Į sceną bendrai nuotraukai buvo sukviesti buvę ir dabartiniai ,,Žaltvykslės” nariai ir talkininkai
Jono Kuprio nuotraukos
Vėl sutvyksėjo klaidžiojanti švieselė
LORETA TIMUKIENĖ
Praėjusį šeštadienį, balandžio 4 d., Čikagos Jaunimo
centre buvo didelis sujudimas. Tam proga buvo tikrai išskirtinė
– lietuvių teatro sambūris ,,Žaltvykslė” pakvietė scenos
meno mylėtojus į savo dešimties metų jubiliejų. Tą vakarą
galėjome įsitikinti, kad neabejingų teatro mūzai turime apsčiai –
salė vos talpino visus norinčius.
Iš visų pusių griaudžiant gąsdinimams ir grasinimams apie krizę,
kylančias kainas bei visokias kitokias baisybes, kai atrodo, jog nieko
geresnio ir linksmesnio jau nebegali nutikti, ,,Žaltvykslė” savo
gerbėjams pasiūlė puikią šventę.
Dabar jau būtų sunku suskaičiuoti, kiek kartų Čikagos ir kitų Jungtinių
Valstijų miestų scenų uždanga vėrėsi spektakliams, kiek valandų kartu
su atlikėjais džiaugėsi ir kentėjo tūkstančiai žiūrovų. Dar sudėtingiau
suskaičiuoti ir įvertinti tą triūsą, kūrybinius bandymus ir ginčus,
kurių neišvengia kūrėjai. Pagarbą ir susižavėjimą kelia visų
pasišventusių žaltvyksliečių dešimties metų darbai.
Šventę pradėjo svečiai iš Lietuvos – Kretingos
Egidijaus Radžiaus dramos teatras. Tai 1964 m. įkurtas kolektyvas,
kuris turi gilias tradicijas ir didelį gerbėjų būrį visoje Lietuvoje.
Kretingiškių vaidinimus matė ne tik visų Lietuvos rajonų
gyventojai – ne kartą gastroliuota Lenkijoje, Latvijoje. E.
Radžiaus dramos teatras į Čikagą atvežė nuotaikingą kūrinį –
komediją pagal S. Čiurlionienės-Kymantaitės kūrinį ,,Kuprotas
oželis”, kurį yra nufilmavusi Lietuvos tele-vizija. Spektaklį
režisavo Nerijus Gedminas, nuo 2000 metų vadovau-jantis E. Radžiaus
dramos teatrui.
,,Kuprotas oželis” – linksma liaudiška istorija apie
du įsimylėjusius jaunuolius. Jie jau seniai patinka vienas kitam, tik
Onytės (Augustė Pociūtė) išdidumas ir Jonelio (Antanas Jonaitis)
nedrąsa neleidžia visko išsiaiškinti iki galo. Merginos
motina (Liuda Grikpėdienė) nusprendžia padėti jaunuoliams ir sugalvoja
gudrų planą, į kurį įtraukia ir Piršlį (Raimondas
Šakinis), ir turtingą, seną Našlį kaimyną (Nerijus
Gedminas). Senis mielai vestų jam patikusią merginą ir net nesupranta,
kad yra tik žaidimo dalis. Viskas baigiasi laimingai – jaunuoliai
prisipažįsta mylintys vienas kitą, piršlys rengia vestuves.
Kretingiškiai nė akimirkai neleido suabejoti, kad jie žaidžia ir
parodijuoja XX a. pradžios kaimo gyvenimą. Tai bylojo ir stilizuotos
dekoracijos (scenografas Bronius Jonauskis), ir farsinė aktorių
vaidyba. Žiūrovai juoko pliūpsniais sutiko tarsi du juokdarius į sceną
įsiveržusius Piršlį su Našliu, taip pat – Jonelio
vaizdingą pasakojimą apie savo būsimą kelionę į Ameriką. Sutikite
– sprendimas užjūriuose žemaičių tarme suvaidinti tradicinę
,,meilės trikampio” istoriją gana rizikingas. Iš tiesų kai
kurių tarmiškai perteikiamų ,,plonybių” ne
žemaitiško kraujo žiūrovai iki galo gal ir nesuprato, tačiau
viską atpirko be jokio vertimo priimama, įtaigi aktorių vaidyba. Ne
vieną komišką sceną lydėjo gyva žiūrovų reakcija, o spektakliui
pasibaigus atlikėjams negailėta plojimų ir pagyrų.
Po pertraukos žiūrovų laukė antra šventės dalis –
,,Žaltvykslė” pabandė pasukti laiko ratą atgal ir
puošnioje scenoje teatro mylėtojams pristatė savo pastatymų
retrospektyvą. Ją pradėjo pirmoji dramos sambūrio režisierė Audrė
Budrytė. Turėjome galimybę išvysti, kaip gimė sumanymas įkurti
teatrą, išgirdome, kaip buvo renkamas pavadinimas šiam
teatro sambūriui. Buvo suvaidintos scenos iš pirmųjų teatro
sambūrio spektaklių. Nesunku buvo suprasti, kad pirmieji
,,Žaltvykslės” žingsniai išties nebuvo lengvi, tačiau
visus sunkumus padėjo įveikti begalinis žmonių pasiaukojimas ir
entuziazmas. Per 10 teatro sambūrio gyvavimo metų pastatyta 10
spektaklių, kolektyve per tą laiką dirbo per 50 žmonių.
A. Budrytė režisavo 3 spektaklius: Petro Vaičiūno ,,Tuščios
pastangos” (1999), ,,Blinkuvos poeto pagerbimą” pagal Juozo
Erlicko tekstus (2000) ir Mariaus Ivaškevičiaus ,,Kaimyną”
(2000).
Po poros „Žaltvykslės” gyvavimo metų iš aktorės bei
režisierės A. Budrytės režisūros vadeles perėmė Ilona Čiapaitė. Per 8
metus šios talentingos režisierės vadovaujamas teatras pastatė 7
vaidinimus – vakaro metu buvo parodytos jų ištraukos.
Scenoje vieni aktoriai keitė kitus, leisdami žiūrovams žvilgterėti į
,,Žaltvykslės” kūrybinį kraitį.
Pirmasis I. Čiapaitės pastatymas – Žemaitės „Trys
mylimos” (2002 m.), kuriame vaidino G.
GriškėnaitėGillespie, V. Drupaitė, N. Pruselaitytė, V.
Jasinskas, P. Ivinskis. Antras spektaklis – T. Williams
„Pasmerkti namai” (2003 m), jame vaidino D. Cidzikaitė ir
L. Umbrasas. Trečioji premjera įvyko 2004 m. – tai Uglis Seglis
„Kampelis”, vaidmenis atliko D. Cidzikaitė, T. Umbrasas, M.
Adomaitytė, S. Gudis, G. Germanaitė, L. Umbrasas, E. Bartusevičiūtė, G.
Griškėnaitė-Gillespie. Augustino Griciaus „Palanga”
buvo pastatyta 2005 m., spektaklyje vaidino R. Aliukonytė, D.
Jonaitienė, S. Norgelaitė, R. Paulauskas, G.
Griškėnaitė-Gillespie, S. Gudis, A. Steponavičius, M.
Adomaitytė, R. Kuzmarskis, L. Umbrasas, E. Tribičius, T. Umbrasas, T.
Rinkūnas, A. Pelešinas, G. Germanaitė.
Kosto Ostrausko vienaveiksmės absurdo dramos ,,Gyveno kartą senelis ir
senelė” premjera įvyko 2006 m. Tuomet joje suvaidino S.
Giedraitienė, A. Jonaitis, G. Griškėnaitė-Gillespie, A.
Steponavičius, G. Germanaitė, L. Umbrasas, R. Paulauskas. Šis I.
Čiapaitės spektaklis žiūrovų buvo sutiktas ypatingai šiltai.
Antono Čechovo „Jubiliejus” scenos šviesą
išvydo 2007 m. Jame vaidino R. Kuzmarskis, S. Giedraitienė, L.
Umbrasas, I. Čiapaitė, M. Adomaitytė, A. Steponavičius, T. Umbrasas, R.
Šalaševičiūtė, D. Pranckevičius, G. Germanaitė.
Paskutinis ,,Žaltvykslės” kūrybinis darbas – pernai I.
Čiapaitės pastatytas D. Lipskerov spektaklis ,,Upė ant asfalto”,
kuriame režisierė sugrįžo prie mažosios teatro formos –
vienaveiksmės pjesės, joje vaidino tik trys aktoriai – A.
Jasaitė, L. Umbrasas ir A. Steponavičius.
Tuo metu, kai buvo vaidinamos ištraukos iš šių
spektaklių, virš scenos įrengtuose ekranuose žiūrovai galėjo
pamatyti fotografo Jono Kuprio įamžintas ,,Žaltvykslės”
spektaklių akimirkas. Scenos apšvietimu ir garsu rūpinosi
ištikimasis ,,Žaltvykslės” scenos apšvietėjas
Juozas (Sidas) Ulevičius.
Su gražiu jubiliejumi pasveikinti vienintelio šiuo metu Čikagoje
gyvuojančio lietuviško dramos sambūrio atvyko išties
gausus sveikintojų būrys. Dramos sambūrio režisieres ir aktorius
sveikino Lietuvos Respublikos generalinė konsulė Čikagoje Skaistė
Aniulienė, JAV LB Vidurio Vakarų apygardos pirmininkė Aušrelė
Sakalaitė, Lietuvių Fondo atstovas, LF valdybos pirmininkas Ramūnas
Astrauskas, Jaunimo centro valdybos pirmininkė Milda Šatienė.
Buvo perskaitytas JAV LB Kultūros tarybos pirmininkės Dalės Lukienės
sveikinimas. Prisiminimais apie ,,Žaltvykslės” gimimą pasidalino
šio teatro sambūrio sumanytoja ir įkūrėja, buvusi JAV LB
Kultūros tarybos pirmininkė Marija Remienė.
Teatralų pasveikinti gražaus jubiliejaus proga iš Lietuvos
atvyko Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros
docentas Gediminas Šimkus. Šiame universitete I. Čiapaitė
studijavo saviveiklinio teatro režisūrą. Dėstytojas atvežė ne tik visą
krūvą dovanų, bet ir įteikė dabartinei ,,Žaltvykslės” režisierei
garbės raštą bei pažėrė šūsnį pagiriamųjų žodžių visam
teatro sambūriui. Lietuviškos duonos kepalą ir suvenyrą kolegoms
padovanojo kretingiškiai. Džiugų siurprizą pateikė vienas
iš ,,Kunigaikščių užeigos” savininkų Andrius Bučas.
Jis padovanojo šiame restorane iškeptą milžinišką
šakotį, kurio teko paragauti ir žiūrovams. Jie vakaro metu buvo
vaišinami ,,Kunigaikščių užeigoje” pagamintais
patiekalais.
Šventę baigė trys ,,Žaltvykslės” aktoriai, savo
nuotaikinga improvizacija iš A. Griciaus ,,Palangos”
pakvietę susirinkusius šokiui. O norinčių pašokti,
pabendrauti su pažįstamais, pasidalinti įspūdžiais ir prisiminimais,
ant stalų jaukiai blykčiojant žvakėms, tikrai netrūko.
Tą vakarą Jaunimo centre karaliavo teatro mūza. Čikagos ūkanotoje
pavasarinėje padangėje vėl sutvyksėjo ,,Žaltvykslė” –
nuostabiai gyva, viliojanti ir žavinga klaidžiojanti švieselė.
Iš k.: dabartinė ,,Žaltvykslės” režisierė I. Čiapaitė su buvusia sambūrio vadove A. Budryte.