Dr. Gintaras Antanavičius.

Į kovą su nutukimu pasitelkiamas net robotas

RAMUNĖ LAPAS

Kaip apibūdinti chirurgą, kuris, pasitelkęs  naujausius medicininės technologijos išradimus, atlieka sudėtingas operacijas – tiksliai ir su kuo mažesniu įsikišimu į žmogaus organizmą? Daktaras, mokslininkas, aukštųjų technologijų specialistas? Atsakymas turbūt būtų – viskas iš karto. Toks yra Philadelphia ,,The Institute for Metabolic and Bariatric Surgery” dirbantis Gintaras Antanavičius. Prie Abington Memorial Hospital įsikūrusi įstaiga profesinės tos srities chirurgų bendrijos ASMBS (,,American Society for Metabolic and Bariatric Surgery”) yra pripažinta kaip vienas geriausių nutukimo gydymo centrų Amerikoje. Ne kartą už puikiai atliekamas sudėtingas operacijas kolegų pripažinimo sulaukė ir nuo 2008 m. ten dirbantis mūsų tautietis.

Iššūkiai – gyvenimo dalis

Gintaras Antanavičius gimė 1970 m. Telšiuose. Mediciną studijavo Vilniaus universitete. Į Ameriką su žmona Kristina, taip pat medike, bei sūneliu Tadu atvyko 1997-aisiais, išlošę žalią kortą. Pirmieji metai buvo sunkūs. Jauna šeima kiek lengviau atsikvėpė, kai Gintaras, išlaikęs egzaminus, gavo rezidentūrą The Western Pennsylvania Hospital Pittsburgh. Pasirinkęs chirurgiją, jis pateko į technologinių naujovių sūkurį. Tuomet, apie 2000 metus, Amerikoje suklestėjo laparoskopinė chirurgija (t. y., kai operuojama per nedidelius pjūvius pilve naudojant optinę sistemą ir plonus manipuliatorius). ,,Visos sudėtingiausios operacijos buvo tobulinamos laparoskopiškai – chirurgams rezidentams buvo labai geras laikas pradėti mokytis naujų metodų”, – sako Gintaras Antanavičius. Baigęs rezidentūrą 2005 metais ir trumpai padirbėjęs, lietuvis tęsė mokslus. Šįsyk pasirinko dar siauresnę specializaciją – chirurginį nutukimo gydymą (bariatrinę chirurgiją) – University of Minnesota.

Dirbant šioje srityje, su iššūkiais tenka susidurti nuolat, mat chirurginis nutukimo gydymas labai sparčiai vystosi, čia nuolat atrandama naujovių. Štai robotinė chirurgija – naujas laparoskopinės chirurgijos žingsnis. Tačiau svarbiausia – įrodyta, kad gydant nutukimą, sumažėja kitos sveikatos problemos: išnyksta II tipo diabetas, sumažėja cholesterolis, sunormalėja kraujo spaudimas, pagerėja kvėpavimas. ,,Taigi, – teigia vyras, – svorio mažinimo operacijomis gydomas jau ne vien nutukimas, jos yra būdas išspręsti ir kitas sveikatos problemas.”

 Gintaras Antanavičius mano, kad Jungtinėse Valstijose viena iš nutukimo priežasčių yra sėslus žmonių gyvenimo būdas, tačiau jis neatmeta ir genetikos įtakos – jam pačiam yra tekę operuoti ištisas šeimas. Požiūris į nutukimo gydymo operacijas keičiasi visame pasaulyje. ,,International Association of Diabetes” beveik kasmet rengia specialistų konferencijas, kuriose chirurgai, kartu su vidaus ligų gydytojais, bando suderinti savo pastangas, pakeisti, pritaikyti operacijas taip, kad jomis galima būtų geriau išspręsti medicinines problemas.

Kompiuteris – kasdieninis pagalbininkas darbe

Daryti labai specifines operacijas, naudojant robotą, Gintaras Antanavičius išmoko per pusės metų stažuotę University of Minnesota. ,,Robotinė chirurgija ir visa ta  technologinė revoliucija medicinoje dar tik prasideda, – sako daktaras, – o nauji dalykai visada būna kontroversiški. Medicinoje pagrindinis dalykas – norima žinoti, ar tai bus prieinama visiems žmonėms”.

Šiuo metu robotai dar labai brangūs, ir ne visos ligoninės, netgi ne visi universitetai gali juos įsigyti. Nors visgi nemažai ligoninių juos turi. ,,The Institute for Metabolic and Bariatric Surgery”, kur dirba Gintaras Antanavičius, yra viena iš nedaugelio medicinos įstaigų  Amerikoje, kurioje su roboto pagalba atliekamos dvylikapirštės apeinamosios operacijos (angl. ,,biliopancreatic diversion with duodenal switch”).

Ar naudoti robotą operacijai, ar  ne, pasak chirurgo, priklauso nuo daugelio dalykų. Pirmiausia, žinoma, reikia pasiruošimo atlikti tokio tipo operacijas. Prieinamumas – kita svarbi sąlyga: jeigu robotas ligoninėje visą laiką užimtas, paprasčiausiai nebus laiko su juo eksperimentuoti. Praktiniais bandymais laboratorijoje prieš tai turi būti patvirtinta, kad iš tikrųjų yra prasmė konkrečią operaciją daryti su robotu. Gintaro Antanavičiaus praktikoje nėra pasitaikę, kad technika – laparoskopinė ar robotinė – pavestų, bet tokie dalykai visada įmanomi. Operacinės aprūpintos atsargine sistema – yra atskiri generatoriai, jeigu dingtų elektra ir pan. Su kompiuterinėmis technologijomis tas pats – mašinose sukurta labai daug saugos mechanizmų. ,,Jeigu robotas pradėtų daryti ne tą, ką tu nori, kad jis darytų, jeigu kas nors ne taip įvyktų, jis išsijungia, – aiškina specialistas. – Be to, žmogus visada gali robotą pastumti į šalį ir viską padaryti savo rankomis. Rezidentūroje chirurgai ruošiami taip, kad mokėtų viską – nuo pačių paprasčiausių dalykų iki pačių sudėtingiausių. Žingsnis atgal visada įmanomas.”

Veiksmingiausia operacija – vis dar kontroversinė

Institute, kuriame dirba lietuvis, atliekamos keturių rūšių nutukimo gydymo operacijos. Daktaro teigimu, chirurginiai gydymo metodai ,,ilgiau galioja” nei tokios priemonės, kaip dieta, psichoterapija, fizinis aktyvumas. Deja, tokia realybė – žmonės, ,,užsidirbę” didelį viršsvorį, retai susitvarko su juo be gydytojo pagalbos.

Viena populiariausių šiandien atliekamų operacijų – skrandžio apjuosimo operacija (angl. ,,gastric banding”), kai ant viršutinės skrandžio dalies uždedamas žiedelis, kuris spaudžia skrandį ir neleidžia maistui lengvai bei greitai patekti į didžiąją skrandžio dalį. Ši operacija yra paprasta, palyginus greitai atliekama (užtrunka iki valandos), ir rezultatai neblogi: perpus sumažėja cholesterolio lygis, pagerėja širdies darbas, kvėpavimas, apie 60 proc. atvejų  išnyksta II tipo diabetas. Minusas – reikia reguliuoti žiedelius, laikas nuo laiko juos suspausti arba atleisti.

Viena iš naujesnių, pradėta apie 2000 m. – skrandžio dalies pašalinimo operacija (angl. ,,sleeve gastrectomy”). Pacientas neturi svetimkūnio savo organizme, o svorio numetimo ir sveikatos būklės pagerinimo rezultatai yra dar geresni, nei apjuosus skrandį žiedeliu. Amerikoje šių efektyvių operacijų skaičius labai greitai auga.

Skrandžio apeinamoji operacija (angl. ,,gastric bypass”), pradėta daryti apie 1970 metus, kai dar nebuvo laparoskopijos, įvykdė revoliuciją nutukimo gydyme. Pasak Gintaro Antanavičiaus, šitų operacijų rezultatai palyginus labai geri: išgydoma apie 85 proc. II tipo diabeto atvejų – pacientams nebereikia vaistų, sunormalėja jų cukraus funkcija, nukrenta kraujospūdis, o ir svorio numetama daugiau. Kol kas, tai pati populiariausia operacija Amerikoje.

Ketvirtoji – dvylikapirštės žarnos apeinamoji operacija (angl. ,,biliopancreatic diversion with duodenal switch”) – yra šiek tiek kontroversinė. Yra manančių, kad ji labai agresyvi ir tinka gal tik ypač nutukusiems. Po šios operacijos II tipo diabetas išnyksta 98 proc. ligonių – tai didžiulis pasiekimas. Daugiau nei 80 proc. pacientų išnyksta ir kiti negalavimai, taip pat žymiai efektyviau išlaikomas numestas svoris. Tačiau po šios operacijos reikia būti nusiteikus visą likusį gyvenimą vietoj buvusių vaistų gerti vitaminus, mineralus ir baltymus, o kad žmonės dažniausiai jaučiasi taip gerai, jog užmiršta savo įsipareigojimą vartoti papildus, ir ilgainiui organizmui gali pradėti trūkti reikalingų medžiagų.

Brangus gydymas apsimoka

Gintaras Antanavičius per mėnesį atlieka 20–24 dideles operacijas, trečdalis jų – dvylikapirštės žarnos apeinamosios operacijos. Jos ilgos (užtrunka apie 3–4 valandas), labai sudėtingos, dažnai atliekamos naudojant robotinę technologiją. Robotinių operacijų lietuvis per mėnesį padaro 5–6.

Chirurgas pastebi, jog Amerikos ligoninėse po operacijos praleidžiama labai nedaug laiko. Dabar, kai operacijos atliekamos laparoskopiškai, po skrandžio apjuosimo pacientai išleidžiami namo tą pačią dieną, po skrandžio sumažinimo ir skrandžio apeinamosios operacijų ligoninėje praleidžia vieną naktį, o po pačios sudėtingiausios dvylikapirštės apeinamosios operacijos – dvi. Gintaras Antanavičius mano, kad viskas surišta su ekonomika. Bendra tendencija – siekiama kuo mažiau žmogų pjaustyti, kad jam būtų geriau ir jis kuo greičiau pasveiktų, nors chirurgui tai gal ir žymiai sunkesnis darbas. Ir kad kuo mažiau komplikacijų būtų. Robotas ypač sumažina komplikacijų tikimybę, nes darbas būna tikslesnis. ,,Sakykim, – sako chirurgas, – dariau operaciją laparoskopiškai ir susiuvau neypatingai tiksliai, nes negalėjau gerai matyti, ar instrumentus valdyti man buvo nepatogu... Tai pasitaiko itin retai, bet, vis tiek tai labai didelis ekonominis nuostolis ir ligoninei, ir ligoniui – jis paskui mėnesiais nuo to gydysis. Šiais laikais komplikacijos pasitaiko labai retai, bet jei aš dar galiu sumažinti jų tikimybę, tarkim, iki vienos iš dviejų šimtų, tai bus didelis pasiekimas. Amerikoje į viską žiūrima per ekonominę prizmę, bet tuo pačiu ekonomika atsimuša į žmogaus gerovę. Buvęs telšiškis ne tik operuoja, bet ir dirba akademinį darbą, dalyvauja tarptautiniuose chirurgų kongresuose, keletą kartų skaitė paskaitas ir Vilniaus universitete. Paklaustas, ar nesiruošia operuoti kitose pasaulio šalyse, ne tik Amerikoje, nusišypso: ,,Aš dar jaunas, dar daug visko suspėsiu.”