias, Tiesa ir Gyvenimas. Bet pasirinkti turime mes patys.

Kita pašnekesio tema buvo krikščionybė vakar, šiandien, rytoj. Gyvename atomo, kompiuterio, mechanizacijos ir žinių perdavimo laikais.  Pasaulis save laiko visagaliu kūrėjumi, jam Dievas nereikalingas. Tikėjimo tiesų tikrumui yra keliami klausimai, prieštaraujantys nusistovėjusioms tiesoms. Plintantis liberalus mąstymas veikia ir tikinčiuosius. Šimtmečiais krikščionių gyvenimas keitėsi, jis daugiausia priklausė nuo to meto valdovų. Kristaus gyvenimo metu tikėjimui nebuvo lengva, nes tuo metu buvo įsigalėjusi stabmeldybė. To meto valdovai Kristaus moksle numatė konkurenciją. Tikintieji buvo persekiojami, net žudomi. Didvyriškos tikinčiųjų mirtys ugdė kankinius ir taip pat didino tikinčiųjų skaičių. Modernėjant laikams, tikinčiųjų gyvenimas nėjo lengvyn, nes modernėjo ir kovos prieš tikinčiuosius, kurios vyksta net iki šių dienų. Ir dabar daugelyje valstybių tikintieji yra persekiojami, žudomi. Pasaulyje vyksta nukrikščionėjimas. Tikinčiujų tikėjimas silpnėja, nes žmonija yra bombarduojama laisvėjimo idėjų, kurioms Dievas yra nereikalingas, nes žmonės nori tapti dievais ir būti kūrėjais. Plintant filosofinėms, be Dievo idėjoms, krikščionių gyvenimas tapo atmieštas lengvatomis, ypač po II Vatikano suvažiavimo.

Sustiprėjus liberalioms idėjoms, pasikeitė kunigų, vyskupų ir net popiežių galvosena. Popiežius Jonas XXIII  sušaukė visuotinį Vatikano suvažiavimą, paklusdamas moderniam galvojimui, tikėdamas, kad atsiras daugiau tikinčiujų. Deja, Vatikano pokyčiai neatnešė laukto pakilimo tikėjime, tik naują susiskaldymą. Į religinį gyvenimą įsibrovė pilietiškumas, laisvas nuomonių skelbimas, neatitinkąs ankstyvesnių tikėjimo tiesų.

Skaitant spaudą, žiūrint TV laidas, galima pastebėti, kad žmonija tolsta nuo Dievo. ,,Rytojus yra jūsų, tikinčiųjų rankose”, – pabrėžė vysk.  Norvila. Žvelgiant į praėjusius šimtmečius, pastebėsime, kad, nepaisant patirtų sunkumų, Kristaus paskleista tiesa išsilaikė iki šių dienų.

Paskutinis pašnekesys buvo skirtas palaimintojo Jurgio Matulaičio  prisiminimui, jo 25-tosioms metinėms nuo beatifikacijos paskelbimo. Vyskupas  Matulaitis buvo paskelbtas palaimintuoju popiežiaus Jono Pauliaus II. Norint būti paskelbtam šventuoju, reikia dviejų stebuklingų pagijimų, įvykusių per Jurgio Matulaičio užtarimą.

Pats Matulaitis buvo gimęs skausmams. Jaunystėje patyrė daug skausmo: anksti neteko tėvo, jį patį ligos neapleido. Neapsakoma meilė Dievui jam suteikdavo stiprybės nepalūžti gyvenimo nesėkmėse. Perėmus vadovauti Vilniaus vyskupijai, Matulaičio sunkumai dar labiau padidėjo, jis buvo nuolat skundžiamas aukštai katalikų vyriausybei, puolamas kai kurių vietos tikinčiųjų. Matulaičio ramstis buvo šūkis: ,,Nugalėk blogį gerumu.” Tokiu posakiu galėjo vadovautis tik giliai Dievą mylintis žmogus. Taip pat reikia atminti, kad malda, meilė kietaširdžiui ne visada atneša atlaidumą jam. Pašnekesys baigtas prašant palaimintojo Matulaičio užtarimo kovoje su gyvenimo sunkumais, kad mumyse augtų tikėjimas, viltis, kad blogį nugalėtume gerumu. Po to buvo kalbamas rožinis, klausomasi išpažinčių, atnašaujamos šv. Mišios.

Velykiniam susikaupimui vadovavusi ateitininkė Dainė Quinn padėkojo vysk. Norvilai už susikaupimo pravedimą artėjant Kristaus į dangų žengimo šventei – Velykoms, Akademinio skautų sąjūdžio Filisterių skyriaus vadovybei – už talką ruošiant susitikimą, o mieliems susikaupimo dalyviams – kad nepatingėjo paskirti dieną gilesniam tikėjimo pažinimui.

I

rek

rek
Vidos Maleiškienės nuotr.