Praeičiai lieka patirtis, o ateičiai – viltis

,,Tėviškės žiburiams” – 60 metų

 RAMŪNĖ SAKALAITĖ-JONAITIENĖ

Šiemet švenčiame ,,Tėviškės žiburių” – Kanados ir visai išeivijai skirto savaitraščio – 60 metų gyvavimo sukaktį. Įdomu prisiminti laikraščio steigimo aplinkybes ir pagerbti jo steigėjų pastangas.


Po Antrojo pasaulinio karo Kanadon, o ypač Torontan, iš Vokietijos stovyklų suvažiavo vadinamieji ,,dypukai”. Tuometinė imigrantų banga entuziastingai jungėsi į jau veikiančias lietuviškas organizacijas ir kūrė naujas. Torontas tuo metu tapo bene veikliausias Kanados lietuvių telkiniu, ir visoje Ontario provincijoje kūrėsi atskiri telkiniai su savo organizacijomis, kurioms irgi reikėjo pasidalijimo informacija priemonių. Anuo metu (1949 m.) tiek Kanadoje, tiek Amerikoje apystipriai reiškėsi komunistinė, socialistinė ir liberali išeivijos spauda, kurioje buvo daug idėjinio vienašališkumo. Montrealyje leidžiama ,,Nepriklausoma Lietuva” apsiribojo tik vienos grupės nuomonių reiškimu, o didžioji lietuviškos visuomenės dalis pasiliko be spausdinto žodžio. Bendruomeninio pobūdžio organizacija, veikusi visame krašte, persiorganizavusi į Kanados lietuvių sąjungą, taip pat pasiliko už minėto laikraščio ribų. Pasirodė šapirografuotas biuletenis, KLS Centro valdybos leidžiamas, tačiau jis tarnavo tik tai organizacijai ir platesnių uždavinių nepajėgė atlikti. Visos aplinkybės vedė į naujo laikraščio steigimą.

1949 m. rugsėjo 24 d. Toronte Šv. Jono Krikštytojo lietuvių parapijos klebonijoje buvo sušauktas pasitarimas Kanados lietuvių spaudos reikalu. Pasitarime dalyvavo 16 asmenų. Išklausius išsamaus pranešimo šiuo klausimu, po ilgesnių diskusijų ir daugelio įvairių pasisakymų, nutarta leisti savaitraštį Toronte, priimta ir naujojo laikraščio linija. Naujam darbui pradėti išrenkama septynių asmenų komisija, pavadinta Kanados lietuvių katalikų kultūros (toliau KL-KK) draugija: P. Alekna, B. Sakalas, V. Užupis, dr. A. Juozapavičius, dr. S. Čepas, kun. P. Ažubalis ir dr. E. Jasevičiūtė. Šiai komisijai pavesta galutinai išstudijuoti technines laikraščio leidimo detales, įkurti spaudos bendrovę akcijų pagrindais ir redaktoriumi kviesti iš Montrealio dr. Adolfą Šapoką. A. Šapoka 1949 m. lapkričio 1 d. sutiko keltis į Torontą ir jau 1949 m. Kūčių dieną Kanados lietuvius pasveikino naujas laikraštis ,,Tėviškės žiburiai”. Po pirmojo numerio, metams įpusėjus, leidėjai suprato, kad nei prenumerata, nei skelbimai negalės ,,Tėviškės žiburių” leidimo išlaidų padengti. Prašyta aukų iš kitų organizacijų bei apylinkių.

Nors ir negausus laikraščio leidėjų būrelis buvo perskirtas į dvi dalis. Viena, pirmininkaujama B. Sakalo, liko KLKK draugijos, laikraščio leidėjo, vadovybėje. Kita dalis, vadovaujama A. Rinkūno, ėmėsi kurti akcinę spaudos bendrovę. Bendrovės idėja susilaukė didelio pritarimo. Sutelktomis jėgomis, administracijai ir ekspedicijai dirbant savanoriškai, kukliai apmokant tik redaktoriaus darbą, iki 1950 metų pabaigos pajėgta sukaupti per 13,000 dol., kurie išleisti laikraščio leidimo išlaidoms padengti. ,,Žiburių” bendrovės ilgametis pirmininkas buvo A. Rinkūnas. Prisipirkta pagalbinių įrengimų, o po kelerių metų prieita ir prie antrojo linotipo, šį sykį visai naujo, įsigijimo. Kun. kleb. P. Ažubalis pastatė ir labai pigiai išnuomavo naujas patalpas klebonijos priestate. Per devyniolika savo gyvavimo metų ,,Žiburių” spaudos bendrovė daug padėjo laikraščio leidėjams, tarnavo ne tik Toronto, bet ir tolimesnių vietovių lietuviams savo smulkesniais spaustuvės patarnavimais, o bendrovės leidykla buvo vadovėlių, skirtų lietuvių mokykloms, leidimo pionierius.

1969 m. nutarta bendrovės nebeplėsti nei į pilnos apimties komercinę spaustuvę, nei į leidyklos verslą. Spaudos bendrovės bei laikraščio leidėjo KLKK draugijos sujungtos į viena, ir lig šiol ,,Tėviškės žiburių” leidėjas yra KLK Kultūros draugija ,,Žiburiai”. 1974 m. drauge su Šv. Jono Krikštytojo parapija ,,Tėviškės žiburiai” išsikėlė į vadinamą ,,Anapilio sodybą” Toronto priemiestyje, Mississaugoje, kur įsikūrė dabar dar veikiantys: Lietuvos kankinių šventovė (nebe Šv. Jono Krikštytojo) ir parapija, Kanados lietuvių muziejus-archyvas, įvairios salės renginiams ir Šv. Jono lietuviškos kapinės. Netrukus linotipo buvo atsisakyta, įsigytos rinkimo mašinos, o aiškintuvas – fotografijoms perdirbti. Vėliau įsigyti šiuolaikiniai kompiuteriai bei programos medžiagos paruošimo darbams.

Redakcija ir talkininkai

Nuo laikraščio įsteigimo ligi savo mirties 1961 m. kovo 9 d. ,,Tėviškės žiburius” redagavo dr. A. Šapoka. Nuo 1954 m. gegužės mėn. jam pradėjo talkinti kun. dr. Pranas Gaida. Mirus A. Šapokai, jis perėmė savaitraščio redagavimą ir tą darbą dirbo bene 45 metus. Kurį laiką kun. dr. Gaidai talkino pedagogas žurnalistas Antanas Rinkūnas, o nuo 1966 m. antruoju redaktoriumi pradėjo dirbti Vytautas Kastytis-Tvardauskas. Jis pasitraukė 1998 m., sutrikus sveikatai. Prel. Gaida vyriausiu redaktoriumi išbuvo iki 2008 m. Jo sveikatai šiek tiek susilpnėjus 1988 m., jis pasikvietė į talką Joną Andrulį, o jis, savo ruožtu – Č. Senkevičių (1989 m.). J. Andrulis, Anapilio korporacijos ilgametis pirmininkas ir Katalikų centro veikėjas, 1994 m. pasitraukė iš tiesioginio redakcinio darbo, pakvietęs Ramūnę Sakalaitę-Jonaitienę, kuri iki šiol, kartu su Česlovu Senkevičiumi, redaguoja savaitraštį, o talkininkai Gediminas Kurpis, Sigina Katkauskaitė, Jonas Andrulis, Vincas Paulionis paruošia įvairius nuolatinius skyrius. Techninė redaktorė – Vida Tumosienė, kuriai talkina Genė Gaižutienė. Administratorė – Aušra Trussow, o išsiuntimo darbus savanoriškai atlieka – Juozas Karasiejus, Romas R. Otto ir kt.

KLKK draugijos vairą įvairiais tarpsniais laikė Vytautas Aušrotas, Vladas Sonda, Jonas Andrulis, Petras Bražukas, dr. Silvestras Čepas, Ramūnė Sakalaitė-Jonaitienė ir Joana Kuraitė-Lasienė. Dabartinė KLKK draugijos pirmininkė – Giedra Rinkūnaitė-Paulionienė.

* * *

Kas ,,Tėviškės žiburius” padarė, daugelio nuomone, pirmaujančiu tarp laisvojo pasaulio lietuvių laikraščių? Redaktorius 1966 m. spalio 24 d. numeryje, skirtame 25 metų sukakčiai pabrėžė, jog ,,Tėviškės žiburių” kelias remiasi krikščioniškai lietuviška tradicija, nuo amžių skatinusia visą mūsų tautą eiti ne materialistiniu, o idealistiniu keliu: sintezės keliu, kuris neišskiria nė vienos gyvenimo srities ar vertybės. Praeityje kai kas bandė įžiūrėti ,,Tėviškės žiburiuose” vienokį ar kitokį ,,izmą”, vieną ar kitą politinę partiją bei tendenciją, bet visai be pagrindo. ,,Visa tai TŽ yra svetima. Jų akiratis yra žymiai platesnis – nėra suvaržytas jokių ‘izmų’, tendencijų ar partinių įsipareigojimų. Jiems rūpėjo ir rūpi visas lietuviškasis gyvenimas – ir Tėvynėje, ir išeivijoje.”

Nors ,,Tėviškės žiburius” paskatino gimti tam tikra įtampa Kanados lietuviuose, ,,savaitraštis visai nepuoselėjo šios įtampos. Priešingai, stengėsi ją nugalėti, į visus klausimus žvelgdamas su tolerantišku objektyvumu ir protingu nuosaikumu. ‘Tėviškės žiburių’ idėjinė kryptis aiški ir plati. Lietuviškumo neribojama kuria nors partine tendencija, nes išeivijos sąlygomis tai ir būtų buvę beprasmiška. Krikščioniškumo taip pat nematuojama tik priklausymu specifiškai katalikiškoms organizacijoms pagal nelemtai pas mus susidariusią organizacinę ‘kataliko’ sąvoką. ‘Tėviškės žiburiai’ lygiai informuoja ir apie katalikiškąją organizaciją ateitininkus, ir apie skautus, kuriuose yra ir nekatalikų. Laikydamasis ekumeniškai suvokiamo krikščioniškumo, savaitraštis skiria vietos ir evangelikų gyvenimui. Galima neperdėtai sakyti: nors ir būdami krikščioniškos dvasios laikraštis, ‘Tėviškės žiburiai’ buvo ir yra visiems atviri. Todėl turbūt pavyko sutelkti daug įvairių nusistatymų bendradarbių.”

Prel. Gaida teisingai pabrėžė, kad mūsų spauda remiasi ,,ne komerciniu pradu, o idealizmu”, kuris ,,daug pakelia, nes neklausia, ar laikraščio leidimas finansiškai apsimoka”, kuris ,,dalyką matuoja ne doleriu, o idėjiniu mastu”. ,,Tėviškės žiburių” abu pagrindiniai redaktoriai – ir A. Šapoka, ir Pr. Gaida – atėjo į savo darbą ne kaip žurnalistai. Jie abu – mokslo žmonės. Imdamiesi redaktoriaus darbo, jie ne tik savo idealizmą paliudijo, bet ir tam tikra prasme save pačius paaukojo – taip teigė dr. Juozas Girnius ,,Aiduose” 1966 m.

Ar pajėgs ,,Tėviškės žiburiai” toliau žygiuoti tuo pačiu pajėgumu? Anuomet redaktorius Gaida irgi teigė, jog remiantis praeities patirtimi, yra pagrindo manyti, kad ,,Tėviškės žiburiai” ir toliau gyvuos su naujomis pajėgomis, su įvairiais pakeitimais, verčiančiais prisitaikyti prie naujų kartų skaitytojų ir skleis tą pačią lietuvišką šviesą. Taigi praeičiai lieka patirtis, o ateičiai – viltis.

Nuotrauka iš praeities: buvę ,,Tėviškės žiburių” redaktoriai dr. Adolfas Šapoka ir prel. dr. Pranas Gaida.