nj
Central New Jersey, NJ
Negalime nustumti užmarštin istorijos

RASA MILIŪTĖ

Kiekvienos tautos istorijoje yra datų, kurių negalima pamiršti. 1949 m. kovo 25-oji skausmu paženklino trijų Baltijos tautų žmonių likimus. Prieš 63 metus Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje prasidėjo antroji masinių trėmimų banga, kurių metu į tolimąsias Sovietų Sąjungos platybes buvo išvežta apie 95,000 latvių, estų ir lietuvių.

njViešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai šventės dieną daugelis lietuvių net neįtarė, jog jų laukia tolimesnė kelionė nei iki bažnyčios... Neįtarė ir kaimynai estai su latviais, jog tą penktadienį daugelio jų likimai jau perbraukti sovietinių okupantų sprendimu. Remiantis 1948 m. sausio 29 d. priimtu SSRS Ministrų Tarybos nutarimu ,,Dėl buožių su šeimomis, nelegaliai gyvenančių, nukautų per ginkluotus susirėmimus ir nuteistų banditų bei nacionalistų šeimų, legalizuotų banditų, tebetęsiančių priešišką veiklą, ir jų šeimų, taip pat represuotų banditų talkininkų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijos’’, buvo pradėta ir slaptai suplanuota operacija ,,Priboj’’ (,,Bangų mūša’’). Nusitaikyta buvo ne tik į jau žuvusiųjų ar nuteistų rezistentų artimuosius. ,,Erškėčių vainikas’’ teko niekuo nekaltiems, darbščiausiems ir šviesiausiems Pabaltijo tautų žmonėms. Vykdant išbuožinimo politiką, iš Estijos ištremta apie 21,000, iš Lietuvos – 32,000, Latvijos – 42,000 gyventojų. Suvaryti į gyvulinius vagonus, kai kurie taip ir nepasiekė galutinio tremties taško, mirė pakeliui, kiti – kentė badą, šaltį, skurdą tremtyje, niekados taip ir nesugrįžo į Tėvynę.

UNITAS fondas ir Europos parlamentarai išplatino kvietimą pažymėti Baltijos tautų 1949 m. trėmimus ne tik tik Briuselyje, Europos sostinėje, bet ir visame pasaulyje. Kovo 25 d. Lakewood estų asociacijos, New Jersey Latvių ir Centrinio New Jersey Lietuvių Bendruomenių atstovai susirinko į minėjimą Estų namuose, Jackson, NJ.

Kaip ir daugelyje pasaulio kraštų, kuriuose yra įsikūrusios Baltijos tautų bendruomenės, šiai tragiškai datai atminti buvo uždegtos žvakutės. Tyloje plazdančios ugnelės priminė apie toli nuo Tėvynės nublokštus, nežmoniškas fizines ir moralines kančias patyrusius, kurių dauguma niekada nesugrįžo atgal, amžiną prieglobstį rado svetimoje žemėje.

Lakewood estų asociacijos prezidentas Priit Parming įžanginiame žodyje priminė, jog visos trys Baltijos tautos patyrė vienodą skausmą, todėl ir susirinkome draugėn išreikšti pagarbą trėmimų aukoms. Buvo įneštos Amerikos ir Baltijos šalių vėliavos. Maldai už tremtinius buvo pakviestas lietuvių kunigas Vytautas Volertas, tą dieną jau spėjęs paaukoti trejas Mišias Elizabeth ir New York bažnyčiose, bet nepavargęs atvykti į Jackson invokacijai ir minėjimui Estų namuose.

Susikaupimo ir ramybės nata nuskambėjo tremtį vaikystėje taip pat patyrusios profesionalios muzikos pedagogės Violetos Kundrotienės mokinių nuoširdžiai pagroti fortepijoniniai kūriniai: Saulės Babrauskaitė atliekamas Balio Dvariono ,,Liūdnas valsas’’ ir Barboros Andriekutės Frederic Chopin ,,Preliudas’’.

Minėjime dalyvavęs garbingas svečias Estijos generalinis konsulas New York Sten Schwede kalbėjo, jog 1949 m. sovietų vykdyta operacija ,,Priboj’’ paliko tragišką genocido pėdsaką visose trijose tautose. Neturime to pamiršti – tai krauju ir netektimis nusėti mūsų tautų istorijos puslapiai. Buvo perskaitytas Lietuvos Respublikos garbės konsulės Philadelphia Kristos Bard atsiųstas laiškas. ,,Mintimis lenkiuosi prieš tuos, kurie išgyveno ir kurie buvo atskirti nuo šeimų, kurie patyrė sunkiausius fizinius išmėginimus. Kartu su visais minėjimo dalyviais lenkiu galvą, tokiomis atminimo akimirkomis kviesdama visus paklausti savęs, ką mes galime padaryti bendromis pastangomis, kad ateityje neliktų vietos savavališkiems žiaurumams, bet vyrautų harmonija, taika ir ramybė, įsitvirtintų ne tik tautinė tolerancija, bet kad ir mokėtume tinkamai išreikšti pagarbą’’, – rašoma LR garbės konsulės laiške minėjimo dalyviams.

Skambant solistės Aušrinės Kiaušas iš New Jersey atliekamai Charles Gounod ,,Ave Maria’’, nulenkėme galvas, taip išreikšdami pagarbą ištremtiesiems, kentėjusiems ir svetimame krašte radusiems amžiną poilsį.

,,In Memoriam’’ aukoms skambėjo latvių vyrų kvarteto atliekamas kūrinys. Minėjime baigiamąjį žodį tarė New Jersey Latvių Bendruomenės prezidentas Janis Students, primindamas, jog mes čia, užatlantėje, turime stengtis savo darbais ir bendra veikla padėti savo tautoms stiprinti Nepriklausomybę ir humanizmo principus pasaulyje.

Minėjimo metu veikė paroda. Knygose, paveiksluose, nuotraukose ir meno dirbiniuose atsispindėjo tragiška tremtinių dalia svetimame krašte, sulaužytų likimų istorijos.

Pabaigoje skambėjo Estijos, Latvijos ir Lietuvos himnai. Po minėjimo pasižiūrėjome dokumentinę juostą ,,Gulagas’’ – išlikusių gyvų tremtinių prisiminimus apie iškentėtus baisumus.

Negalime pamiršti mūsų tautų gėlos. Pagerbdami aukų atminimą pasaulio visuomenei primename, jog tamsūs istorijos puslapiai neturi pasikartoti.


nj
Solistė Aušrinė Kiaušas atliko Charles Gounod ,,Ave Maria”.

nj

nj
Minėjime dalyvavo trijų Baltijos tautų atstovai.

nj
Minėjimo metu veikė paroda, atspindėjusi tremtinių dalią. Liza Karuks nuotr.