Įvertinkime laiku!

STASĖ SEMĖNIENĖ

Jau ir Wisconsin valstiją pasiekė nerami žinia, jog Čikagos amerikiečių antras savo didumu dienraštis „Chicago Sun-Times” (laikomas demokratų laikraščiu) yra bankroto sukrėstas. Gerokai anksčiau didžiuliai dienraščio pastatai buvo parduoti, o pats dienraštis pasirinko mažesnes patalpas.

Pasirodo, kad ir pirmaujantis didysis dienraštis „Chicago Tribune” (laikomas respublikonų) dalijasi su savo kolega beveik tuo pačiu likimu. Nors jis dar tebėra milžiniško architektūrinio „Tribune Tower”, išdidžiai dunksančio įtakingoje vietoje – Michigan Avenue, vadinamoje „Magnificent Mile”, savininkas, bankrutavimo šmėkla ir ten prieš kiek laiko slankiojo jo spaustuvėje. Prieš vienerius metus ar panašiai, Sam Zell nupirkus „Chicago Tribune” ir, regis, apžiojus per didelį kąsnį, kitaip tariant – turėdamas „alui kišenę”, užsigeidė „šampano skonio” nuosavybės.

Visa tai stebint, sekant niūrias naujienas, kaip spaudos galiūnai atsidūrė ant „vištos kojų”, norom nenorom įslenka nuostaba: „O kokie gi dangiški stebuklai išlaikė visą šimtmetį mūsų garbingą dienraštį ‘Draugas’, tarnaujantį savo draugams tautiečiams net 5 žemynuose, pasiekdamas koalų bei kengūrų gimtinę eukaliptų papėdėje Australijoje?!”

Tai būtų taiklus klausimas. „Draugas” yra vienintelis savo rūšies (unikalus) dienraštis. Nė viena etninė grupė nė iš tolo negali tuo pasigirti. O jau negana to, niekas, o niekas neprilygsta jo kultūriniam priedui – nei amerikiečių laikraščiai apie tai net nesvajoja, nei mūsiškiai savaitraščiai neįstengia savo skaitytojams tai suteikti. Tai yra išskirtinai brangi „Draugo” vertybė.

Jau senovėje romėnai, reikalaudami duonos bei pramogų, besirūpindami savo kūno sveikata, visgi neužmiršdavo ir dvasinio siekio būtinumo, tvirtindami: „Mens sana in corpora sano.” Atseit, kaip laisvoje Lietuvoje dažnai kartojo: „Sveikame kūne, sveika siela!”, nors amerikiečiai verčia: „Sveikas protas – sveikame kūne.”

1951 m. „Draugo” redaktorius, profesionalus žurnalistas iš Lietuvos, kun. dr. Juozas Prunskis gal panašios minties vedinas įsteigė kultūrinį priedą. Kiekvieną savaitę kas šeštadienį jame buvo spausdinami straipsniai apie literatūrą, meną ir mokslą. Jis suburdavo daug rašančių šiom temom, užpildant 8 kupinus puslapius.

Ilgainiui kultūrinio priedo redaktoriai keitėsi: daug metų redagavo poetas Kazys Bradūnas; jam išėjus pensijon – Aušrelė Liulevičienė, vėliau – rašytoja Danutė Bindokienė, trumpai, su pertraukom psichologas kun. dr. Kęstutis Trimakas. O dabar jį redaguoja patyrusi Lietuvos žurnalistė Aldona Žemaitytė, ,,Meno, literatūros, mokslo” skyrių trumpai vadindama „Kultūra” priedu.

Nelengva yra kas savaitę užpildyti 8 puslapius kultūrinėm temom, kai ne tik šiapus Atlanto, bet ir tėvynėje kultūrininkai byra, it rudenį pageltę lapai. Tačiau „Kultūra” tebėra gaji. Ji yra išeivių su tėvynainiais Lietuvoje dvasios tiltas, jungiąs bei vedąs į mūsiškių meno, literatūros, mokslo pasiekimus. „Kultūros” prikelti iš kasdienybės vėžių, susipažįstame su naujais kūrėjais, permąstome bei prisimename naujai mums iškeltus, buvusius didžius, Parnaso kalno mūzų įkvėptus talentus, tautos į nepriklausomą, laisvą, kūrybingą šalį vadovus, veikėjus! Įvertinkime „Kultūrą” ir remkime ją! Juk tik tada gyvenama, kai kuriama!

Tarsi testamentą mums yra palikęs mūsų didysis filosofas, dvasinio gyvenimo stiprintojas Vydūnas, rašydamas: „Kadangi griauti yra daug lengviau, negu statyti, o dar daug lengviau nieko neveikti, tai ir nenuostabu, kad nieko neveikėjų turim be galo daug, griovėjų – daugiau, kaip reikia, o tikrų kūrėjų vos mažytę saujelę. Būdami reti, kaip auksas, jie ir brangesni, negu auksas!”