Irena Daukšaitė-Guobienė. ,,Kelionė”.

Niujorkiečiams atgimė viltis turėti naują kultūrinę erdvę

AUDRONĖ SIMANONYTĖ

Pirmą kartą išeivijoje organizuojamas internetinis meno darbų aukcionas, kurio lėšos skiriamos New York įsikūrusio Susivienijimo Lietuvių Amerikoje (SLA) patalpų remontui, kur bus kuriama nauja lietuviška kultūrinė erdvė

Turbūt nerasite kitos lietuvių bendruomenės Amerikoje, kuri būtų taip nuskriausta kaip niujorkiečiai. Nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ši bendruomenė prarado viską, ką turėjo geriausio. 2002 m. pranciškonų ordino vienuoliai, pasinaudoję lietuvių patiklumu, pardavė niujorkiečių pasididžiavimą – ,,Kultūros židinio” rūmus, o kiek vėliau New York vyskupija atėmė, o dabar, nepaisant ilgamečių lietuvių bandymų išsaugoti, ruošiasi griauti mūsų tautiečių statytą Aušros Vartų bažnyčią.

Dėl šių priežasčių, svečiui, atvažiavusiam į New York, galimybių susitikti su vietiniais lietuviais nėra daug. Dar labiau trūksta erdvių koncertuojantiems artistams. Juk ne visuomet menininkui iš Lietuvos gali paaiškinti, kad Pasaulio sostine vadinamam mieste jam reikės koncertuoti bažnyčios rūsyje ir, be to, tenkintis nelabai reikšmingu vaidmeniu po Mišių. Nenuostabu, kad niujorkiečiai su didžiausiu džiaugsmu sutiko žinią, kad pačiame miesto centre, atsilaisvina patalpos, kuriose kuriama nauja, moderni kūrybinė erdvė. Tiksliau pasakius, pati erdvė – ne nauja, ji atsidarys Susivienijimo Lietuvių Amerikoje (SLA) – seniausios lietuviškos organizacijos JAV – patalpose. Skirtumas tik tas, kad neseniai SLA pavyko ,,atsikratyti” jau seniai nenaudinga jiems buvusia gyvybės draudimo bendrove ir ją sėkmingai perduoti, o šiai bendrovei išsikėlus ir atsilaisvinus vienam aukštui, atsirado galimybė kultūrinei veiklai.

Aukcionas! Aukcionas!

Tačiau kaip visuomet, norint ką nors padaryti, reikia pinigų. Taip ir niujorkiečiams. Smagu, kad atsirado patalpos, bet joms reikia remonto. Mintis, kaip ,,susiorganizuoti” remontui pinigų, kilo naujai paskirtai SLA pastato vadybininkei Laimai Dalangauskaitei – Mihailovich. Aktyvi bendruomenininkė, meno kolekcionierė ir, pasak jos, ,,šiaip menininkų draugė”, ji sugalvojo visus pažįstamus dailininkus pakviesti aukoti savo darbus aukcionui, o aukcione juos pardavus, gautus pinigus skirti galerijos įrengimui. Užsikrėtusi šia mintimi, L. Mihailovich ėmėsi veikti. ,,Net nustebau, kai pirmas žmogus, kuriam paskambinau – dailininkė Ieva Martinaitytė-Mediodia – su didžiausiu entuziazmu pritarė mano minčiai, – pasakoja moteris. – Ir ne tik pritarė, bet iš karto paaukojo du puikius paveikslus.” Žymaus lietuvių kilmės dailininko Kęstučio Zapkaus mokinė I. Mediodia sakosi taip pat labai apsidžiaugusi, kad pagaliau New York lietuviai turės savo namus. Savo ruožtu ji ėmė įkalbinėti savo pažįstamus, kad ir jie paaukotų paveikslų. Labai greitai atsiliepė jos bičiuliai, taip pat K. Zapkaus mokiniai – Julius Ludavičius ir Aidas Bareikis. Vėliau paveikslus ėmė aukoti ir kiti menininkai bei bendruomenės atstovai.

Taip, skambutis po skambučio, paveikslas po paveikslo, kovo 1 dieną pradėjo veikti pirmasis internetinis meno darbų aukcionas išeivijoje. Tie, kas domisi lietuvišku menu, gali užeiti į SLA tinklalapį www.lithallian ce.com ir peržiūrėti darbus. Šiuo metu aukcione išstatyta daugiau negu 50 darbų.

,,Niekada nemaniau, kad dailininkai bus tokie dosnūs, – sako L. Mihailovich. – Ir ne tik dailininkai. Aukoja ir kiti bendruomenės nariai, kolekcionieriai. Ypač daug darbų paaukojo aktyvios bendruomenininkės bei kolekcionierės Renata Alinskienė bei dr. Rožė Šomkaitė. Iš dailininkų – jau minėti I. Mediodia, J. Ludavičius, A. Bareikis, A. Kulikauskas, L. Sprangauskaitė, J. Vaida, R. Pranckūnaitė, G. Kalinauskas, fotografas R. Požerskis. Atskirai reikėtų paminėti 1969 m. tapytą K. Šimonio paveikslą be pavadinimo ( beje, jis jau turi pirkėją, kaip ir vienas I. Mediodia darbas).

L. Mihailovich pasakoja, kad kol kas nuspręsta, kad aukcionas truks iki balandžio 20 dienos, 6 val. v. Ta- čiau, jos nuomone, tai tik pradžia. Sužinoję apie gražų sumanymą, vis daugiau žmonių aukoja darbus, ir vėliau aukcionas gali būti pratęstas.

SLA atsinaujina

Žinoma, nepatyrusiems to savotiško kultūrinio vakuumo, kuris pastaruoju metu tvyrojo tarp New York lietuvių, ši naujiena gali pasirodyti ne tokia ir didelė. ,,Na ir kas, pamanyk, rengia naujas patalpas!” Tačiau niujorkiečiams, pavargusiems nuo svetimų sienų (o kad ir savų – ilgus metus tos sienos buvo tik bažnyčių rūsiuose), draugiškos, modernios, o svarbiausiai – lietuviškos – erdvės atsiradimas – labai didelis dalykas. Džiugu, kad SLA – sena lietuviška organizacija, ilgus metus nerodžiusi didelio noro artimiau bendrauti su niujorkiečiais, o kartais juos tiesiog nepastebėdavusi, naujos vadovybės dėka atsinaujino.

Kad New York, pačioje miesto širdyje yra lietuviams priklausantis pastatas, tą žinojo beveik kiekvienas. Tačiau buvo juokaujama, kad į SLA koją įkelti buvo galima tik apgaulės būdu arba – ,,per pažintis”. Nors kartais tas ,,per pažintis” taip pat nelabai ką gelbėdavo. SLA ,,nekaltybę” savotiškomis taisyklėmis jau daugiau kaip 40 metų saugojo ir SLA pastatui vadovavo viena susivienijimo darbuotoja. Pagaliau, perkopusi per 90, ji išėjo į pensiją. Taip ir neiškenti nepasvajojęs, kokių nuostabių dalykų galėjo įvykti New York, jei ji į pensiją būtų išėjusi anksčiau...


4 milijonų vertės pastatas ir ,,nekonsuliški” konsulai

Tačiau negali sakyti, kad SLA tik šiandien atveria duris plačiajai visuomenei. Atgimimas prasidėjo šiek tiek anksčiau – su minėtos garbingos ponios pasitraukimu į pensiją ir į SLA sekretorės postą stojus Vidai Penikienei. Prie jos prisijungė Manhattan apylinkės pirmininkė Laima Šileikytė-Hood, kiti aktyvūs bendruomenės nariai, ir ledai pajudėjo. Toje nedidelėje, bet jau bandančioje ,,bruzdėti” erdvėje vis dažniau ėmė vykti parodų atidarymai, koncertai, pradėti priiminėti garbingi svečiai iš Lietuvos. Kartais žmonės tiesiog susirinkdavo pabendrauti.

Padėtis dar labiau pasitaisė, kai trečiame, 4 mln. kainuojančio pastato aukšte apsigyveno Lietuvos Respublikos generalinio konsulo New York Valdemaro Sarapino šeima. Tiesa, čia būtinai reikia pridurti – mielai ,,nekonsuliško” konsulo. Įsivaizduokite, sėdite kokiame nors susirinkime SLA patalpose, ir staiga iš koridoriaus įpuola nuo greito vaikščiojimo suplukusi moteris su didžiuliu šunimi. ,,O, jūs čia posėdžiaujate? Atsiprašau, aš neapsirengusi...” Pasirodo, kad ta ,,neapsirengusi” – tai konsulo V. Sarapino žmona Vytė, visiškai nepergyvenanti dėl reglamento smulkmenų. Sportinė apranga, į kuoduką surišti plaukai ir tingus, svarbiai nusiteikęs milžinas šalia. Susirinkimo atmosfera tuojau pat sušyla, o dėmesys nuo naujai įėjusios nukrypsta į baltapūkį gražuolį. Ir ne šiaip sau kokį ,,amerikoną”, bet į New York atsikrausčiusį gyventi iš pačios Lietuvos!

Kas gi vis tik pasikeitė SLA?

Ne vienam skaitančiam šias eilutes, gali kilti klausimas, o kas gi vis tik pasikeitė SLA, kad New York LB taip netikėtai ,,įsigijo” naujus namus? Reikia pažymėti, kad esminių pasikeitimų pačiame susivienijime neįvyko. ,,Tai kaip buvo seniausiai veikianti lietuvių organizacija Amerikoje, taip ir yra, – sako naujasis SLA valdybos pirmininkas advokatas Saulius Kuprys. – SLA yra finansiškai stabilus, pastatui New York niekas negresia.” Tačiau S. Kuprys pripažįsta, kad taip yra šiandien, o anksčiau šiokie tokie grėsmės debesėliai buvo pradėję kauptis. Ir didžiąja dalimi dėl to, kad jau eilę metų SLA turėjo labai nenaudingą ,,akmenį po kaklu” – gyvybės draudimų bendrovę. ,,Geriausia naujiena yra tai, kad mums pagaliau pavyko tą bendrovę sėkmingai perduoti, – pripažįsta valdybos pirmininkas. – Ja ,,atsikračius” (jis leidžia nevengti šio termino – aut.), SLA išvengė labai rimtų pasekmių.” S. Kuprys sako, kad jei dar ilgiau būtų buvęs laikomas šis nenaudingas verslas, jis su savimi į dugną galėjo nusitempti ir visą susivienijimą. Laimei, taip neatsitiko. O išsikėlus draudimo bendrovei, SLA ne tik kad sumažėjo finansinė našta, ne tik paruoštas patvirtinimui kitas (naudingesnis) ne pelno siekianios organizacijos statusas, bet ir atsilaisvino New York Lietuvių Bendruomenei taip reikalingos patalpos.

Visi mūsų kalbinti žmonės neslėpė vilties, kad iš aukciono lėšų naująją erdvę pavyks moderniai įrengti ir ji taps tikru traukos centru miesto lietuviams. Tiems, kas nežino, reikia priminti, kad SLA įsikūręs pačiame miesto centre, Manhattan, ant 30 gatvės ir 8 aveniu kampo, visiškai šalia Penn stoties ir Madison Square Garden.

,,Visus, kas tik turi kokių nors minčių, kviečiame prisijungti prie mūsų”, – sako šio projekto rėmėja ir entuziastė dailininkė I. Mediodia. – Kai padarysime remontą, čia galėsime organizuoti parodas, paskaitas, koncertus ar tiesiog susitikti su žmonėmis. Tačiau pirmas žingsnis – aukcionas. Aukokite darbus, pirkite juos, pasakokite apie mus savo draugams!”


Red. prierašas: daugiau informacijos ieškokite ir parduodamus darbus apžiūrinėkite SLA tinklalapyje www.lithalliance.com, po nuoroda ,,What’s happening at SLA?”


Gedimino Kalinausko bronzinė skulptūra.