zalt
Į sceną bendrai nuotraukai buvo sukviesti buvę ir dabartiniai ,,Žaltvykslės” nariai ir talkininkai
Jono Kuprio nuotraukos

Vėl sutvyksėjo klaidžiojanti švieselė

LORETA TIMUKIENĖ

Praėjusį šeštadienį, balandžio 4 d., Čikagos Jaunimo centre buvo didelis sujudimas. Tam proga buvo tikrai išskirtinė – lietuvių teatro sambūris ,,Žaltvykslė” pakvietė scenos meno mylėtojus į savo dešimties metų jubiliejų. Tą vakarą galėjome įsitikinti, kad neabejingų teatro mūzai turime apsčiai – salė vos talpino visus norinčius.

Iš visų pusių griaudžiant gąsdinimams ir grasinimams apie krizę, kylančias kainas bei visokias kitokias baisybes, kai atrodo, jog nieko geresnio ir linksmesnio jau nebegali nutikti, ,,Žaltvykslė” savo gerbėjams pasiūlė puikią šventę.

Dabar jau būtų sunku suskaičiuoti, kiek kartų Čikagos ir kitų Jungtinių Valstijų miestų scenų uždanga vėrėsi spektakliams, kiek valandų kartu su atlikėjais džiaugėsi ir kentėjo tūkstančiai žiūrovų. Dar sudėtingiau suskaičiuoti ir įvertinti tą triūsą, kūrybinius bandymus ir ginčus, kurių neišvengia kūrėjai. Pagarbą ir susižavėjimą kelia visų pasišventusių žaltvyksliečių dešimties metų darbai.

Šventę pradėjo svečiai iš Lietuvos – Kretingos Egidijaus Radžiaus dramos teatras. Tai 1964 m. įkurtas kolektyvas, kuris turi gilias tradicijas ir didelį gerbėjų būrį visoje Lietuvoje. Kretingiškių vaidinimus matė ne tik visų Lietuvos rajonų gyventojai – ne kartą gastroliuota Lenkijoje, Latvijoje. E. Radžiaus dramos teatras į Čikagą atvežė nuotaikingą kūrinį – komediją pagal S. Čiurlionienės-Kymantaitės kūrinį ,,Kuprotas oželis”, kurį yra nufilmavusi Lietuvos tele-vizija. Spektaklį režisavo Nerijus Gedminas, nuo 2000 metų vadovau-jantis E. Radžiaus dramos teatrui. 

zalt


,,Kuprotas oželis” – linksma liaudiška istorija apie du įsimylėjusius jaunuolius. Jie jau seniai patinka vienas kitam, tik Onytės (Augustė Pociūtė) išdidumas ir Jonelio (Antanas Jonaitis) nedrąsa neleidžia visko išsiaiškinti iki galo. Merginos motina (Liuda Grikpėdienė) nusprendžia padėti jaunuoliams ir sugalvoja gudrų planą, į kurį įtraukia ir Piršlį (Raimondas Šakinis), ir turtingą, seną Našlį kaimyną (Nerijus Gedminas). Senis mielai vestų jam patikusią merginą ir net nesupranta, kad yra tik žaidimo dalis. Viskas baigiasi laimingai – jaunuoliai prisipažįsta mylintys vienas kitą, piršlys rengia vestuves.

Kretingiškiai nė akimirkai neleido suabejoti, kad jie žaidžia ir parodijuoja XX a. pradžios kaimo gyvenimą. Tai bylojo ir stilizuotos dekoracijos (scenografas Bronius Jonauskis), ir farsinė aktorių vaidyba. Žiūrovai juoko pliūpsniais sutiko tarsi du juokdarius į sceną įsiveržusius Piršlį su Našliu, taip pat – Jonelio vaizdingą pasakojimą apie savo būsimą kelionę į Ameriką. Sutikite – sprendimas užjūriuose žemaičių tarme suvaidinti tradicinę ,,meilės trikampio” istoriją gana rizikingas. Iš tiesų kai kurių tarmiškai perteikiamų ,,plonybių” ne žemaitiško kraujo žiūrovai iki galo gal ir nesuprato, tačiau viską atpirko be jokio vertimo priimama, įtaigi aktorių vaidyba. Ne vieną komišką sceną lydėjo gyva žiūrovų reakcija, o spektakliui pasibaigus atlikėjams negailėta plojimų ir pagyrų.

Po pertraukos žiūrovų laukė antra šventės dalis – ,,Žaltvykslė” pabandė pasukti laiko ratą atgal ir puošnioje scenoje teatro mylėtojams pristatė savo pastatymų retrospektyvą. Ją pradėjo pirmoji dramos sambūrio režisierė Audrė Budrytė. Turėjome galimybę išvysti, kaip gimė sumanymas įkurti teatrą, išgirdome, kaip buvo renkamas pavadinimas šiam teatro sambūriui. Buvo suvaidintos scenos iš pirmųjų teatro sambūrio spektaklių. Nesunku buvo suprasti, kad pirmieji ,,Žaltvykslės” žingsniai išties nebuvo lengvi, tačiau visus sunkumus padėjo įveikti begalinis žmonių pasiaukojimas ir entuziazmas. Per 10 teatro sambūrio gyvavimo metų pastatyta 10 spektaklių, kolektyve per tą laiką dirbo per 50 žmonių.

A. Budrytė režisavo 3 spektaklius: Petro Vaičiūno ,,Tuščios pastangos” (1999), ,,Blinkuvos poeto pagerbimą” pagal Juozo Erlicko tekstus (2000) ir Mariaus Ivaškevičiaus ,,Kaimyną” (2000).

Po poros „Žaltvykslės” gyvavimo metų iš aktorės bei režisierės A. Budrytės režisūros vadeles perėmė Ilona Čiapaitė. Per 8 metus šios talentingos režisierės vadovaujamas teatras pastatė 7 vaidinimus – vakaro metu buvo parodytos jų ištraukos. Scenoje vieni aktoriai keitė kitus, leisdami žiūrovams žvilgterėti į ,,Žaltvykslės” kūrybinį kraitį.

Pirmasis I. Čiapaitės pastatymas – Žemaitės „Trys mylimos” (2002 m.), kuriame vaidino G. GriškėnaitėGillespie, V. Drupaitė, N. Pruselaitytė, V. Jasinskas, P. Ivinskis. Antras spektaklis – T. Williams „Pasmerkti namai” (2003 m), jame vaidino D. Cidzikaitė ir L. Umbrasas. Trečioji premjera įvyko 2004 m. – tai Uglis Seglis „Kampelis”, vaidmenis atliko D. Cidzikaitė, T. Umbrasas, M. Adomaitytė, S. Gudis, G. Germanaitė, L. Umbrasas, E. Bartusevičiūtė, G. Griškėnaitė-Gillespie. Augustino Griciaus „Palanga” buvo pastatyta 2005 m., spektaklyje vaidino R. Aliukonytė, D. Jonaitienė, S. Norgelaitė, R. Paulauskas, G. Griškėnaitė-Gillespie, S. Gudis, A. Steponavičius, M. Adomaitytė, R. Kuzmarskis, L. Umbrasas, E. Tribičius, T. Umbrasas, T. Rinkūnas, A. Pelešinas, G. Germanaitė.

Kosto Ostrausko vienaveiksmės absurdo dramos ,,Gyveno kartą senelis ir senelė” premjera įvyko 2006 m. Tuomet joje suvaidino S. Giedraitienė, A. Jonaitis, G. Griškėnaitė-Gillespie, A. Steponavičius, G. Germanaitė, L. Umbrasas, R. Paulauskas. Šis I. Čiapaitės spektaklis žiūrovų buvo sutiktas ypatingai šiltai.

Antono Čechovo „Jubiliejus” scenos šviesą išvydo 2007 m. Jame vaidino R. Kuzmarskis, S. Giedraitienė, L. Umbrasas, I. Čiapaitė, M. Adomaitytė, A. Steponavičius, T. Umbrasas, R. Šalaševičiūtė, D. Pranckevičius, G. Germanaitė.

Paskutinis ,,Žaltvykslės” kūrybinis darbas – pernai I. Čiapaitės pastatytas D. Lipskerov spektaklis ,,Upė ant asfalto”, kuriame režisierė sugrįžo prie mažosios teatro formos – vienaveiksmės pjesės, joje vaidino tik trys aktoriai – A. Jasaitė, L. Umbrasas ir A. Steponavičius.

Tuo metu, kai buvo vaidinamos ištraukos iš šių spektaklių, virš scenos įrengtuose ekranuose žiūrovai galėjo pamatyti fotografo Jono Kuprio įamžintas ,,Žaltvykslės” spektaklių akimirkas. Scenos apšvietimu ir garsu rūpinosi ištikimasis ,,Žaltvykslės” scenos apšvietėjas Juozas (Sidas) Ulevičius.

Su gražiu jubiliejumi pasveikinti vienintelio šiuo metu Čikagoje gyvuojančio lietuviško dramos sambūrio atvyko išties gausus sveikintojų būrys. Dramos sambūrio režisieres ir aktorius sveikino Lietuvos Respublikos generalinė konsulė Čikagoje Skaistė Aniulienė, JAV LB Vidurio Vakarų apygardos pirmininkė Aušrelė Sakalaitė, Lietuvių Fondo atstovas, LF valdybos pirmininkas Ramūnas Astrauskas, Jaunimo centro valdybos pirmininkė Milda Šatienė. Buvo perskaitytas JAV LB Kultūros tarybos pirmininkės Dalės Lukienės sveikinimas. Prisiminimais apie ,,Žaltvykslės” gimimą pasidalino šio teatro sambūrio sumanytoja ir įkūrėja, buvusi JAV LB Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė.

 Teatralų pasveikinti gražaus jubiliejaus proga iš Lietuvos atvyko Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros docentas Gediminas Šimkus. Šiame universitete I. Čiapaitė studijavo saviveiklinio teatro režisūrą. Dėstytojas atvežė ne tik visą krūvą dovanų, bet ir įteikė dabartinei ,,Žaltvykslės” režisierei garbės raštą bei pažėrė šūsnį pagiriamųjų žodžių visam teatro sambūriui. Lietuviškos duonos kepalą ir suvenyrą kolegoms padovanojo kretingiškiai. Džiugų siurprizą pateikė vienas iš ,,Kunigaikščių užeigos” savininkų Andrius Bučas. Jis padovanojo šiame restorane iškeptą milžinišką šakotį, kurio teko paragauti ir žiūrovams. Jie vakaro metu buvo vaišinami ,,Kunigaikščių užeigoje” pagamintais patiekalais.

Šventę baigė trys ,,Žaltvykslės” aktoriai, savo nuotaikinga improvizacija iš A. Griciaus ,,Palangos” pakvietę susirinkusius šokiui. O norinčių pašokti, pabendrauti su pažįstamais, pasidalinti įspūdžiais ir prisiminimais, ant stalų jaukiai blykčiojant žvakėms, tikrai netrūko.

Tą vakarą Jaunimo centre karaliavo teatro mūza. Čikagos ūkanotoje pavasarinėje padangėje vėl sutvyksėjo ,,Žaltvykslė” – nuostabiai gyva, viliojanti ir žavinga klaidžiojanti švieselė.

zalt

Iš k.: dabartinė ,,Žaltvykslės” režisierė I. Čiapaitė su buvusia sambūrio vadove A. Budryte.

DAUGIAU NUOTRAUKŲ