Pasaulio lietuvių centro moterų komitetas pakvietė į tradicinę Atvelykio šventę. Bendravimas prie vaišių stalo suteikė daug džiaugsmo akimirkų. Dainos Čyvienės nuotraukos

Atvelykio šventė Pasaulio lietuvių centre

NIJOLĖ NAUSĖDIENĖ

Pirmasis sekmadienis po Velykų vadinamas Atvelykiu, Velykėlėmis, Dzūkijoje seniau – dar ir Pravadais. Šios dienos liaudies papročiai turėjo daug bendro su Velykomis: vaikai lankydavo krikšto tėvus, kad gautų margučių, jaunimas žaisdavo su dažytais kiaušiniais. XX a. kai kur jau šią dieną „muščių” ėjo tik vaikai, vadinasi senasis paprotys nyko.

Skuodiškiai žemaičiai šią dieną, kaip ir Velykų antrąją, bėgdavo kuo anksčiausiai miegančiuosius verba nuplakti, už tai gaudavo margučių. Žemaitijoje per Atvelykį seniau būtinas patiekalas buvo kiaušinienė. Šia diena baigdavosi ir velykinio svečiavimosi laikas. Dzūkės nuo Velykų iki Atvelykio audeklo nemesdavo, kad audžiant siūlai nesipainiotų. O Šalčininkų apylinkėse nuo Ledų dienos iki pat Sekminių, savaitės trečiadieniais moterys žlugto nevelėdavo, kad ledai vasarą javų neišmuštų. Matyt, trečiadienis sietas su trečiąja Velykų diena, o skalbinių daužymas kultuve ant lentos pagal panašumo magiją – su daužymu ledais. Senovėje kiekviename krašte buvo nusistovėjusios, su katalikiškomis šventėmis susietos, tradicijos ir papročiai. Papročiai nyksta, jie supaprastinami, tačiau išliko dar Atvelykio šventė ir vaikų žaidimai su margučiais. Atvelykiu užsibaigia Velykų švenčių ciklas.

Lemont nuo seno darbščių moterų komitetas organizuoja iškilmingą Atvelykio šventę. Ši šventė visų yra labai pamėgta, nes ji džiaugsminga, suburianti kartu. Šeimininkių pavasariškais motyvais papuošta salė jau skelbia pavasarį –  suželdintų daigų vazonėliai puikuojasi ant kiekvieno stalo – šalia margučių, švelnių „kačiukų” puokštelių. Jau nekalbant apie akį traukiantį ilgiausią įvairiu maistu nukrautą stalą, šalimais kitą – su tortais ir kitais gardėsiais! Viskas čia suruošta tų darbščiųjų bitelių šeimininkių, viskas pagaminta specialiai mums. Jos paaukojo savo laiką ir energiją, kad galėtų visus pradžiuginti. Ir pradžiugino: ne viena moteris, atidavusi savo „duoklę” šeimai per Velykas, Atvelykį gali atsipūsti ir pabūti tik viešnia. Tačiau pabunda sąžinės balsas, kad šios šeimininkės neturėjo jokio atokvėpio, bet dėl to joms jauti didesnę pagarbą ir padėką.

Atvelykio šventę pradėjo Lietuvos Dukterų draugijos pirm. Irena Grigaitienė. Ji trumpu žodžiu apibūdino šios šventės reikšmę ir papročius. Linksmai visus nuteikė jos humoristinė „Velykinė poema”.

Ji padėkojo Pasaulio lietuvių centro Moterų komitetui – energingai pirmininkei Alei Karaliūnienei bei jos pagrindinei pagalbininkei Zitai Svarienei. Pietų maldą sukalbėjo tėvas Antanas Saulaitis, SJ.

Po apeiginės dalies tvarkingai,  pagal eilę ėjome link gundančių stalų. Neįmanoma buvo išragauti visų patiekalų – tokia jų gausybė. Akį traukė išdidžiai gulintis, gražiai iškeptas kalakutas. Tai buvo ne paprastai iškeptas kalakutas –  iš jo buvo pašalinti visi kaulai, ir atgal į vidų sukimšta malta kalakutiena. Jis buvo ne tik gražiai apskrudęs, bet dar gražiau supjaustytas, nesuardant jo formos. Tokį didelį darbą atliko šaunioji Vida Kosmonienė. Įvertinome ir kitų šeimininkių paruoštas įvairiausias salotas,  mišraines, keptus kumpius, marinuotus grybus, silkes ir žuvis. Visko buvo per akis, galėjai valgyti kiek norėjai ir dar daug liko, tad buvo pasiūlyta už nedidelę kainą parsinešti maisto į namus.

Po pietų, visus susirinkusius pasveikino PLC pirmininkas Jurgis Riškus. Jis padėkojo už dalyvavimą šioje šventėje, už paramą centrui ir, žinoma Moterų komitetui už jų triūsą.

Nors ir labai sotūs, svečiai negalėjo neparagauti ir torto ar kito saldėsio, džiovintų vaisių kompoto. Abiejose saldumynų stalo pusėse išdidžiai stiebėsi seselės Laimutės iškepti „Skruzdėlynai”. Čia taip pat puikavosi Adelės Lietuvninkienės ir vėl nukirsta „Beržo šaka”, Irenos Grigaitienės „Napoleonas”, Zitos Svarienės zuikio formos velykinė „Paska” ir riestainio pavidalo išsipūtusi šventinė banda. Čia paminėjau tik kelias šeimininkes, nes žinojau ypatinguosius  jų kepinius. Tačiau saldumynų stalas tuo nesibaigė: nors ir ne ruduo, ne grybų metas, bet didžiausiame krepšyje buvo prikrauta „rudagalvių baravykų”, o taip pat šokoladu padengtų braškių, sausainių, šokoladinis „Mikado” tortas, riešutinis tortas ir daug kitokių skanumynų. Gerai, kad ir vėl pirmininkė pasiūlė jų nusipirkti išsinešimui į namus.

JAV LB Lemont apylinkės valdybos pirmininkė Violeta Valaitytė surengė atsisveikinimą su buvusia laikraščio „Draugas” vyr. redaktore Dalia Cidzikaite. Pirmininkė padėkojo Daliai už jos 6 metų darbą, kantrybę ir šviesių minčių skleidimą. Visų vardu ji palinkėjo Daliai laimingos kelionės ir sėkmės ateities planuose. JAV LB Lemont apylinkės valdybos sekretorė Nijolė Stančiauskienė įteikė Daliai Cidzikaitei gėlių ir knygą.

Dalia savo ruožtu padėkojo visiems „Draugo” rėmėjams ir skaitytojams už jų paramą, už kritiką ir gerus žodžius. Ji išreiškė viltį, kad laikraštis dar ilgai gyvuos, kad prenumeratorių skaičius didės ir vis daugiau atsiras verslininkų, norinčių laikraštyje pasiskelbti. Dalia sakė, kad šie 6 metai „Draugo” redakcijoje ją subrandino, buvo naudingi, ji stipriai ūgtelėjo  profesine prasme. Lietuvoje ji jau turinti du pasiūlymus: vienas – redaguoti knygą, kitas – būti dr. Justino Pikūno knygos bedraautore. Su Dalia buvo atsisveikinta nuoširdžiais plojimais. Laimingo jai kelio!

Tuo ir pasibaigė ši graži Lemont Atvelykio šventė.